- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- e2-143-188/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00633-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Rasa Užkuraitienė
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramyna Šidlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, nedalyvaujant ieškovei S. S., nedalyvaujant atsakovui A. S., jo atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, trečiųjų asmenų (kreditorių) AB „Šiaulių bankas“, UAB „Bjoras“, Kėdainių krašto kredito unija, AB „Kauno grūdai“, UAB „Agrokontraktas“, UAB „Ainuva“, UAB „Investra“, UAB „Jargala“, UAB „Kardanas“, UAB „Klijasta“, prekybos namai „Agroūkis“, Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams, trečiajam asmeniui (kreditorei) ūkininkei A. S., trečiųjų asmenų (kreditorių) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „AGR pakas“, UAB „Agrokoncerno technika“ atstovams, trečiajam asmeniui ūkininkui A. S., trečiųjų asmenų (kreditorių) MB „Autoemocija“, UAB „Babėnų transportas“, UAB „Baltijos pakavimo sistemos“, UAB „Bikuvos prekyba“, UAB „Bizea“, IĮ „Dilaida“, UAB „Dzūko miškas ir mediena“, Krukonienės TPF „Egva“, UAB „Elektrum Lietuva“, UAB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Girlenta“, UAB „Granulita“, UAB „Heradas“, UAB „Inrem“, UAB „Josas“, UAB „Julisa“, K. J. IV , VĮ Kėdainių miškų urėdija, Kėdainių r. savivaldybės administracijos, UAB „Linmedė“, UAB „Mantau“, UAB „Mediniai padėklai“, UAB „Medinis profilis“, UAB „Nordekspresas“, UAB „Nordoilas“, UAB „Opus arboris“, UAB „Ottensten“, UAB „Packmak“, Agroserviso kooperatyvo „Pynauja“, UAB „R. J.“, UAB „Reola“, S. L. firmos „Sadilė“, UAB „Takada“, UAB „Tepalita“, UAB „Timbex“, UAB „V. P.“, UAB „Vikrema“ , UAB „Vilsfera“ atstovams, trečiajam asmeniui (kreditorei) V. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei pagal atsakovo A. S. patikslintą priešieškinį ieškovei S. S. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, jo padalijimo, piniginės kompensacijos priteisimo, dėl prievolių pripažinimo solidariomis. Tretieji asmenys (kreditoriai): AB „Šiaulių bankas“, UAB „Bjoras“, Kėdainių krašto kredito unija, AB „Kauno grūdai“, UAB „Agrokontraktas“, UAB „Ainuva“, UAB „Investra“, UAB „Jargala“, UAB „Kardanas“, UAB „Klijasta“, prekybos namai „Agroūkis“, Valstybinio socialinio fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ūkininkė A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „AGR pakas“, UAB „Agrokoncerno technika“, ūkininkas A. S., MB „Autoemocija“, UAB „Babėnų transportas“, UAB „Baltijos pakavimo sistemos“, UAB „Bikuvos prekyba“, UAB „Bizea“, IĮ „Dilaida“, UAB „Dzūko miškas ir mediena“, Krukonienės TPF „Egva“, UAB „Elektrum Lietuva“, UAB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Girlenta“, UAB „Granulita“, UAB „Heradas“, UAB „Inrem“, UAB „Josas“, UAB „Julisa“, K. J. IV, VĮ Kėdainių miškų urėdija, Kėdainių r. savivaldybės administracija, UAB „Linmedė“, UAB „Mantau“, UAB „Mediniai padėklai“, UAB „Medinis profilis“, UAB „Nordekspresas“, UAB „Nordoilas“, UAB „Opus arboris“, UAB „Ottensten“, UAB „Packmak“, Agroserviso kooperatyvas „Pynauja“, UAB „R. J.“, UAB „Reola“, S. L. firma „Sadilė“, UAB „Takada“, UAB „Tepalita“, UAB „Timbex“, UAB „V. P.