- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2010-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-597-174-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Stasys Valužis, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- R. S., B. R., D. R.
- Advokatai
- Aivaras Surblys
Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Danutė Valošinaitė Baudž. byla Nr. 1A-597-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.4.2.; 1.2.7.1.2.1.; 1.2.7.2.2.1.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.; 2.1.15.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2010 m. lapkričio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
gynėjams advokatams Aivarui Surbliui, Antanui Jonušui, Svetlanai Baracevičienei, Jovitai Usonytei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S. (R. S.), B. R. (B. R.), D. R. ir D. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-29 nuosprendžio, kuriuo:
D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) ir nuteistas:
pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už V. B. apiplėšimą) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (už V. S. seksualinį prievartavimą) – penkerių metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (už A. V. seksualinį prievartavimą) – penkerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nuosprendžiu paskirtos bei Klaipėdos apygardos teismo 2009-10-21 nuosprendžiu pakeistos subendrintos devynerių metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2008-01-09 iki 2008-01-11, nuo 2008-06-12 iki 2008-09-09 bei bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2009-10-21 nuosprendžiu.
D. R. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – nuspręsta panaikinti.
D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 2 dalį bei nuteistas:
pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už V. B. apiplėšimą) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (už V. S. seksualinį prievartavimą) – ketverių metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (už A. V. seksualinį prievartavimą) – ketverių metų laisvės atėmimo bausme.
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą išžaginti A. V.) – trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už A. V. seksualinį prievartavimą ir pasikėsinimą išžaginti A. V., esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2008-01-09 iki 2008-01-11 ir nuo 2008-12-19 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
D. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuspręsta palikti nepakeistą.
B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 2 dalį bei nuteistas:
pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (už V. S. seksualinį prievartavimą) – ketverių metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (už A. V. seksualinį prievartavimą) – ketverių metų laisvės atėmimo bausme.
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą išžaginti A. V.) – trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už A. V. seksualinį prievartavimą ir pasikėsinimą ją išžaginti, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su už V. S. seksualinį prievartavimą paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta subendrinta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2005-07-07 nuosprendžiu paskirta ketverių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio B. R. sulaikymo dienos. B. R. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:
pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už V. B. apiplėšimą) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (už V. S. seksualinį prievartavimą) – trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (už A. V. seksualinį prievartavimą) – trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio R. S. sulaikymo dienos. R. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Patenkinti nukentėjusiųjų V. S. ir A. V. civiliniai ieškiniai ir iš D. R., D. R., B. R., R. S. solidariai priteista turtinės bei neturtinės žalos atlyginimui: V. S. – 5 270 Lt; A. V. – 5 610 Lt.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kelnaites – nuspręsta grąžintini nukentėjusiajai A. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R., D. R. ir R. S. nuteisti už tai, kad jie pavartodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, tai yra jie 2008 m. sausio 9 d., apie 11.20 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, Klaipėdoje, prie Jūrininkų pr. 14 namo, prieš V. B. valią įsėdo į pastarajam priklausantį automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grasindami smurtu pareikalavo vežti į nurodomą vietą, o V. B. aktyviai pasipriešinus, atsisakius vykdyti reikalavimus, sustojus stotelėje prie Vingio g. 47 namo ir išlipus iš automobilio, užpuolė V. B., stumdė jį, mušė kumščiais, spardė kojomis, daužė nukentėjusiojo galvą į automobilio „Renault Megane“ kėbulą, iš viso bendrai sudavė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių, tuo pat metu D. R. iš nukentėjusiajam priklausančio automobilio pagrobė bendros 3 300 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ su rankine.
D. R., D. R., B. R. ir R. S. nuteisti už tai, kad jie, pavartodami fizinį smurtą, oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią, tai yra jie 2008 m. gegužės 4 d., laikotarpiu nuo 2 val. iki 5.06 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, prie naktinio klubo „Kalifornija“, adresu Laukininkų g. 17A, Klaipėda, turėdami tikslą seksualiai prievartauti V. S. ir A. V., pakvietė pastarąsias eiti kartu į naktinio klubo pastato vidinį kiemą, kur B. R., D. R. stovint šalia ir reikalaujant paklusti, grasindamas fiziniu susidorojimu, pareikalavo A. V. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, jėga ją parklupdęs, vieną kartą kumščiu sudavęs į galvą, spyręs į šoną ir koją, tampęs ir laikęs už plaukų, oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su A. V.. B. R. patenkinus lytinę aistrą, D. R. ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė A. V. į galvą, B. R. stovint šalia ir reikalaujant paklusti, grasindamas fiziniu susidorojimu, oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su A. V.. Tuo pačiu metu minėtame kieme D. R., R. S. stovint šalia ir reikalaujant paklusti, grasindamas fiziniu susidorojimu, pareikalavo V. S. paklusti, ne mažiau kaip du kartus plaštaka sudavęs jai per veidą, jėga parklupdęs, tampęs ir laikęs už plaukų, oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su V. S.. D. R. patenkinus lytinę aistrą, R. S. ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė V. S. į galvą, tampė ir laikė už plaukų, D. R. stovint šalia ir reikalaujant paklusti, oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su V. S.. Vėliau B. R., D. R. stovint šalia, grasinant fiziniu susidorojimu ir reikalaujant paklusti, oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su V. S., tuo pačiu metu D. R. ir R. S., grasindami fiziniu susidorojimu, paeiliui oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su A. V..
Be to, B. R. ir D. R., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą, pasikėsino lytiškai santykiauti su žmogumi prieš šio valią, tai yra jie 2008 m. gegužės 4 d., laikotarpiu nuo 2 val. iki 5.06 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, prie naktinio klubo „Kalifornija“, adresu Laukininkų g. 17A, Klaipėda, po įvykdyto seksualinio prievartavimo B. R. ir D. R. pargriovė ant žemės A. V., nuvilko džinsus, nuplėšė kelnaites, B. R. ją užsigulė ir bandė lytiškai santykiauti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi A. V. aktyviai priešinosi. Tada B. R. ir D. R. paeiliui oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su A. V., o D. R. ir R. S. – su V. S..
