Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, išnagrinėjęs nuteistojo R. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas ir paliktas nepakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2014-06-12 nutarimas Nr. 59-157 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas 2012-05-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. 2014-01-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2011-06-10, 2012-05-10, 2012-09-26 ir 2013-12-09 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta – laisvės atėmimas 8 metams.

Bausmės vykdymo pradžia: 2010-10-04.

Bausmės vykdymo pabaiga: 2018-10-03.

1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliks 2014-10-03.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-02 nutartimi atmetė nuteistojo skundą ir paliko nepakeistą Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. K.. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. R. K. atžvilgiu yra pasiekti ir nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Nuteistojo manymu, BK 41 str. 2 d. nebūtų pažeista paleidus jį iš įkalinimo įstaigos, nes jis prašo ne atleisti jo nuo likusios bausmės, bet paleisti taikant lygtinį paleidimą. Nuteistasis akcentuoja, jog bus saistomas tam tikrų nustatytų taisyklių ir laikysis griežtų įsipareigojimų, bus tikrinamas ne tik pareigūnų, bet ir probacijos tarnybos darbuotojų, kontroliuojamas elektroninę mobilaus stebėjimo sistema. Ir jeigu pažeis nustatytus reikalavimus, bus nedelsiant grąžintas atlikinėti bausmę. Nuteistojo manymu, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad jis yra vedęs, augina sūnų, laukiamas šeimoje, jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Nes būdamas pataisos įstaigoje jis negali tinkamai rūpintis sūnumi, negali jam net nupirkti žaislo, nes nedirba. Nors ne kartą prašė pataisos įstaigos administracijos suteikti jam galimybę dirbti. Tuo tarpu laisvėje UAB „Liverus“ jis yra laukiamas kaip darbininkas. Be to, nuteistasis nurodo, jog jam būnant pataisos įstaigoje valstybė patiria nemažas jo išlaikymo išlaidas – per metus apie 21600 Lt, kurių galima būtų išvengti, jam būnant laisvėje.

Nuteistojo manymu, priešingai nei nurodoma skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, jis negali turėti 13 galiojančių nuobaudų. Pasak R. K., geriausiu atveju jis gali turėti 6 galiojančias nuobaudas, o gal net ir vieną, ką patvirtina Laisvės vietų atėmimo ligoninės direktoriaus 2014-07-24 raštas. Visos nuobaudos jam buvo skiriamos skirtingose pataisos įstaigose, tačiau į jas neturėtų būti atsižvelgiama, kadangi jis jau buvo nubaustas už savo padarytus pažeidimus ir antrą kartą bausti jį už tuos pačius pažeidimus būtų nesąžininga.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 str. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, faktiškai atlikę minimalią šio straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdę individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164str. 2d.).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41str. 2d.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sutiko, kad jo atžvilgiu būtų taikyta intensyvi priežiūra, 1/2 jam paskirtos bausmės atliks 2014-10-04. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 66 balai.