“, UAB „Vikrema“, V. P., UAB „Vilsfera“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. S. pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašo: 1) nutraukti santuoką, sudarytą 1995 m. rugpjūčio 5 d. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, akto įrašas Nr. 220, tarp S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) palikti S. S. pavardę – S., o A. S. pavardę – S.; 3) priteisti iš A. S. visas S. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas (I t., e. b. l. 1-5). Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su atsakovu susituokė 1995 m. rugpjūčio 5 dieną, santuoka registruota Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, akto įrašas Nr. 220. Su atsakovu santuokoje susilaukė sūnaus G. S., gimusio 1996 m. gegužės 26 d. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris šiuo metu yra pilnametis. Nurodė, kad nuo pat santuokos pradžios jos ir atsakovo požiūris į šeimą skyrėsi iš esmės, nesutapo charakteriai. 2012 metų pradžioje atsakovas jai pradėjo priekaištauti, kad ji neracionaliai tvarkosi su turtu, priekaištavo dėl išlaidavimo, nors abu dirbo ir prisidėjo prie šeimos materialinės gerovės. Ji su atsakovu po ilgų derybų 2012 m. liepos 23 d. pasidalijo turtą, 2012 m. liepos 23 d. sudarydami Vedybų (povedybinę) sutartį. Pasidalinus turtą, tarp jų nutrūko šeimyniniai santykiai. Dėl šių priežasčių, mano, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, be to, jai atstovauja advokatė (6 t., e. b. l. 46).
Ieškovės atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilnai. Atsakovo patikslintą priešieškinį prašė atmesti, nes atsakovas neįrodė patikslintame priešieškinyje nurodytų aplinkybių, reikalavimai prieštarauja tarp šalių sudarytoms sutartims. Nors atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad šalys dėl turto nesusitarė, tačiau Vedybų (povedybinės) sutarties 4.6 punkte numatytas turto pasidalijimas, sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta. Prašo nesivadovauti patikslintame priešieškinyje nurodyta teismų praktika, o remtis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi. Nurodė, kad Vedybų (povedybinės) sutarties 2.1 punkte šalys numatė, jog bet koks turtas, dovanotas sutuoktiniui santuokos metu ar sutuoktinio paveldėtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, todėl atmestinas atsakovo reikalavimas pripažinti namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat prašė atmesti atsakovo reikalavimą kai kurias prievoles pripažinti bendromis, kadangi Vedybų (povedybinės) sutarties 2.4, 2.5 ir 2.6 punktai numato, kad visos prievolės, kreditai ir paskolos yra asmeninio pobūdžio įsipareigojimai, kiekvienas atsako už savo prievolės asmeniškai ir neprivalo informuoti kito sutuoktinio apie sudaromus sandorius dėl asmeninio pobūdžio turto. Taip pat ieškovės atstovė prašė atmesti atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 4045,25 Eur kompensaciją. Nurodė, kad šalys iki šiol gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, rūpinosi sūnumi, tvarkė buitį. Ieškovė nedalyvavo A. S. įmonės veikloje. Prašo priteisti 1000,00 Eur atstovavimo išlaidų bei 31,00 Eur žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Pažymėjo, jog sutinka nutraukti su ieškove jų sudarytą santuoką, palikti santuokines pavardes, reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų prašė atmesti (1 t., b. l. 152-153).