Be to, R. S., pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, tai yra jis 2008 m. gegužės 4 d., apie 5.06 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie naktinio klubo „Kalifornija“, adresu Laukininkų g. 17A, Klaipėda, vieną kartą kumščiu trenkė V. S. į smilkinį ir pagrobė bendros 1 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung 6600“ su „Pildyk“ kortele.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-29 nuosprendį dėl nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir per griežtos bausmės paskyrimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti jį pagal BK 150 straipsnio 2 dalį dėl V. S. seksualinio prievartavimo ir pagal BK 150 straipsnio 2 dalį dėl A. V. seksualinio prievartavimo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Teigia, jog jis nepadarė nusikalstamų veikų prieš nukentėjusiąsias V. S. ir A. V. pagal BK 150 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas dėl to padarė priešingas, prielaidomis ir spėjimais pagrįstas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl ši skundžiama nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, nuosprendyje turi būti išdėstyti ne tik įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, nuosprendyje neturi būti nepašalintų ir neaptartų prieštaravimų. Be to, minėtos nuostatos prasme, vertinant įrodymus, atsižvelgiama į visas aplinkybes ir vadovaujamasi tuo, kad nuosprendis turi būti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis, ir visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, minėta baudžiamojo proceso įstatymo nuostata reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių įstatymo reikalavimų ir pripažindamas jį kaltu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Be to, nuteistojo R. S. nuomone, skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant ir kitas baudžiamojo proceso įstatymo normas.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad jo (R. S.) kaltė dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo grindžiama nukentėjusiųjų V. S. ir A. V. parodymais, liudytojų parodymais, asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, vaizdo įrašu, V. S. abonento išklotine, specialistų išvadomis, iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais duomenimis. Tačiau tai neatitinka teismo posėdyje išnagrinėtų ir patikrintų faktinių bylos aplinkybių. Apelianto teigimu, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, išskyrus subjektyvius nukentėjusiųjų parodymus, patvirtinančius, kad jis nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje seksualiai prievartavo nukentėjusiąsias. Priešingai nei teigiama nuosprendyje, nė vienas liudytojas, taip pat nė vienas teismo nuosprendyje paminėtas įrodymas nepatvirtina fakto, jog jis seksuliai prievartavo nukentėjusiąsias. Priešingai, teisme kaip liudytojas apklaustas taksi vairuotojas V. S. parodė, kad prie parduotuvės „Kruopa“ 2008-05-04 paryčiais prie jo automobilio buvo priėjusios dvi merginos ir paprašė iškviesti policiją, paaiškinusios, kad buvo sumuštos ir iš jų buvo pavogtas telefonas. Apie seksualinį prievartavimą merginos neminėjo. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas V. S., kuris priėmė iš nukentėjusiųjų pareiškimą, taip pat parodė, kad merginos policijos įstaigoje visiškai neužsiminė apie seksualinį prievartavimą, tik paaiškino, kad įvykio vietoje prarado raktus, buvo išvoliotos purve ir šiukšlėse. Joms buvo pasiūlyta medicinos pagalba, bet pagalbos atsisakė. Kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė D. B. taip pat patvirtino faktą, kad apklausos metu nukentėjusiosios iš pradžių nurodė, kad įvyko tik plėšimas. Minėtų liudytojų parodymų teismas visiškai nevertino. Teismas taip pat nevertino fakto, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirti nukentėjusiųjų rūbai, siekiant rasti biologinių žmogaus pėdsakų. Nukentėjusioji A. V. parodė, kad drabužius plovė, nes jie buvo aptaškyti sperma, tačiau tai nebuvo nustatyta. Teismui užteko vien nukentėjusiųjų parodymų, kad drabužius po įvykio išplovė. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas atskirai nevertino kiekvieno kaltinamojo veiksmų ir parodymų, nors tai yra būtina padaryti, remiantis baudžiamojo proceso įstatymu. Teismas kaltinamųjų parodymų atskirai nevertino, tik vadovavosi kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis dėl BK 150 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo.
Teismas nurodė, kad kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, tačiau šių parodymų atskirai neanalizavo, tik vertino bendrai. Apelianto V. S. teigimu, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neatitinka nukentėjusiųjų parodymų. Be to, atliekant įrodymų tyrimą teisme, jis paaiškino, dėl kokios priežasties ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, bei pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus – dėl jo darbo Norvegijoje ir iš banko paimto kredito būstui. Tačiau teismas šių aplinkybių nuosprendyje neaptarė, tik apsiribojo bendra fraze, kad kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes.
Šalies argumentai
Apelianto R. S. teigimu, reikšminga yra tai, jog nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas – pažeidė BPK 256 straipsnio nuostatas, kadangi dėl jo priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, tai yra dėl tų nusikalstamų veikų, kurios jam nebuvo inkriminuotos kaltinamajame akte.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 17 punkto 4 dalyje išaiškino, jog jei asmuo lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą su keliais nukentėjusiaisiais, padarytos veikos sudaro nusikaltimų sutaptį, ir kiekvieno nukentėjusiojo išžaginimas ar seksualinis prievartavimas kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas. Nuteistasis R. S. aiškina, jog jam nebuvo pateikti atskiri kaltinimai dėl nukentėjusiųjų V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo, tai yra nebuvo kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai, kaltinime nurodyta, jog jis, veikdamas bendrininkų grupe, padarė nusikalstamą veiką, bet ne veikas pagal BK 150 straipsnio 2 dalį. Tačiau teismas jį nuteisė už padarytus atskirus nusikaltimus pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir paskyrė atskiras bausmes, todėl pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas. Apeliantas tvirtina, jog buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, todėl teismas BPK 254 straipsnio 3 dalies pagrindu bylą turėjo perduoti prokurorui, tačiau to nepadarė.
Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad nuosprendyje neturi būti nepašalintų ir neaptartų prieštaravimų, o vertinant įrodymus atsižvelgiama į visas aplinkybes ir vadovaujamasi tuo, kad nuosprendis gali būti pagrįstas tik įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, teismo išvados turi atitikti aplinkybes, nustatytas teisiamajame posėdyje, nuosprendis turi būti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis, ir visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Apelianto teigimu, apylinkės teismo priimtas nuosprendis dėl jo kaltės pagal BK 150 straipsnio 2 dalį nėra pagrįstas išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, todėl nėra įtikinamas ir kelia abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Remiantis visuotinai pripažintu nekaltumo prezumpcijos principu, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis B. R. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-29 nuosprendį dėl nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 2, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 2 dalį. Teigia, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Apeliantas B. R. aiškina, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiųjų parodymais, taip pat jo ir kitų nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Jo ir kitų teisiamųjų parodymai teisme buvo įvertinti kritiškai, nors jie paaiškino, kodėl teisme pakeitė parodymus. Tuo tarpu teismas nukentėjusiųjų parodymais neabejojo, nors tam buvo pagrindo.
Kaip liudytojai apklausti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę pareigūnai – A. D., V. S., B. B. ir B. – patvirtino, kad nukentėjusiosios kreipėsi ne dėl lytinio nusikaltimo, o dėl plėšimo. Tai patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas taksi vairuotojas V. S.. Apeliantas nurodo, kad jis ir kiti nuteistieji neneigė prieš nukentėjusiąsias vartoję smurtą, tačiau nepripažino jas seksualiai prievartavę ar kėsinęsi išžaginti. Šioms nusikalstamoms veikoms būdingų požymių – būdingų kūno sužalojimų, spermos liekanų – byloje nustatyta nebuvo. Nukentėjusiųjų pareiškimų pakeitimas dėl prieš jas atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdžio aiškintinas tuo, kad jos negavo piniginio atlyginimo, kokio siekė. Be to, tai rodo, jog pastarųjų parodymai nėra nuoseklūs.
Teismo medicinos specialistų išvados patvirtina, kad prieš nukentėjusiąsias buvo padaryti nusikalstami veiksmai, tačiau iš padarytų kūno sužalojimų pobūdžio negalima spręsti, kad prieš nukentėjusiąsias buvo padaryti lytiniai nusikaltimai. Nuteistojo B. R. teigimu, teismas gana formaliai vertino jo ir kitų nuteistųjų parodymus apie smūgių sudavimą nukentėjusiosioms. Apeliantas aiškina, jog dėl to, kad buvo neblaivus, taip pat dėl to, kad praėjo daug laiko nuo nusikaltimo padarymo, jis negalėjo prisiminti, į kokias vietas sudavė nukentėjusiosioms, tačiau niekada neneigė, jog kūno sužalojimai, kuriuos nustatė specialistai, galėjo būti nuo jo smūgių.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas rėmėsi parodymo atpažinti iš asmens nuotraukos protokolais, tačiau liudytojų E. K., A. K. parodymai verčia abejoti, kad šie įrodymai buvo gauti teisėtai. Abu liudytojai kalbėjo apie tai, kad prieš oficialų atpažinimą jiems buvo pateiktos B. R. nuotraukos, ir jiems buvo daromas moralinis spaudimas duoti parodymus prieš pastarąjį. Šiuo požiūriu minėtų liudytojų parodymų teismas nevertino.
Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai jo ir kitų nuteistųjų parodymus pripažino prieštaringais, nors jų parodymuose buvo neesminiai skirtumai dėl to, kad jie įvykio metu buvo neblaivūs, todėl tiksliai visų aplinkybių neprisiminė, be to, nuo nusikalstamų veiksmų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas.
Apeliantas B. R. tvirtina, jog teismas nesurinko neginčytinų jo kaltės įrodymų, todėl jis turėjo būti išteisintas pagal pagal BK 150 straipsnio 2, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu B. R. neneigia smurtavęs prieš nukentėjusiąsias, ir jo veiksmai, atsižvelgiant į teismo medicinos specialistų išvadą, kurioje konstatuota, jog V. S. ir A. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Be to, nuteistojo B. R. nuomone, nuosprendis turi būti panaikintas, o byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai trukdė nagrinėti bylą. Kaltinamajame akte jo padarytos nusikalstamos veikos aprašymas iš esmės skiriasi nuo veikos, už kurią jis pripažintas kaltu teismo nuosprendžiu. Teismo nuosprendžiu jo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip nusikaltimų sutaptis, ir abiejų nukentėjusiųjų seksualinis prievartavimas kvalifikuotas kaip atskiras nusikaltimas, priešingai nei nurodyta kaltinamajame akte.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius priteisdamas žalos atlyginimą solidariai iš jo kartu su kitais nuteistaisiais, nes 2009-10-21 teismo posėdyje nukentėjusiosios nurodė, kad jam civilinio ieškinio nereiškia, nes gavo iš jo žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-29 nuosprendį pakeisti dėl nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 22 straipsnį ir 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį ir per griežtos bausmės paskyrimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė bausmę, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
D. V. B. apiplėšimo teismas nuosprendyje nurodė, kad D. R. kaltu prisipažino visiškai, gailisi, kad negalėjo valdyti situacijos bei dėl įvykio, ir teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, konstatavo, jog D. R., D. R. ir R. S., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą, iš viso bendrai sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių ir pagrobė V. B. turtą – bendros 3 300 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ su kompiuterio krepšiu, tokiu būdu padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nuosprendyje teigiama, kad skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamų veikų tyčinį pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnius, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas nurodė, kad kaltinimų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nesutikdamas su tokia teismo pozicija apeliantas D. R. aiškina, kad pagal BK 59 straipsnį atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, be kitų šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių, yra šios: kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis; kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Epizode dėl V. B. apiplėšimo buvo nustatyta, kad kaltinamieji, iš jų ir D. R., susitaikė su nukentėjusiuoju, visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, todėl sprendžiant klausimą pagal šį epizodą teismas netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso materialines normas, ir D. R. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskyrė per griežtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, nes šio straipsnio sankcijoje numatytos dvi bausmių rūšys – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Apeliantas D. R. teigia, jog dėl šio epizodo jam baudžiamoji byla buvo nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju bei visiškai atlyginus padarytą žalą, todėl už šį nusikaltimą teismas jam paskyrė bausmę, neatitinkančią teismų praktikos.
D. V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo, pasikėsinimo išžaginti A. V., V. S. apiplėšimo skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. R. kaltu dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo bei pasikėsinimo išžaginti A. V. nepripažino ir parodė, kad įvykio nepamena, atsimena, jog buvo kazino, o po to atsibudo namuose. Negali nei patvirtinti, nei paneigti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nes neatsimena įvykio, tačiau pats neįsivaizduoja, kad galėjo skriausti merginas, visas aplinkybes sužinojo tik sulaikytas. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodė, kad 2008-05-04 su savo broliu D. R. ir kitais vaikinais buvo kazino prie naktinio klubo „Kalifornija“. Buvo stipriai neblaivus. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog kaltinamųjų D. R., D. R., R. S. ir B. R. parodymai vertinami kritiškai, nes jie prieštarauja vieni kitiems bei byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems duomenims, visiškai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamųjų parodymų, prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, be to, kaltinamųjų parodymai nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems bei byloje surinktiems įrodymams. Apeliantas D. R. tvirtina, jog tokia teismo pozicija dėl jo parodymų vertinimo visiškai neteisinga, ir aiškina, jog iš 2008-05-04 jo apklausos protokolo bei teismo proceso metu duotų nuoseklių parodymų apie tai, jog jis neprisimena šių įvykių, akivaizdu, jog tokie parodymai negali būti vertinami kaip visiškai skirtingi nuo ikiteisminio turimo metu duotų parodymų ir kad jie prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems. Nuosprendyje teisėja teigia, kad kaltinamojo parodymus reikia vertinti kritiškai ir kad kaltė dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo, pasikėsinimo išžaginti A. V., V. S. apiplėšimo grindžiama nukentėjusiųjų V. S. ir A. V. parodymais. Tokia teismo išvada yra neteisinga, nes būtent nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklūs, palyginant juos akivaizdžiai matyti, kad parodymai yra „surežisuoti“, nes skirtingi asmenys vartoja vienodus sakinius, žodžių junginius, parodymai evoliucionuoja, praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui „apauga smulkmenomis ten, kur nukentėjusioms yra naudinga, bet pamirštama ten, kur nenaudinga“.
Nuosprendyje teisėja vadovavosi nukentėjusiosios A. V. parodymais dėl rūbų, kuriais ji vilkėjo, ir nurodė, kad nukentėjusioji rūbus iš karto įdėjo į skalbimo mašiną, nes jie buvo bjaurūs, aptaškyti sperma. 2008-05-06, tai yra praėjus trims dienoms nuo įvykio, A. V. apklausiama kaip liudytoja ir įspėta dėl melagingų parodymų davimo parodė: „galiu teigti, kad visi 6 vyriškiai mane išprievartavo oraliniu būdu, kad kas iš jų būtų pilnai baigę aktą negaliu pasakyti, bet nei burnoje, nei ant mano rūbų spermos nebuvo.“ Tuo tarpu 2009-10-21 teismo posėdžio metu A. V. parodė: „buvo bjaurūs rūbai, todėl nepagalvojusi, įdėjau į mašiną ir išskalbiau. Rūbus ploviau todėl, nes buvo aptaškyti sperma, aš buvau ant grindų, rūbai buvo labai purvini. 4 žmonės mane prievartavo. ... D. R. atpažinau iš veido bruožų, buvo geras apšvietimas ir pakankamai laiko, kad įžiūrėčiau kaltinamuosius. Žinau, kad buvo su treningais, mūvėjo kedus. Nepastebėjau, kad turėtų kepuraitę D. R.. Plaukus mačiau, spalvos plaukų neįsidėmėjau. D. R. išžagino oraliniu būdu gal 2 kartus, ar sperma išsiliejo nepamenu, jos skonio nežinau, D. R. žagino tik oraliniu būdu ... .“ Tuo tarpu iš naktinio klubo pateiktos vaizdo juostoje užfiksuotos medžiagos, kuri buvo peržiūrėta teismo posėdžio metu, akivaizdžiai matyti, kad D. R. buvo plaukus nuskutęs ir jokios kepurės neturėjo.
2009-10-22 teismo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, kad jis surašė įvykio apžiūros protokolą apie tai, jog atvežtos merginos į nuovadą pradėjo pasakoti, kad jos buvo apiplėštos, matėsi, kad abi buvo šoko būsenos, išvoliotos, nuo jų sklido nemalonus kvapas, spermos žymių nepastebėjo.
