Kauno apygardos teismo nuosprendis

2.4.; 1.2.27.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4. Pranešėjas V. Vitunskas

2008 m. sausio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui G. Zavtrakovui, nuteistajam V. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. pagrindu V. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad jis 2007-02-16, 09.41 val. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), iš Internet Protocol (IP) adreso 85206.214.140, elektroninio pašto dėžutės vivakuba@ gmail.com, nusiuntė į Lietuvos Respublikos Prezidento asistentės B. K. elektroninio pašto dėžutę bozena.krasovska@prezident.lt Prezidentui adresuotą įžeidžiančio turinio elektroninį laišką, tačiau tokia nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių, nes Lietuvos Respublikos Prezidentas šio įžeidžiančio laiško neperskaitė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundo motyvas, jog nuteistojo atžvilgiu buvo pažeista teisė į gynybą yra atmestas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. nurodo, kada yra būtinas gynėjo dalyvavimas baudžiamojoje byloje, o būtent: 1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis; 2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas; 3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas; 4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją; 5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 6) šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant; 7) tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas; 8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį; 9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 2 d. nurodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 3 d. nurodo, jog šiame straipsnyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir parinktą gynėją paskirti.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nuteistasis neatitinka nei vieno kriterijaus nurodyto minėtame LR BPK straipsnyje, kuris patvirtintų apie būtinumą gynėjui dalyvauti baudžiamojoje byloje.

Nuteistasis skunde nurodė, jog jo psichika yra nestabili, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo kreiptasi į Teismo psichiatrijos I ąją Kauno komisija, kuri turėjo atsakyti į klausimą kokia yra nuteistojo psichikos būklė, tačiau Kauno I - oji teismo psichiatrijos komisija, specialisto išvada Nr. 120 patvirtino, jog nuteistajam V. S. atlikti teismo psichiatrinės ekspertizės nereikalinga, kadangi jo psichinė būsena yra stabili, psichiškai jis yra sveikas (b.l. 67).

Be to, iš bylos medžiagos yra matyti, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pats nuteistasis V. S. gynėjo atsisakydavo, nors jam teisės turėti gynėją būdavo išaiškintos, teisminio nagrinėjimo metu jam tokia teisė taip pat buvo išaiškinta. Gynėjo atsisakymas byloje yra patvirtintas paties nuteistojo parašais ant protokolų, t.y. teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolai ir protokolai dėl gynėjo atsisakymo (b.l. 43-44, 47-48) bei dėl atsisakymo turėti gynėją matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (b.l. 99). Kadangi V. S. nebuvo suimtas, jis pats turėjo visas galimybes samdytis gynėją. Jei ir sutikti su apelianto teiginiu, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą apylinkės teisme, tai šis pažeidimas ištaisomas apeliacinės instancijos teisme, jam paskyrus gynėją ir jo teisės į gynybą buvo visiškai užtikrintos.

Skundo motyvas, jog teismas pažeidė nuteistojo teises į teisingą teismą ,yra taip pat nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BPK 6 str. nurodo, jog Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismas, ir tai, kad Teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties, išsilavinimo, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių, bei, kad yra draudžiama kam nors teikti privilegijų arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties.

Kolegija konstatuoja, jog iš byloje esančios medžiagos nėra matyti, jog nuteistojo atžvilgiu buvo pažeisti akcentuojamo straipsnio pagrindai, o būtent, kolegijos nuomone, toks skundo motyvas yra paprasčiausiai deklaratyvus nuteistojo argumentas dėl teisingo teismo. Kolegija konstatuoja, jog pažeidimų dėl LR BPK 6 str., nepastebėjo.

Skundo motyvas, jog apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas nesant įrodymų yra atmestas, kaip nepagrįstas.

BPK 305str. 1d. 2p. nurodo, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais. Įrodymai byloje įvertinami remiantis BPK 20str. 5d. nustatytomis taisyklėmis. Jame nurodoma, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaudamiesi įstatymu.

Kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl V. S. nusikalstamos veikos padarymo, o būtent, kad jis 2007-02-16, 09.41 val. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), iš Internet Protocol (IP) adreso 85206.214.140, elektroninio pašto dėžutės vivakuba@ gmail.com, nusiuntė į Lietuvos Respublikos Prezidento asistentės B. K. elektroninio pašto dėžutę bozena.krasovska@prezident.lt Prezidentui adresuotą įžeidžiančio turinio elektroninį laišką, tačiau tokia nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių, nes Lietuvos Respublikos Prezidentas šio įžeidžiančio laiško neperskaitė ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 290 str. 1 d.