Šalies argumentai
Atsakovas 2018 m. kovo 9 d. pateiktu patikslintu priešieškiniu teismo prašo: 1) pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 5393-5002-4018, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, kurio vidutinė rinkos vertė 28614 Eur, registruotą S. S. vardu, bendrąja jungtine sutuoktinių S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe; 2) padalinti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose ir pripažinti: atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, ieškovei S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose; 3) priteisti atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4045,25 Eur kompensaciją; 4) padalinti santuokoje įgytas prievoles: 4.1. A. S. prievoles UAB Agrokontraktas – 183,17 Eur skolą, prekybos namams Agroūkis – 317,28 Eur skolą, UAB Ainuva – 2621,16 Eur skolą, ūkininkei A. S. – 700,00 Eur skolą, UAB Bjoras - 2257,70 Eur skolą, UAB Investra – 105,13 Eur skolą, UAB Jargala – 982,01 Eur skolą, UAB Kardanas – 231,70 Eur skolą, AB Kauno grūdai – 105,46 Eur skolą, UAB Klijasta – 49,81 Eur skolą pripažinti abiejų sutuoktinių A. S. ir S. S. solidariomis prievolėmis; 4.2. A. S. prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 2964,41 Eur skolą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 480,60 Eur skolą, Kėdainių krašto kredito unijai – 9500,00 Eur skolą pripažinti asmeninėmis A. S. prievolėmis; 4.3. A. S. prievoles: UAB AGR pakas – 1757,72 Eur skolą, UAB Agrokoncerno technika – 375,30 Eur skolą, ūkininkui A. S. – 6103,25 Eur skolą, MB Autoemocija – 281,99 Eur skolą, UAB „B. T.“ – 961,47 Eur skolą, UAB „Baltijos pakavimo sistemos“ – 943,10 Eur skolą, UAB „Bikuvos prekyba“ – 1044,94 Eur skolą, UAB Bizea – 725,00 Eur skolą, IĮ Dilaida – 198,60 Eur skolą, TPF E. K. – 145,61 Eur skolą, UAB Elektrum Lietuva – 727,33 Eur skolą, UAB Energijos skirstymo operatorius – 259,50 Eur skolą, UAB Girlenta – 924,17 Eur skolą, UAB Granulita – 1018,82 Eur skolą, UAB Heradas – 118,40 Eur skolą, UAB Inrem – 169,40 Eur skolą, UAB Josas – 835,94 Eur skolą, UAB Julisa – 2084,03 Eur skolą, IV K. J. – 943,80 Eur skolą, VĮ Kėdainių miškų urėdijai – 880,58 Eur skolą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai – 930,42 Eur skolą, UAB Linmedė – 1387,35 Eur skolą, UAB Mantau – 2359,50 Eur skolą, UAB Mediniai padėklai – 1150,00 Eur skolą, UAB Medinis profilis – 185,55 Eur skolą, UAB Nordekspresas – 175,45 Eur skolą, UAB Nordoilas – 135,00 Eur skolą, UAB Opus arboris – 801,36 Eur skolą, UAB Ottensten – 9437,33 Eur skolą, UAB Packmak – 246,84 Eur skolą, P. A. kooperatyvui – 1381,59 Eur skolą, UAB R. J. – 167,70 Eur skolą, UAB Reola – 392,70 Eur skolą, S. L. firmai Sadilė – 3152,72 Eur skolą, UAB Takada – 220,40 Eur skolą, UAB Tepalita – 429,00 Eur skolą, UAB Timbex – 12912,92 Eur skolą, UAB V. P. – 2458,38 Eur skolą, UAB Vikrema – 228,46 Eur skolą, V. P. – 95,00 Eur skolą, UAB Vilsfera – 1725,04 Eur skolą, UAB Dzūko miškas ir mediena – 1173,74 Eur skolą pripažinti asmeninėmis A. S. prievolėmis; 5) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (6 t., e .b. l. 90-96).
Atsakovas A. S. į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai (6 t., b. l. 46).
Atsakovo atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (6 t., e. b. l. 90-96).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo (kreditorius) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog sutuoktiniai yra sudarę turto pasidalijimo sutartį, kuria nustatytas asmeninio turto teisinis režimas, VSDFV Kauno skyrius neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo pripažįstant A. S. prievoles VSDFV Kauno skyriui asmeninėmis prievolėmis. Civilinę bylą Nr. e2-143-188/2018 prašo nagrinėti VSDFV Kauno skyriui ir jo atstovui nedalyvaujant (6 t., e. b. l. 85-86).