Iš asmens parodymų atpažinti iš jo nuotraukos protokolo matyti, kad A. V. atpažino D. R. kaip asmenį, stovėjusį prie jos, kai ją prievartavo B. R., ją mušusį, reikalavusį paklusti prievartavimui, prievartavusį po B. R. ir padėjusį B. R. numauti jos kelnaitės. Nuosprendyje teisėja teigia, kad D. R. nurodė nepamenantis įvykio aplinkybių, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertino kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės ar bent iš dalies ją sušvelninti. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai ir todėl, kad jie prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų parodymams, bet ir kitoms teisiamajame posėdyje ištirtoms aplinkybėms.
Teismas be pagrindo nenustatė kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliantas aiškina, jog pagal BK 59 straipsnį atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be kitų šiame straipsnyje nurodytų, pripažįstama aplinkybė, jei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Liudytojas I. K. parodė, kad merginos buvo neblaivios, ėjo savo noru kartu su vaikinais. Liudytojas A. K. parodė, kad merginos buvo daugiau išgėrusios negu vaikinai. Liudytojas V. S. parodė, nuo merginų alkoholio kvapas nesklido, gal buvo vartojusios narkotinių medžiagų. Jos priėjo, kai jis stovėjo prie „Kruopos“ parduotuvės. Merginos buvo kaip „apkvaišusios“. Nukentėjusiųjų neblaivumo fakto neneigia ir jos pačios. Pačios nukentėjusiosios drąsiai ėjo su nepažįstamų vyrų grupe apie 3 valandą nakties į naktinio klubo kiemą, tai rodo, kad jos elgėsi rizikingai. Pagal teismų praktiką rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Galima daryti prielaidą, kad būtent nukentėjusiųjų elgesys davė pagrindą D. R. atitinkamai veikti prieš nukentėjusiąsias.
Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada, kad D. R. pasikėsino išžaginti A. V., tokiu būdu padarė BK 22 straipsnyje ir 149 straipsnyje nurodytą nusikaltimą. Apeliantų nuomone, toks nusikaltimas apskritai nebuvo įvykdytas, nes dar 2008-05-13 A. V., papildomai apklausiama kaip liudytoja, nurodė: „Paties prievartavimo momentu aš tupėjau kieme pagal sieną, kažkuris vienas prievartavo, o šalia stovėjęs vaikinas vis trankė į galvą, visi grasino, kad bus blogiau jei priešinsiuos. Aš įsitikinusi, kad seksualiai prievartavo oraliniu būdu visi šeši vaikinai, nes keitėsi vienas po kito. ... Kiek aš atsimenu, kad jau po nusikaltimo, kai pasitenkino, visi iš kiemo išėjo. Nieko nesakė mums“ (t. 2, b. l. 30–34). Iš šio A. V. apklausos protokolo matyti, jog ji neminėjo dėl pasikėsinimo išžaginti, taip pat neminėjo sugadintų rūbų – suplėšytų kelnaičių. Tuo tarpu 2008-05-06 apklausos metu (t. 1, b. l. 133–135) liudytoja V. S. teigė, kad visi šeši vyriškiai ją išprievartavo oraliniu būdu, kas iš jų ir keli visiškai pabaigė aktą, nurodyti negalėjo, tačiau teigė, kad spermos burnoje tikrai buvo. Be to, nurodė, kad pabaigoje vienas iš jų, panašus į čigoną, jėga numovė jai džinsines kelnes ir ketino išprievartauti, tačiau dėl jos priešinimosi negalėjo to padaryti, ir jis liovėsi. 2009-10-21 teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. V. teigė:„R. buvo numovęs kelnaites ir bandė išžaginti, o D. stovėjo šalia“. Šio posėdžio metu nukentėjusioji V. S. pasakė: „D. mušė, trankė, negaliu pasakyti, kad prievartavo oraliniu būdu. D. mane laikė ir trankė, o D. tuo metu buvo pas A. . Rūbus man suplėšė, o kuris suplėšė, aš nežinau.“
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, pripažino, jog įrodyta, kad D. R., D. R. ir R. S., veikdami bendrai, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė V. B. turtą ir jų veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalies sudėtį; R. S., pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė V. S. turtą ir jo veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalies sudėtį; D. R., D. R., B. R. ir R. S., veikdami bendrai, pavartodami fizinį smurtą, oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su V. S. ir A. V. prieš jų valią ir jų veika atitinka BK 150 straipsnio 2 dalies sudėtį; D. R., B. R., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą, pasikėsino lytiškai santykiauti su A. V. prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji intensyviai priešinosi ir jų veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalies ir 149 straipsnio 2 dalies sudėtį.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. R. teisiamas pirmą kartą, padarė 4 nusikaltimus – vieną apysunkį ir 2 sunkius, bei pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Apeliantų nuomone, ši byla nėra tinkamai ištirta, akivaizdžiai buvo matyti teisėjos simpatija nukentėjusiosioms, nebuvo aiškintasi dėl jų parodymų prieštaravimų. Tuo tarpu bet koks kaltinamųjų bei nuteistojo D. R. ir jo gynėjos paaiškinimai buvo pertraukiami. Toks proceso vedimas suteikė galimybę nukentėjusiosioms gudrauti ir kaltinti D. R. nebūtais dalykais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-29 nuosprendį pakeisti dėl nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir dėl šio nusikaltimo jį išteisinti bei sušvelninti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę.
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dėl V. B. apiplėšimo nurodė, kad jis (D. R.) kaltu dėl šio nusikaltimo visiškai prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas teigia, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, atlygino šiuo nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes jam pagal BK 180 straipsnio 1 dalį turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė.
Dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo apeliantas prašo atkreipti dėmesį į jo baigiamąją kalbą ir teismui pateiktą raštišką paaiškinimą. Papildomai pažymi, jog, pasak liudytojos D. B., pirminius parodymus abi nukentėjusiosios davė kartu, papildomų apklausų metų jos buvo apklausiamos atskirai. Tačiau jų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Apeliantas D. R. neneigia, jog įvykio metu buvo kartu su merginomis, pastarosios matė jo veidą, tačiau, kaip nurodyta jo baigiamojoje kalboje bei atsižvelgiant į liudytojos D. B. parodymus, nukentėjusiosios jo bei kitų nuteistųjų neatpažino pagal pateiktas parodymo atpažinti iš asmens nuotraukos, nors buvo pateiktos atpažinti nesenos jų nuotraukos.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jų ir kitų nuteistųjų parodymai nevienodi, pasak teismo, jie negalėjo nurodyti aplinkybių dėl nukentėjusiosioms padarytų sužalojimų ir rūbų sugadinimo. Tačiau nuteistasis D. R. pažymi savo baigiamojoje kalboje nurodęs, kad byloje yra duomenų, jog nukentėjusiosios apsaugos darbuotojų buvo išmestos iš naktinio klubo „Kalifornija“. Nuteistasis B. R. paaiškino, kad pargriovė A. V. ant žemės, trenkė jai, po to jis (D. R.) priėjęs trenkė pastarajai 3–4 kartus. Nuteistasis R. S. parodė, jog išsiskyrus su merginomis, jis vėl grįžo ir sudavė abiem nukentėjusiosioms per veidus, paimdamas telefoną. Todėl negalima teigti, kad jų parodymai šioje situacijoje nesutampa. Tuo tarpu teismas nesigilino į jo ir kitų nuteistųjų parodymus, rėmėsi vien nukentėjusiųjų parodymais.