Nors V. S. dėl Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 290 str. savo kaltę kategoriškai neigė, tačiau jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta nuosekliais ir tikrovę atitinkančiais liudytojos N. N. parodymais, o būtent, ji patvirtino, jog jos asmeniniu kompiuteriu galėjo naudotis tik ji pati ir V. S., ji patvirtino, jog policijos pareigūnams išsinešus jos kompiuterį, V. S. jai prisipažino, jog šiuo kompiuteriu išsiuntė sveikinimą Lietuvos Respublikos Prezidentui, todėl papildomai apklausus liudytoją, ji patvirtino, kad pati tokio sveikinimo nesiuntė, o galėjo išsiųsti tik V. S.. Be to, nuteistojo V. S. kaltė yra įrodyta ir specialistės R. M. parodymais, kuri patvirtino, jog kaltinamajame akte nurodytas tekstas yra ištrauka iš Maironio poemos, parašytos prieš 100 metų. Visa šia poema poetas nesiekė ir nenorėjo nieko įžeisti, tačiau iš konteksto paimti kaltinamajame akte paminėti žodžiai yra įžeidūs. Taipogi, nuteistojo V. S. kaltę patvirtina byloje esanti elektroninio laiško kopija, jog V. S. elektroniniu adresu bozena.krasovska@prezident.lt 2007-02-16, 09.41 val. išsiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentui laišką su tokiu tekstu – „o tu, kurs Lietuvio tik vardą nešioji, o dvasią užspaustum Tėvynės jaunos... tegul tave ateitis tolimoji, minėja... kaip išgamą mūsų dienos. Su; nepriklausomybes; diena.....“ (b.l. 5, 27). Taip pat, kolegija pažymi, kad ištraukos turinys yra įžeidus, kadangi žodžio „ išgama“ turinys, reikšmė yra žeminanti, niekinanti.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 290 str.

Nuteistojo V. S. skundo motyvas dėl per griežtos bausmės yra pagrįstas, todėl yra tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, tinkamai ištyręs įrodymus, pagrįstai V. S. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d, 290 str., tačiau skirdamas bausmę nuteistajam V. S. paskyrė netinkamą bausmę, todėl nuosprendis pakeistinas (LR BPK 328 str. 2 p.).

LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2)kaltės formą ir rūšį; 3)padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 1d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 61 str. 2d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, netinkamai ir nepilnai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytas aplinkybes, į kurias įstatymas teismą įpareigoja atsižvelgti skiriant teisingas bausmes, t.y. į lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nuteistasis teisiamas pirmą kartą (LR BK 59 str. 2 d.), išnykus teistumui už ankstesnį nusikaltimą, į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje (Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d.), t.y. jis šios nusikalstamos veikos nebaigė, nes Lietuvos Respublikos Prezidentas šio įžeidžiančio laiško neperskaitė. Nors teismas nuosprendyje ir motyvavo, kodėl būtent jis nuteistajam neskiria alternatyvių bausmių už padarytą nusikalstamą veiką, tokių kaip bauda ar areštas, tačiau kolegija konstatuoja, jog teismas vadovaudamasis LR BK 55 str. nuostatomis, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, ir į tai, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, turėjo skirti ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę, o švelnesnę, sankcijoje numatytą, bausmės rūšį.

Teismas neįvertino bei neatsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepilnai laikydamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str., 55 str., 57 str., reglamentuojančio bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, bausmės paskirtis bus pasiekta ir paskiriant kitą bausmės rūšį – t.y. baudą.

Tokiu būdu, kolegijos nuomone, bausmės paskirtis bus pasiekta ir nepaskiriant laisvės atėmimo bausmės, todėl V. S. pirmosios instancijos teismo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra keistina į švelnesnę bausmės rūšį, t.y. piniginę baudą (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Be to, keistina ir ta nuosprendžio dalis, kuria teismas LR BK 72 str. 1 d., 2 d. 2 p., 7 d. pagrindu konfiskavo, bet dėl nurodytos įstatymo nuostatos taikymo nepasisakyta, nes nešiojamąjį kompiuterį, kuris teismo nuomone, buvo naudojamas kaip priemonė kėsinantis įžeisti viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.), o būtent:

Baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo sąvoka, pagrindai ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir nešiojamasis kompiuteris, kurio pagalba buvo pasikėsinta įžeisti LR Prezidentą. Tačiau apylinkės teismas nevertino tos aplinkybės, kad kompiuteris nepriklausė kaltinamajam V. S., o nuosavybės teise priklausė kitam asmeniui. Todėl apylinkės teismas, spręsdamas kompiuterio konfiskavimo klausimą, privalėjo vadovautis LR BK 72 str. 3d. ir 4d. nuostatomis. Šioje baudžiamojoje byloje priimtame teismo nuosprendyje konstatuota, kad nešiojamasis kompiuteris, buvo naudojamas kaip priemonė kėsinantis įžeisti viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, bet dėl nurodytos įstatymo nuostatos taikymo nepasisakyta, nes teismas visiškai neanalizavo nešiojamojo kompiuterio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės panaudojimo klausimo, o būtent, teismas konfiskuodamas nešiojamąjį kompiuterį, tinkamai neįvertino tai, kad nuteistasis nebuvo tiesioginis šio materialaus daikto savininkas, teisėta jo savininkė yra N. N. ir tai, kad ji nėra nuteistojo bendrininkė kėsinantis padaryti minėtą nusikaltimą, apie šios nusikalstamos veikos padarymą ji tik pati sužinojo iš paties nuteistojo, tokiu būdu, visiškai nekaltas asmuo negali atsakyti už kito asmens atliktus neteisėtus, nusikalstamus veiksmus, savo daiktais turinčiais nemažą materialinę vertę, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (LR BPK 328 str. 4 p.) ir nešiojamasis kompiuteris „FUJITSU Siemens“ grąžintinas teisėtam savininkui, t.y. N. N..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 328 str. 4 p.,

nusprendžia:

Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti:

V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 290 str. paskirti 20 MGL, t.y. 2600 lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų) litų dydžio baudą.

Panaikinti daiktinio įrodymo konfiskavimą, ir nešiojamąjį kompiuterį „Fujitsu Siemens“ grąžinti savininkei N. N..

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.