Trečiasis asmuo UAB „Kauno grūdai“ pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (6 t., e. b. l. 177-179).
Trečiasis asmuo UAB „Kardanas“ pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (6 t., e. b. l. 161).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Linmedė“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovo skolą UAB „Linkemdė“ pripažinti solidaria su ieškove S. S..
Kiti tretieji asmenys (kreditoriai) atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą priešieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (6 t., e. b. l. 156-158).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Iš bylos medžiagos ir ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 1995 m. rugpjūčio 5 dieną, santuoka registruota Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, akto įrašas Nr. 220 (1 t., e. b. l. 7). Ieškove su atsakovu santuokoje susilaukė sūnaus G. S., gim. 1996 m. gegužės 26 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris šiuo metu yra pilnametis (1 t., e. b. l. 8). Šalys 2012 m. liepos 23 d. pasirašė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį (1 t., e. b. l. 34-49) ir Vedybų (povedybinę) sutartį (1 t., e. b. l. 58-63). Šia sutartimi šalys susitarė, kad nustato nekilnojamojo turto visiško atskirumo režimą. Po šios Sutarties sudarymo bet kokiu būdu įgytas nekilnojamasis turtas yra turtą įgijusio Sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2.2. punktas), kad žemiau išvardintas kilnojamasis turtas, kurį po šios Sutarties sudarymo bet kokiu būdu įgis savo vardu Sutuoktinis, priklausys turtą įgijusiam Sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise: bet kokios Lietuvos Respublikoje registruotos uždarosios akcinės bendrovės ar akcinės bendrovės akcijos, vertybiniai popieriai, taip pat bet kokio Lietuvos bei užsienio juridinio asmens bet kokios teisinės formos kapitalo dalis; piniginės lėšos, deklaruotos vieno iš Sutuoktinių vardu; lėšos banko sąskaitose, atidarytose Sutuoktinio vardu; lėšos, turtas, gautas pardavus ar kitaip perleidus asmeninės nuosavybės teise kiekvienam iš Sutuoktinių priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą; kiekvienos Sutuoktinio profesinės veiklos pajamos, draudimo išmokos, pensijos, gautas avansas, gautos dovanos; transporto priemonės (2-3. punktai), jog kiekvienas iš Sutuoktinių turi teisę skolintis pinigų, paimti paskolą ar gauti banko kreditą, tačiau tokia skola, paskola ar kreditas bus laikomas Sutuoktinio, pasiskolinusio pinigų, paėmusio paskolą ar gavusio banko kreditą, asmeniniu įsipareigojimu kreditoriui. Toks įsipareigojimas bus vykdomas ir/ar išieškomas tik iš Sutuoktinio, pasiskolinusio pinigų, paėmusio paskolą ar gavusio banko kreditą, asmenine nuosavybe turimų lėšų ar turto. Ši nuostata yra netaikoma, jeigu taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai įsakmiai nustato kitaip (2.4. punktas), kad kiekvienas atsako už savo prievoles, t. y. asmeninio turto teisinis režimas taikomas Sutuoktinių turtinėms ir kitokioms prievolėms, nepriklausomai nuo jų atsiradimo laiko ir pagrindo (2.5. punktas), kad kiekvienas iš Sutuoktinių turi teisę laisvai ir nepriklausomai nuo kito Sutuoktinio naudotis, valdyti bei disponuoti jam asmenins nuosavybės teise priklausančiu turtu. Sutuoktiniai neprivalo informuoti kito Sutuoktinio apie sudaromus sandorius dėl asmeninio turto (2.6. punktas), kad šia Sutartimi nėra dalijami Sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, susijusios tik su vienos iš Šalių asmeniu, piniginės lėšos, esančios Šalių banko sąskaitose bei pensijų kaupimo sąskaitose; visa tai lieka atitinkamai S. S. ir A. S. nuosavybe. Visi baldai, namų apyvokos daiktai, buities daiktai, kurie stovi bendrosios jungtinės Sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte, lieka tam Sutuoktiniui, kuriam asmeninėn nuosavybėn atitenka tas turtas (2.7. punktas), kad visos piniginės lėšos, gautinos pagal teismų sprendimus ir /arba nutartis yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė. 2012 m. liepos 23 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi šalys pasidalino tuo metu turėtą santuokoje įgytą turtą. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotas turtas: 0.1446 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. k. v., esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose; pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys, atliekų duobė, tvora, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), Kėdainiai (1 t., e. b. l. 11-13); 0.3487 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Pašušvio k. v., pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone (1 t., e. b. l. 14-16); 10 (dešimt) vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų (1 t., e. b. l. 27-30). A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotas turtas: negyvenamoji patalpa - garažas, unikalus Nr. 4400-2051-9157:4770, esantis Kęstučio g. 1 K9-28, Kėdainiuose (1 t., e. b. l. 17-19); individuali įmonė - A. S. firma „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 31-33); automobilis VW TOUAREG, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. WVGZZZ7LZ5D068540, 2005 m., yra jo asmeninė nuosavybė (1 t., e. b. l. 20).
Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės
Kaip matyti iš byloje pateikto santuokos liudijimo, šalys susituokė 1995 metų rugpjūčio 5 d. Kėdainių rajono Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašo Nr. 220 (1 t., e. b. l. 7). Santuokoje šalys susilaukė sūnaus G. S., gimusio 1996 m. gegužės 26 d., kuris šiuo metu yra pilnametis (1 t., e. b. l. 8). Šalys santuokoje negyvena, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko. Atsakovas šios aplinkybės neneigė.
Iš ieškinio, priešieškinio matyti, jog šalys neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių. Šalys taikytis nesutinka, todėl darytina išvada, jog nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu ir tvarkys bendrą ūkį. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas šioje dalyje su ieškovės ieškiniu sutiko, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
Ieškovė nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra veiksnūs ir darbingi, todėl išlaikymas nereikalingas ir nereiškiamas reikalavimas, susijęs su išlaikymu, atsakovas savo pozicijos dėl išlaikymo jam priteisimo nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog atsakovui santuokos nutraukimo momentu būtų reikalingas išlaikymas, atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas (kitokių duomenų byloje nėra), todėl, nutraukus šalių santuoką, išlaikymas atsakovui iš ieškovės nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl asmeninio sutuoktinių ir nedalintino turto
Vedybų (povedybinėje) sutartyje šalys išsprendė turto padalijimo klausimus, todėl nesant ginčo tarp šalių, turto padalijimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl asmeninio nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe
CK 3.81 straipsnyje išskirtas pagal įstatymus ir pagal sutartis nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (1 dalis); įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuoja CK 3.87–3.100 straipsniai (2 dalis), o sutarčių nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą – CK 3.101–3.108 straipsniai (3 dalis). Bylos šalys sudariusios Vedybų (povedybinę) sutartį, todėl jiems taikomas sutarčių nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.83 straipsnis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad visas asmeninis turtas bendrai sutuoktinių įgytas nekilnojamasis turtas yra pasidalintas 2012 m. liepos 23 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi, notarinio registro Nr. RI5040 (1 t., e .b. l. 34-49).
Ieškovė ieškiniu turto padalinti neprašo, atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo padalintas sutartimi ir povedybine sutartimi. Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, kurio vidutinė rinkos vertė 28614 Eur, registruotą S. S. vardu, bendrąja jungtine sutuoktinių S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe; 2) padalinti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, ir pripažinti: atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, ieškovei S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas prašo šį turtą dalinti kaip santuokos metu įgytą turtą. Teismas atsižvelgdamas į minėto turto įsigijimą – 2000 m. balandžio 25 d. dovanojimo sutartį Nr. I-2352, rekonstruoto gyvenamojo pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuris išduotas S. S. vardu, į atsakovo pateiktus duomenis, nustatytą laikotarpį, kada buvo pasirašyta turto pasidalijimo ir vedybinė sutartys, sprendžia, jog šis ieškovės turtas jai turi atitekti asmeninės nuosavybės teise, tuo atmetant šiuos atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus.