Šalies argumentai
Apeliantas aiškina, jog apylinkės teismas skirdamas bausmę nurodė, jog jis nusikalto ne pirmą kartą, tai rodo jo nenorą keisti gyvenimo būdą. Tačiau apeliantas apžymi, jog pradėjus tyrimą byloje, kurioje jis nuteistas 2010-07-02 nuosprendžiu, jis nežinojo, kad vyksta tyrimas kitoje byloje, kurioje jis nuteistas 2009-10-27 nuosprendžiu. Todėl, pasak apelianto, negalima teigti, kad jis pakartotinai nusikalto ir nesistengia keisti gyvenimo būdą. Nuteistasis D. R. prašo atsižvelgti į tai, jog turi šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, dirbo, charakterizuojamas gerai.
Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistųjų R. S., B. R., D. R. ir D. R. kaltės dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo ir B. R. ir D. R. kaltės dėl pasikėsinimo išžaginti A. V.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Nuteistųjų įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad nuteistieji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o nuteistųjų veikas visiškai dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo bei pasikėsinimo išžaginti A. V. patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad teismo išvados dėl R. S., B. R., D. R. ir D. R. veiksmų įrodytumo neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tai, kad apeliantai su šiomis išvadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiškia BPK nuostatų pažeidimo. Apeliantų teiginiai, kad teismo išvados neparemtos įrodymais, nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuosprendyje motyvuotai atmesti nuteistųjų teisme duoti parodymai, argumentuotai pasisakyta, kodėl yra patikimi nukentėjusiųjų A. V. ir V. S., liudytojų V. S., A. D., V. S., D. B. ir A. K. parodymai, patvirtinantys neteisėtus nuteistojo veiksmus.
Nors nuteistųjų R. S., B. R., D. R. ir D. R. apeliaciniuose skunduose, akcentuojant jų ir liudytojų V. S., D. B., A. D. parodymus tvirtinama, jog byloje neįrodyta, kad jie teismo nustatytoje vietoje ir laiku būtų seksualiai prievartavę V. S. ir A. V., o B. R. ir D. R. dar ir pasikėsinę išžaginti A. V., tai paneigia byloje surinktų ir teismo teisingai įvertintų įrodymų visetas.
N. R. S., B. R., D. R. ir D. R. kaltė dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo bei B. R. ir D. R. – ir dėl pasikėsinimo išžaginti A. V., yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nuteistųjų kaltė dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo bei pasikėsinimo išžaginti A. V. įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina teismo medicinos specialisto konstatuoti sužalojimai, tyrėjai pateikti ir apžiūrėti sugadinti nukentėjusiųjų rūbai bei kiti daiktai, taip pat liudytojų V. S., A. D., V. S., D. B. ir A. K. bei iš dalies pačių nuteistųjų parodymais, asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, vaizdo įrašu, V. S. abonento išklotine, specialistų išvadomis bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais duomenis. Atlikus išsamią įrodymų analizę, pirmosios instancijos teismui, skirtingai negu nurodoma apeliantų skunduose, nebuvo jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų V. S. ir A. V., minėtų liudytojų parodymais, kurie patvirtina nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl V. S. ir A. V. seksualinio prievartavimo bei pasikėsinimo išžaginti A. V., ir remtis prieštaringais pačių nuteistųjų parodymais. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai, kad teismas be pagrindo nevertino jų teisminio bylos nagrinėjimo duotų parodymų, vertintini kaip siekimas palengvinti savo teisinę padėtį ir išvengti atsakomybės, nes jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Nuteistieji parodymų pakeitimo teisme įtikinamų argumentų nenurodė, jų teisme duoti parodymai visiškai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu jų duotų parodymų, prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, be to, nuteistųjų parodymai nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems, prieštarauja byloje nustatytoms pripažintomis įrodyta aplinkybėms. Teismo nuosprendyje argumentuotai pasisakyta, kodėl teismas atmetė nuteistųjų teisme duotus parodymus. Priešingai nei apklausiami teisme, nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu davė visiškai priešingus teisme duotiems parodymus, kurie prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų parodymams, bet ir kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
Atlikus išsamią įrodymų analizę, pirmosios instancijos teismui, skirtingai negu nurodoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, nebuvo jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų A. V. ir V. S., liudytojų V. S., A. D., V. S., D. B. ir A. K. parodymais, kurie patvirtina R. S., B. R., D. R. ir D. R. kaltę padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, ir remtis prieštaringais pačių nuteistųjų prieštaringais parodymais, kurių nepatvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. N. R. S., B. R., D. R. ir D. R. apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai dėl to, kad jie nukentėjusiųjų V. S. ir A. V. seksualiai neprievartavo bei B. R. ir D. R. nesikėsinimo išžaginti A. V., yra niekuo nepagrįsti.
Teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų V. S. ir A. V. parodymais, iš kurių matyti, kad įvykio naktį jos išėjo iš naktinio klubo „Kalifornija“ ir kalbėjosi su draugu Artūru bei nuteistaisiais. Pastarieji pasiūlė nueiti į „Kalifornijos“ vidinį kiemą išgerti sidro. Eidamos jos suprato, kad bus negerai, bandė pabėgti. A. V. paaiškino, kad B. R. ją apsikabino, liepė tylėti, sudavė smūgį, po to pareikalavo patenkinti aistrą oraliniu būdu. Jie visi reikalavo patenkinti aistrą oraliniu būdu. Nuteistieji keitėsi du ar tris kartus. Visus juos atpažino iš nuotraukų ir nurodė, kurie iš jų pirmieji tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, tai yra pirmieji buvo B. R. ir D. R., vėliau – R. S. ir D. R.. Jų veidus įsidėmėjo dar stovint prie „Kalifornijos“ apšviestoje vietoje. Parodymo atpažinti iš asmens nuotraukos protokole užfiksuota, kad A. V. atpažino B. R. kaip asmenį, kuris pirmasis trenkė jai į galvą, spyrė į koją ir į šoną, pirmasis prievartavo ir maudamas suplėšė jos kelnaites, D. R. kaip asmenį, stovėjusį prie jos, kai ją prievartavo B. R., ją mušusį, reikalavusį paklusti prievartavimui, prievartavusį po B. R. ir padėjusį B. R. numauti jos kelnaites, R. S. kaip asmenį, kuris ją mušė, tampė už plaukų ir prievartavo, D. R. kaip asmenį, kuris ją mušė, tampė už plaukų, prievartavo ir reikalavo paklusti prievartavimui (t. 2, b. l. 36–38, 39–43, 44–46, 47–49). Visi vartojo prieš ją fizinį smurtą, buvo išgėrę ir tuo metu gėrė sidrą. D. R. nebuvo nuėjęs į šalį, nevėmė. B. R. bandė numauti kelnes, suplėšė kelnaites, bandė užsigulti, D. R. tuo metu stovėjo šalia. Jos draugė buvo maždaug už 5 metrų nuo jos, ir ji gana aiškiai matė, kad ir draugei V. liepė daryti tą patį. Pastaroji bandė kviesti policiją, tačiau jai buvo suduotas smūgis į veidą, dėl to jai iškrito telefonas, kurį atėmė R. S.. Įvykis tęsėsi apie dvi valandas. Jos negalėjo šaukti, nes joms buvo grasinama, jog pakvies daugiau vaikinų, kurie darys tą patį. D. R. spyrė į šonus, mušė ir sakė tylėti. Kiekvienas sudavė po du smūgius, trenkė, spyrė į galvą, tampė už plaukų, liepė tylėti ir tenkinti aistrą oraliniu būdu. Apie įvykį dėl patirto streso bijojo pasakoti. Tėvams pasakė tik po laiko, po įvykio nenuėjo į darbą. Rūbus, kuriais vilkėjo, iš karto įdėjo į skalbimo mašiną, nes jie buvo bjaurūs, aptaškyti sperma. Įvykio metu buvo suplėšyti rūbai, apibraižytas laikrodis, sulaužyti auskarai. Džinsines kelnes išmetė.