Taigi R. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau sprendžiant klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, bei, vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose. Išanalizavęs teismui pateikta medžiagą, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Iš nuteistojo R. K. asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu jis pažeidė nustatyto režimo reikalavimus 20 kartų, 15 kartų buvo baustas drausmine tvarka: 2010-10-25 PĮ tvarkos pažeidimas (rastas mobilusis telefonas) - 1 mėn. atimta teisė pirkti maisto produktus, 2011-05-31 PĮ tvarkos pažeidimas (rastas mobilusis telefonas) - 1 mėn. atimta teisė pirkti maisto produktus, 2011-06-07 PĮ tvarkos pažeidimas – atimta teisė 2 mėnesius gauti perdavimą, 2011-06-27 - PĮ tvarkos pažeidimas – papeikimas, 2011-10-19 PĮ tvarkos pažeidimas (uždraustų daiktų turėjimas) - 1 mėn. atimta teisė pirkti maisto produktus, 2011-11-30 PĮ tvarkos pažeidimas - uždarytas 5 paroms į drausmės izoliatorių, 2012-05-04 PĮ tvarkos pažeidimas - 1 mėn. atimta teisė pirkti maisto produktus, 2012-05-30 (uždraustų daiktų turėjimas) - uždarytas 5 paroms į drausmės izoliatorių, 2012-06-06 (uždraustų daiktų turėjimas) - uždarytas 10 parų į drausmės izoliatorių, 2012-10-25 - PĮ tvarkos pažeidimas – papeikimas, 2013-02-12 PĮ tvarkos pažeidimas – 1 mėn. atimta teisė pirkti maisto produktus, 2013-04-16 PĮ tvarkos pažeidimas – 1 mėn. atimta teisė pirkti maisto produktus, 2013-04-26 PĮ tvarkos pažeidimas – papeikimas, 2013-06-07 PĮ tvarkos pažeidimas – papeikimas, 2014-02-04 PĮ tvarkos pažeidimas – 1 mėn. atimta teisė pirkti maisto produktus. Pažymėtina, kad didelė dalis R. K. padarytų drausmės pažeidimų yra itin šiurkštūs, susiję su draudžiamų daiktų naudojimu. Tuo tarpu kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo nurodomas argumentas, kad sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnį jo elgesį bei, nuteistojo manymu, šiuo metu jau nebegaliojančias nuobaudas, atmestinas. Kaip jau buvo nurodoma aukščiau, nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu. Tik taip galima visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę bei jo ryžtą paklusti visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms. Atsakydamas į nuteistojo argumentą dėl jam paskirtų drausminių nuobaudų galiojimo, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 9 dalimi, nuteistasis laikomas neturinčiu nuobaudų jeigu jam per vienerius metus <...> nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda. R. K. asmens bylos medžiaga nustatyta, kad naujos nuobaudos jam visada būdavo skiriamos nepraėjus vienerių metų laikotarpiui nuo paskutinės nuteistajam paskirtos nuobaudos atlikimo dienos, tad pirmos instancijos teismo teiginys, jog šiuo metu R. K. turi 13 galiojančių nuobaudų, yra pagrįstas.

Taip pat tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad R. K. praeityje buvo 12 kartų teistas, 2 kartus jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau jis jam suteikta galimybe pasitaisyti ir daugiau nebenusikalsti nepasinaudojo. Atvirkščiai - vėl pateko į pataisos įstaigą, kur praktiškai nuolat pažeidinėjo nustatytas elgesio taisykles. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. K. skunde akcentuojamas argumentas dėl Komisijos sprendimo pagrindimo ne jo asmens bylos medžiaga, bet Komisijos narių išankstine nuomone, yra visiškai nepagrįstas. Teismo jau buvo ne kartą minėta, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį pataisos namuose, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Būtent asmens byloje užfiksuoti objektyvūs nuteistojo asmenybę bei jo elgesį apibūdinantys duomenys, o ne subjektyvi Komisijos narių nuomonė, kaip kad teigiama skunde, sąlygojo skundžiamo procesinio sprendimo priėmimą.

Savo skunde R. K. taip pat akcentavo bei prašė teismo ypatingą dėmesį atkreipti į jo bausmės atlikimo metu patirtus kūno sužalojimus. Nuteistojo teigimu, jį žaloja bei kankina kiti nuteistieji, kadangi jis priklauso žemesnei „kastai“. Pagrįsdamas pastaruosius skundo argumentus, R. K. pateikė teismui jo patirtų kūno sužalojimų faktą patvirtinančius dokumentus. Įvertinęs pastaruosius duomenis, apygardos teismas sutinka su tuo, jog R. K. patirti kūno sužalojimai buvo objektyviai nustatyti, tačiau pažymi, kad, skirtingai nei mano nuteistasis, tai nėra vada taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Pabrėžtina, kad lygtinai iš pataisos įstaigos paleidžiami tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismo jau buvo išsamiai pasisakyta kodėl šiuo metu negalima daryti teigiamos išvados dėl tolesnio R. K. taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.

Tuo pačiu nuteistajam išaiškintina, kad dėl pataisos įstaigos patiriamo fizinio smurto jis turi kreiptis į pataisos įstaigos administraciją, kuri turi atitinkamai reaguoti į gautą pranešimą bei imtis priemonių tam, kad nuteistajam būtų užtikrintos normalios bausmės atlikimo sąlygos. Manytina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis galėtų teikti ir motyvuotą prašymą dėl jo perkėlimo bausmės atlikimui į kitą pataisos įstaigą.

Skundą nagrinėjantis teismas teigiamai vertina tai, jog pastaruoju metu pataisos namuose R. K. reiškia norą tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, priežiūros atžvilgiu yra nusiteikęs pozityviai, nori bendradarbiauti su prižiūrinčiais pareigūnais, tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad šiuo metu būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.

Kiti skundo argumentai neturi reikšmės sprendžiamam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimui, todėl teismas atskirai jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo R. K. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo R. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.