Atsakovė 2000 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,1446 ha žemės sklypą, esantį Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pagrindu įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, su ūkiniais pastatais. Pateikta minimo turto, įskaitant ūkinį pastatą ir stoginę, ataskaita 1A1p, jog gyvenamojo namo baigtumas yra 100 proc., iš nekilnojamojo turto registro 2000 m. gegužės 9 d. išrašo matyti, kad gyvenamojo namo plotas yra 72,04 kv. m. 2008 m. spalio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad gyvenamojo namo bendras plotas yra 191,96 kv. m., iš prie minėto akto pridėtų dokumentų iš tiesų matyti, kad ieškovė vykdė rekonstrukciją, statytojas S. S.. Atsakovas pateikė keletą pinigų mokėjimo kvitų, pvz. už dailylentes ar kitus kvitus, iš kurių nėra galimybės nustatyti, už ką atsakovas mokėjo ir kokiu tikslu. Byloje yra duomenų ir kvitų, kurie pagrindžia ir ieškovės išlaidas, kurios konkrečiai įvardintos - už namo ir kitų objektų, esančių Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), vertinimą. Atsakovas prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe gyvenamąjį namą, nes jis buvo pagerintas jo asmeninėmis lėšomis. Ieškovė nesutinka su tokiais reikalavimais ir nurodo, kad turtas yra asmeninė nuosavybė, įgyta dovanojimo sutarties pagrindu, kuo pasireiškia atsakovo pagerinimai, atsakovas neįrodė, o jo nurodyti darbai: apšildytas namo stogas, atkasti ir pašildyti pamatai iki 1,50 kv. m, sudėtas parketas antrame aukšte, pirmame aukšte įvestas grindinis šildymas-yra remonto darbai, kuriuos privalo atlikti bet kuris šeimos narys, neatlygintai besinaudojantis kito asmens turtu. Kadangi tai buvo šeimos gyvenamoji patalpa, atsakovas privalėjo ja taip pat rūpintis. Kaip jau byloje nustatyta, ieškovė ir atsakovas 2012 m. liepos 23 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartyje, notarinio registro Nr. RI5040, neįtraukė S. S. priklausančio gyvenamojo namo, kaip nedalintino (1 t., e. b. l. 34-49), o Vedybinėje sutartyje 2.1. punktu numatė, kad sutuoktiniai susitaria, kad bet koks turtas, dovanotas Sutuoktiniui santuokos metu ar Sutuoktinio paveldėtas yra asmeninė kiekvieno Sutuoktinio nuosavybė (e. b. l. 58-63). Taigi Vedybų (povedybinė) sutartis tarp šalių sudaryta dar iki namo įgijimo, šalys pasirinko visiško nekilnojamojo turto atskirumo režimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vadovaujasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dėl kurių ginčo nėra, jog S. S. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo ginčo namą, o pasirašant turto pasidalijimo ir vedybų (povedybinę) sutartį, atsakovas dėl to neprieštaravo ir jas pasirašė, vėliau sąlygų neginčijo. Nors atsakovas pateikė duomenų-rašytinių įrodymų, kad jis pagerino šeimos būstą, ir todėl namas pripažintinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau minėti rašytiniai įrodymai nepagrindė jo svaraus indėlio prisidedant piniginėmis lėšomis, kad minėtas turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Teismas daro išvadą, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jo piniginį indėlį į ieškovės gyvenamojo namo kūrimą, nuosekliai nepaaiškino, kiek kainavo darbai, kokios medžiagos buvo perkamos, kokie asmenys ir kada juos atliko. Konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog investavo savo lėšas į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis. Teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą pagal įstatymą, yra imperatyvios, todėl jų taikymo sutuoktiniai gali išvengti tik sudarydami vedybų sutartį. Pagal byloje pateiktus įrodymus bei faktines aplinkybes nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (įgytas 100 proc. baigtumo) pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.83, 