N. V. S. parodė, kad einant į „Kalifornijos“ kiemą ji kalbėjosi telefonu, vienas iš vaikinų atėmė mobilųjį telefoną ir sviedė jį į žemę. Pasakė, kad dabar jos „ims į burną“. Ją sugriebė už plaukų ir parklupdė. Prie jos buvo R. ir D. , pastarasis jai trenkė pirmas, po to trenkė ir R. . Ji bandė šaukti, prašė, kad paleistų. Girdėjo, kad draugė taip pat mėgino šaukti, tačiau jai liepė tylėti, grasino, jog „išjungs“. Pirmasis tenkinti aistrą oraliniu būdu liepė D. , po to R. . Ji visą laiką klūpėjo ant kelių, nes buvo laikoma už plaukų. Vaikinai keitėsi poromis, jie keitėsi du ar tris kartus. Vaikinų veidus įsidėmėjo dar prie „Kalifornijos“, po to juos atpažino iš policijos komisariate parodytų atpažinti asmens nuotraukų. Tai užfiksuota parodymo atpažinti iš asmens nuotraukos protokoluose, tai yra, jog V. S. atpažino D. R. kaip asmenį, kuris pirmasis ją mušė ir oraliniu būdu prievartavo, R. S. atpažino kaip asmenį, kuris ją mušė ir prievartavo po D. R., B. R. kaip asmenį, kuris ją mušė ir prievartavo, D. R. kaip asmenį, kuris ją mušė ir reikalavo paklusti prievartavimui (t. I, b. 1. 158–160, 161–163, 164–166, 167–169). Įvykio metu jau pradėjo švisti, todėl ji matė, kad ir jos draugei darė tą patį – mušė, liepė čiulpti. Grasino, kad ateis daugiau vaikinų, jeigu jos priešinsis ir nevykdys nurodymų. Po įvykio vaikinai nuėjo, jos priėjo prie taksi automobilio ir paprašė, kad vairuotojas iškviestų policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams jos pasakė, kad buvo apiplėštos, tačiau apie seksualinį prievartavimą ir pasikėsinimą išžaginti nepasakė, nes buvo daug vyrų. Apie įvykį papasakojo tetai. Įvykio metu buvo suplėšytos jos džinsinės kelnės, sulaužytas laikrodis.
Nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai paneigia nuteistųjų R. S., B. R., D. R. ir D. R. teisme duotus ir apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus apie tai, jog jie nukentėjusiųjų V. S. ir A. V. seksualiai neprievartavo, bei B. R. ir D. R. teiginius, jog jie nesikėsino išžaginti A. V.. Teismas pagrįstai nesirėmė nuteistųjų parodymais, nes jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas rėmėsi vien tik nukentėjusių parodymais, kurių neva nepatvirtina liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys.
Kaip liudytojų apklaustų V. S., A. D., V. S., D. B. ir A. K. parodymai, priešingai nei tvirtina apeliantai, nepaneigia apylinkės teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės nukentėjusiąsias seksualiai prievartauti ir pasikėsinimo išžaginti A. V.. Nors šie liudytojai tiesiogiai nematė įvykio aplinkybių, tačiau kaip liudytojas apklaustas A. D. parodė, kad patrulių į nuovadą atvežtos dvi merginos, tai yra V. S. ir A. V., nurodžiusios, kad buvo apiplėštos „Kalifornijos“ kieme. Merginos buvo labai išsigandusios ir sugniuždytos, jų rūbai buvo purvini, skleidė nemalonų kvapą, lyg jos būtų išvoliotos, vienos iš jų rūbai buvo akivaizdžiai suplėšyti. Po kelių dienų sužinojo, kad merginas buvo bandoma išprievartauti. Jo nuomone, normalu, kad merginos iš pradžių nenurodė visų aplinkybių, juolab, kad tuo metu nuovadoje dirbo tik pareigūnai vyrai.
Liudytojas V. S. (V. S.) parodė, kad 2008 m. gegužės pradžioje budėjo policijos poskyryje, ir iki 7 val. ryto policijos patruliai atvežė į poskyrį merginas, kurios paaiškino, kad įvykio vietoje prarado raktus ir piniginę. Policijos pareigūnų nuvežtos į įvykio vietą merginos surado raktus, sakė, kad namuose yra paliktas vaikas, todėl išvyko į namus, pasakiusios, kad atvyks tą pačią dieną vėliau ir parašys pareiškimą iki galo. Vienos iš merginų buvo praskelta lūpa ir suplėšyta palaidinė. Nuo jų sklido nemalonus kvapas. Merginos papasakojo apie įvykį, nurodydamos, kad įvykis vyko kieme, kur jos buvo išvoliotos purve ir šiukšlėse. Jų parodymai nebuvo prieštaringi. Kadangi nukentėjusiosios buvo šoko būsenos, pasiūlė joms kreiptis pagalbos į medikus, tačiau pagalbos atsisakė. Tuo metu policijos poskyryje Budėtojų dalyje buvo vien tik vyrai.
Kaip liudytoja apklausta D. B. parodė, kad nukentėjusiosios apklausos metu iš pradžių nurodė, kad įvyko plėšimas, vėliau ėmė verkti ir papasakojo, kad prieš jas buvo vartojama prievarta, tai yra, kad jos buvo išprievartautos. Merginos atvirai pasakojo apie įvykį, nurodė, kad buvo penki ar šeši vaikinai, jas prievartavo oraliniu būdu, lytiškai santykiauta nebuvo, buvo tik numautos kelnės. Vienai iš merginų ant veido matėsi raudoni sumušimai. Mano, kad merginos ne iš karto papasakojo apie išprievartavimą, nes bijojo, joms buvo gėda.
Liudytojas V. S. (V. S.) parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju. Prie parduotuvės „Kruopa“ 2008-05-04, apie 5.34 val., prie jo automobilio priėjusios dvi merginos paprašė iškviesti policiją, nurodydamos, jog buvo sumuštos ir iš jų buvo pavogtas telefonas. Merginos buvo išsigandusios, akivaizdžiai susijaudinusios, kaip patyrusios šoką. Ant veido matėsi sumušimo žymės. Iškvietęs policiją, pasakė laukti pagalbos, pats po 5 minučių išvažiavo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas argumentuotai pasisakė, kodėl remiasi liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nors kaip liudytojas teisme apklaustas A. K. parodė nematęs, kas vyko naktinio klubo „Kalifornija“ vidiniame kieme, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog matė, kaip D. R. ant kelių parklupdė V. S., o B. R. apglėbęs už konteinerių nešė A. V.. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, kad „Baltijos“ laivų statykloje dirbęs R. jam liepė niekam nepasakoti apie tai, ką jis įvykio metu spėjo pamatyti „Kalifornijos“ vidiniame kieme, o apklausiamas teisme nurodė, jog kaltinamieji jam darė spaudimą, todėl jis bijojo ir teigė teisme nenorintis liudyti prieš kaltinamuosius. Teismas, patikrinęs ir įvertinęs A. K. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, pagrįstai rėmėsi A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog jis matė, kaip D. R. ant kelių parklupdė V. S., o B. R. apglėbęs už konteinerių nešė A. V., nes šie parodymai atitinka nukentėjusiųjų nurodytas įvykio aplinkybes, todėl teismas pagrįstai pripažino juos teisingais ir jais rėmėsi.