3.90 straipsnių nuostatas. Teismas sprendžia, kad atsakovo prisidėjimas nebuvo žymus, nes jis neįrodė, jog svariai prisidėjo prie namo rekonstrukcijos (CPK 178, 185 straipsniai), atsakovo argumentai, kad jis save laiko turto savininku, kad jis į turtą investavo, nesudaro pagrindo pripažinti nuosavybės teisės į dalį turto. Be to pagal Vedybų (povedybinės) sutarties turinį, vedybų (povedybinės) sutarties šalys yra pasirinkusios visiško nekilnojamojo turto atskirumo režimą. Sutartis yra galiojanti, nepakeista, tai yra nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, šios sutarties sąlygos atsakovas neginčija. Įvertinus visus rašytinius įrodymus ir teismų praktiką, šie atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kompensacijos
Patikslintu ieškiniu atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovės 4045,25 Eur kompensaciją už tai, kad neva jis vienas mokėjo komunalinius mokesčius už šeimos turtą-gyvenamąjį namą. Nurodė, kad iš viso jis sumokėjo 8090,49 Eur, tad dalinant šią sumą perpus, iš ieškovės jam priteistina kompensacija-4045,25 Eur. Nurodė, kad pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktą, prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, yra bendros. Ieškovė atsiliepimu prašė šį atsakovo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą, nes atsakovas, naudodamasis šeimos gyvenamąja patalpa, privalėjo mokėti mokesčius, tačiau tai darė nereguliariai, taip pat pažymėjo, kad gyvenant santuokoje yra normalu pasiskirstyti pareigomis ir finansine atsakomybe: jei atsakovas mokėjo komunalinius mokesčius, lygiai taip ieškovė mokėjo mokesčius už internetą, sūnaus mokslus, pirko maistą, buities reikmenis ir t.t.
Tiek atsakovas patikslintame priešieškinyje, tiek ieškovė atsiliepime nurodė iš esmės tą patį, jog prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, nustatytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Vienos iš tokių prievolių yra tos prievolės, kurios yra susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje buvo pripažinta, kad prievolės, atsiradusios dėl buto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, komunalinių paslaugų įsiskolinimo yra bendrosios sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2011). Išlaidų, kurios laikomos su šeimos namų ūkio išlaikymu susijusiomis išlaidomis, sąrašo įstatyme nepateikta. Vedybų (povedybinėje) sutartyje šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl atvejų ir sąlygų, santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacijoje). Joje nenustatyta, kad šalys kompensuos viena kitai už būnant santuokoje mokėtus mokesčius. Kadangi atsakovas Vedybų (povedybinės) sutarties sąlygų neginčijo, neprašė jų pakeisti, teismas sprendžia, kad atsakovas neturi teisės į kompensaciją už mokėtus mokesčius.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad gyvenant santuokoje, tarp sutuoktinių susiklostę santykiai pagrįsti pasitikėjimu, todėl šeimos bylose labai retai pateikiami tarp sutuoktinių ir kitų šalių sudaryti pinigų perdavimo - priėmimo kvitai ar panašaus pobūdžio dokumentai, todėl nagrinėjant ginčą tarp sutuoktinių, įvertinus jų pateiktus argumentus ir rašytinius įrodymus, teismas sprendžia visų įrodymų kontekste ir vadovaujasi įrodymų tikėtinumo teorija (CPK 185 straipsnis). Byloje teismas nepripažino gyvenamojo namo bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau byloje nėra duomenų, o ir atsakovas neginčijo fakto, kad namas Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), buvo šeimos gyvenamasis namas, kuriame atsakovas gyveno ir privalėjo prisidėti prie jo išlaikymo, todėl jam kompensacija iš ieškovės nepriteistina (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmestinas.