Nors apeliantas B. R. apeliaciniame skunde tvirtina, jog prieš oficialų atpažinimą liudytojui A. K. bei liudytojui E. K. pateikus jo – B. R. – nuotraukas, buvo daromas moralinis spaudimas duoti parodymus prieš jį, tačiau pažymėtina, jog ne tik minėti liudytojai, bet ir nukentėjusiosios A. V. ir V. S., priešingai nei tvirtinama apeliantų skunduose, atpažino kaltinamuosius iš parodymo atpažinti iš asmens nuotraukų. A. V. iš nuotraukų nustatė, kurie iš jų pirmieji tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Be to, nukentėjusiosios nurodė vaikinų veidus įsidėmėjusios dar stovint prie „Kalifornijos“ apšviestoje vietoje.
Apeliantų skunduose nurodyta aplinkybė, jog apklausti liudytojai nepatvirtino fakto, jog prieš nukentėjusiąsias buvo įvykdyti nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, tai yra, kad jos buvo seksualiai prievartaujamos bei kėsinamasi išžaginti A. V., tačiau pažymėtina, jog tokio pobūdžio nusikaltimai yra specifiniai, nukentėjusiosios nurodė, tai patvirtino ir apklausti policijos pareigūnai, jog įvykio naktį policijos nuovadoje dirbo tik pareigūnai vyrai, dėl patirto streso jos nepapasakojo, kad buvo seksualiai prievartaujamos bei kėsinamasi išžaginti, tačiau nurodė, kad jeigu ir nebūtų buvę plėšimo, į policijai dėl minėtų nusikaltimų būtų pranešusios vėliau. Be to, kaip minėta, kaip liudytoja apklausta D. B. parodė, kad jau kitos dienos ryte apklausiamos nukentėjusiosios nurodė, jog buvo seksualiai prievartaujamos.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų teisme duotus parodymus vertino kritiškai, nes jie prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų parodymams, bet ir pačių nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Nors nuteistieji D. R., B. R. bei R. S. apklausiami teisme teigė, tai nurodyta ir jų apeliaciniuose skunduose, jog ikiteisminio tyrimo metu jie davė neteisingus parodymus verčiami ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nenorėdami būti suimti, tačiau, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė Klaipėdos miesto apylinkės teismas, ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai atitinka nukentėjusiųjų nurodytas įvykio aplinkybes, todėl teismas pagrįstai rėmėsi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Parodymų pakeitimo teisme įtikinamų argumentų nuteistieji nenurodė. Be to, nuteistųjų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra prieštaringi, tai yra B. R. ir R. S. nurodė, kad „Kalifornijos“ vidiniame kieme visi kaltinamieji stovėjo kartu, niekam nebuvo bloga, nė vienas iš jų nebuvo nuėjęs į šoną. A. V. pavadinus B. R. čigonu, pastarasis nesusivaldė ir trenkė pastarajai, po to pargriovė ją ant žemės, kiti prieš merginas smurto nevartojo. B. R. parodė, kad po šių savo veiksmų jis išėjo iš kiemo. R. S. parodė, kad kaltinamieji visi kartu išėjo iš kiemo. Tuo tarpu D. R. parodė, kad būnant „Kalifornijos“ vidiniame kieme jo broliui D. R. pasidarė bloga, ir jis nuėjo į šalį, prižiūrėdamas D. , į šalį kartu su juo nuėjo ir jis, todėl nematė konflikto pradžios, tačiau matė, kaip tarp B. R., R. S. ir merginų kilo susistumdymas, todėl jis „pamokė“ merginas, abiem trenkdamas delnu per veidus. R. S. taip pat nurodė, kad visiems išėjus iš „Kalifornijos“ kiemo, jis sugrįžo savo rankinės, o pamatęs, jog viena iš merginų skambina telefonu, trenkė abiem merginoms per veidus, paėmė telefoną ir išėjo, tačiau šių parodymų kiti nuteistieji nepatvirtino.
Nors nuteistieji nurodė nukentėjusiąsias mušę tik per veidą, tačiau specialisto išvadose konstatuoti sužalojimai ne tik nukentėjusiųjų veiduose, bet ir kitose kūno vietose: V. S. – žaste ir blauzdose, A. V. – šlaunyse, klubuose, blauzdose. Šie nustatyti sužalojimai kartu patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, jog buvo kėsinamasi išžaginti A. V.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios pateikė sugadintus rūbus ir kitus daiktus, kurių sugadinimai negalėjo atsirasti nuo smūgių į veidą sudavimo. Pažymėtina, kad kaltinamieji negalėjo nurodyti, kaip galėjo atsirasti minėti sužalojimai ir kaip galėjo būti sugadinti merginų rūbai ir kiti daiktai.
Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde mini A. V. parodymus apie tai, kad ji rūbus plovė, nes jie buvo aptaškyti sperma. Nuteistojo D. R. apeliaciniame skunde teigiama, kad A. V. ikiteisminio tyrimo 2008-05-06 apklausos metu, priešingai nei apklausiama teisme, parodė, kad nei burnoje, nei ant rūbų spermos nebuvo, tuo tarpu apklausiama teisme pastaroji nurodė, kad rūbus išplovė, nes jie buvo labai nešvarūs, aptaškyti sperma. Tačiau pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirti nukentėjusiųjų rūbai, siekiant rasti biologinių žmogaus pėdsakų, nepaneigia seksualinio prievartavimo ir pasikėsinimo išžaginti fakto, esant anksčiau aptartiems įrodymams.
Nors nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde neigia kėsinęsis išžaginti A. V. tvirtindamas, jog toks nusikaltimas apskritai nebuvo įvykdytas, bei nurodo, kad A. V. ikiteisminio tyrimo 2008-05-13 apklausos kaip liudytoja metu nenurodė apie pasikėsinimą ją išžaginti, tačiau pažymėtina, jog tai buvo papildoma A. V. apklausa, tuo tarpu ankstesnės – 2008-05-06 – apklausos metu ji nurodė aplinkybes dėl šio nusikaltimo (t. t. 2, b. l. 1–3). Be to, D. R. apeliaciniame skunde neigiant kaltę dėl pasikėsinimo išžaginti A. V. nurodoma, kad V. S. 20008-05-06 ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė: „ ...pabaigoje vienas iš jų, kuris buvo panašus į čigoną jėga numovė man džinsus ir ketino išprievartauti, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes aš kiek galėjau priešinausi ir jis liovėsi tai bandęs“ (t. 1, b. l. 134). Tačiau kolegija pažymi, kad kaltinimai dėl pasikėsinimo išžaginti V. S. nuteistiesiems nebuvo pareikšti, o pacituoti nukentėjusiosios V. S. parodymai nepaneigia pasikėsinimo išžaginti A. V. fakto, kurį įrodo ne tik A. V. 2008-05-06 apklausos protokole užfiksuoti duomenys, bet ir nuteistojo B. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, jog po to, kai jis šviesiaplaukę merginą išprievartavo oraliniu būdu, vėliau tai pačiai merginai jis numovė džinsus, nors mergina ir priešinosi, buvo ant jos atsigulęs (t. 2, b. 1. 83–88, t. 4, b. l. 51–53), taip pat nuteistojo metu R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, jog po to, kai jis patenkino savo lytinę aistrą su šviesiaplauke mergina, matė tą pačią merginą numautomis kelnėmis pargriautą ant žemės, o B. R. buvo ant jos užsigulęs (t. 3, b. l. 63–67, 174–176), taip pat šie įrodymai: minėta specialisto išvada, kurioje nustatyti A. V. padaryti sužalojimai ne tik veide, nors nuteistieji tvirtino, jog mušė tik į veidą, bet ir šlaunyse, klubuose bei blauzdose, taip pat 2008-05-14 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, jog apžiūrėjus A. V. pateiktus daiktus aptikta, kad viename šone kelnaitės yra visiškai perplėštos, džinsinės kelnės yra ties keliais suplėšytos, jų kilpa iš nugaros pusės išplėšta su džinsų medžiaga (t. 2, b. l. 10-27). Taigi jeigu būtų tikima D. R. versija, kad jis nesikėsino išžaginti A. V., lieka neaišku, kas perplėšė pastarosios kelnaites. Tuo tarpu nuteistasis B. R. apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno argumento, neigdamas savo kaltę dėl pasikėsinimo išžaginti A. V., tai paneigta anksčiau aptartų įrodymu visuma.
Dėl kitų apeliantų skundų argumentų
Nuteistieji R. S., B. R. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nuosprendis turi būti panaikintas, o byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu teismas skundžiamame nuosprendyje jų veiksmus kvalifikavo kaip BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį ir nuteisė už du atskirus nusikaltimus pagal šį straipsnį. Tačiau, priešingai nei tvirtinama nuteistųjų R. S. ir B. R. apeliaciniuose skunduose, kaltinamajame akte nekonstatuota, jog kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, padarė vieną BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tik aprašius kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų požymius, buvo nurodyta, kad kaltinamųjų veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo D. R. apeliacinio skundo argumentas, neva pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tai yra, jog veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiųjų A. V. ir V. S. elgesys, nes jos buvo neblaivios, tai patvirtina liudytojų I. K., A. K., V. S. parodymai, to neneigia ir pačios nukentėjusiosios. Apeliantas nurodo, jog pagal teismų praktiką rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nuteistojo D. R. teigimu, galima daryti prielaidą, kad būtent nukentėjusiųjų elgesys davė pagrindą jam atitinkamai veikti prieš nukentėjusiąsias. Nesutikdama su šiuo apelianto D. R. skundo argumentu, teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad įvykio metu nukentėjusiosios buvo neblaivios, pati savaime neduoda pagrindo pripažinti jų elgesį buvus rizikingu. Kaip anksčiau minėta, nukentėjusiosios parodė, jog išėjusios iš naktinio klubo „Kalifornija“ susitiko pažįstamą, vardu Artūras, kuris buvo su šešiais ar septyniais vaikinais, jie pasiūlė eiti atsigerti sidro į „Kalifornijos“ kiemą, jos sutiko, nieko blogo nepagalvojo, tik vėliau beeidamos suprato, kad bus negerai, bandė pabėgti, tačiau nepavyko.
Nuteistasis B. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiosios 2009-10-21 teismo posėdyje nurodė, kad jam civilinio ieškinio nereiškia, nes gavo iš jo žalos atlyginimą, todėl, jo teigimu, teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius priteisdamas žalos atlyginimą solidariai iš jo kartu su kitais nuteistaisiais. Tačiau kolegija pažymi, kad visi nukentėjusieji, veikdami bendrininkų grupe, padarė žalą nukentėjusiosioms, todėl teismas pagrįstai iš visų nuteistųjų solidariai priteisė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.
Kolegija atmeta apelianto R. S. prašymą skirti jam už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nors R. S. V. S. apiplėšė būdamas neteistu, tačiau pažymėtina, jog šį nusikaltimą padarė netrukus po to, kai prieš ją pavartojo seksualinę prievartą. Iš karto po šio sunkaus, ciniško nusikaltimo (2 epizodai) padarymo jis grįžo į „Kalifornijos“ vidinį kiemą, kur prieš nukentėjusiąsias buvo pavartota seksualinė prievarta, ir pavartodamas fizinį smurtą pagrobė iš V. S. mobilųjį telefoną, tokiu būdu padarė BK 180 straipsnio 1dalyje numatytą nusikaltimą. Šią veiką R. S. padarė sunkiausia kaltės forma – veikdamas tiesiogine tyčia. Esant tokioms aplinkybėms teismas pagrįstai R. S. už V. S. apiplėšimą paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.
Kolegija taip pat atmeta apeliantų R. S., D. R. ir D. R. apeliacinių skundų argumentus, jog teismas jiems už V. B. apiplėšimą paskyrė per griežtas bausmes – dvejus metus laisvės atėmimo. Nors šį nusikaltimą R. S., D. R. ir D. R. padarė neturėdami teistumo, tačiau R. B. apiplėšė pavartodami fizinį smurtą, dėl to nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir pagrobtas bendros 3 300 Lt vertės turtas. Šį nusikaltimą jie padarė veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai nustatyta jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies1, 9 punktai). Lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Šį tyčinį apysunkį nusikaltimą R. S., D. R. ir D. R. padarė sunkiausia kaltės forma – veikdami tiesiogine tyčia, tai yra suvokdami pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatydami pasekmes ir jų siekdami. Pažymėtina, kad ši veika nukreipta prieš vieną esminių asmens vertybių, teisių ir laisvių – asmens sveikatą, asmens teisę į nuosavybę. Ja padaryta 3 300 Lt turtinė žala V. B.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes R. S., D. R. ir D. R. paskirta mažesnė nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis bausmė, kurios švelninti apeliantų skunduose nurodytais motyvais kolegija neturi pagrindo.
Nors apeliantai D. R. ir D. R. teigia, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę už V. B. apiplėšimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, be pagrindo nenustatė jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jie prisipažino ir gailisi padarę šį nusikaltimą, tačiau kolegija atmeta šį nuteistųjų D. R. ir D. R. apeliacinių skundų argumentą kaip nepagrįstą.
Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.).
Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. R., D. R. ir R. S. dėl V. B. apiplėšimo visiškai prisipažino, tačiau pagrįstai nepripažino jiems atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. R., D. R. ir R. S. netrukus po V. B. apiplėšimo buvo sulaikyti policijos pareigūnų, taigi jų prisipažinimą lėmė objektyvios aplinkybės. Esant tokioms aplinkybėms, priešingai nei teigiama apeliantų D. R. ir D. R. apeliaciniuose skunduose, teismas neturėjo pagrindo pripažinti jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Be to, apeliantai D. R. ir D. R. teigia, jog jie atlygino V. B. plėšimo metu padarytą žalą, tačiau apylinkės teismas skirdamas bausmę į šią aplinkybę taip pat neatsižvelgė kaip į jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tačiau pažymėtina, kad žalos atlyginimo nukentėjusiajam faktas nebuvo jų nuopelnas, nes, kaip minėta, netrukus po V. B. apiplėšimo jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų, sulaikymo metu pas nuteistuosius buvo rastas ir paimtas plėšimo metu iš V. B. pagrobtas nešiojamasis kompiuteris „Asus“ su kompiuterio krepšiu, kurie vėliau buvo grąžinti nukentėjusiajam. Todėl teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės nepripažino D. R. ir D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Visiškai nesuprantamas nuteistojo D. R. apeliacinio skundo argumentas, neva apylinkės teismas epizode dėl V. B. apiplėšimo jam paskyrė teismų praktikos neatitinkančią bausmę, nes, D. R. teigimu, dėl šio nusikaltimo jam baudžiamoji byla buvo nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju bei visiškai atlyginus padarytą žalą. Priešingai nei tvirtinama nuteistojo D. R. apeliaciniame skunde, baudžiamoji byla dėl V. B. apiplėšimo jam nebuvo nutraukta. Tai yra skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad D. R., D. R. ir R. S., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą – iš viso bendrai sudavė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių, pagrobė bendros 3 300 Lt vertės V. B. turtą – nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ su kompiuterio krepšiu, tokiu būdu padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Kaip minėta, teismas už V. B. apiplėšimą D. R. paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, o ne netraukė bylą.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų R. S., B. R., D. R. ir D. R. apeliacinius skundus atmesti.