Dėl kreditorinių prievolių paskirstymo
Ieškovė prievolių tretiesiems asmenims neturi, tačiau yra laidavusi savo turtu UAB „Algilis“ prievolės įvykdymo užtikrinimui. Tuo tarpu atsakovas A. S. turi kreditorinių įsipareigojimų eilei kreditorių, kurie byloje yra trečiaisiais asmenimis.
Be to, atsakovas priešieškiniu prašo A. S. prievoles UAB Agrokontraktas – 183,17 Eur, prekybos namams Agroūkis – 317,28 Eur, UAB Ainuva – 2621,16 Eur, ūkininkei A. S. – 700,00 Eur, UAB Bjoras – 2257,70 Eur, UAB Investra – 105,13 Eur, UAB Jargala – 982,01 Eur, UAB Kardanas – 231,70 Eur, AB Kauno grūdai – 105,46 Eur, UAB Klijasta – 49,81 Eur pripažinti abiejų sutuoktinių A. S. ir S. S. solidariomis prievolėmis. Nurodo, kad būtent su šiomis įmonėmis sudaręs sandorius, gautas pajamas skyrė šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė atsiliepime ir ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su šiuo atsakovo priešieškinio reikalavimu, atsižvelgiant į 2012 m. liepos 23 d. sudarytą Vedybų (povedybinę) sutartį.
Įstatymai numato, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties (CK 3.101 straipsnis), jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; kt.). Sutuoktiniai, norėdami netaikyti tokio turtinio teisinio režimo, turi teisę sudaryti vedybų sutartį (CK 3.82 straipsnis) ir pasirinkti kitus turto teisinio režimo variantus (CK 3.104 straipsnis). Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pagrindinis vedybų sutarties tikslas–turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas (2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013).
Byloje ne kartą konstatuota, kad šalys savo turtą yra pasidalinę Sutuoktinių turto pasidalijimo ir Vedybų (povedybine) sutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nuostatas dėl vedybų sutarties sudarymo, yra konstatavęs, kad sutuoktiniai vedybų sutartimi gali ne tik pasirinkti jiems priimtiną turto teisinį režimą, bet ir reglamentuoti savo atsakomybės pagal prievoles klausimus (2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl vedybų sutarties instituto prigimties ir paskirties, išaiškino, kad vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), kuris vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1.40, p. 458-494).
Bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl ginčijamos turtinės prievolės pripažinimo bendrąja sutuoktinių turtine prievole, kasacinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas vykdyti kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia (2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).
Trečiasis asmuo (kreditorius) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog sutuoktiniai yra sudarę turto pasidalijimo sutartį, kuria nustatytas asmeninio turto teisinis režimas, VSDFV Kauno skyrius neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo pripažįstant A. S. prievoles VSDFV Kauno skyriui asmeninėmis prievolėmis (6 t., e. b. l. 85-86).
Trečiasis asmuo UAB „Linmedė“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovo skolą UAB „Linmedė“ pripažinti solidaria su ieškove S. S..
Kiti tretieji asmenys (kreditoriai) atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą priešieškinį nepateikė.
Pabrėžtina, kad vedybų sutartis negali būti sudaroma siekiant išvengti atsakomybės pagal turtines prievoles. Kreditorius, ginčydamas vedybų sutartį, privalo įrodyti, kaip sudaryta vedybų sutartis pažeidė jo teises. Kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad sutuoktinių povedybinės sutarties sąlyga, jog jų pajamos, gautos iš darbo ir intelektualinės veiklos, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nepažeidė kreditoriaus interesų atgauti skolą, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo, nes vien sutuoktinių turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo (2006 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006). Kasacinis teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju povedybinės sutarties sąlyga dėl sutuoktinių pajamų, gautų iš darbinės ir intelektinės veiklos, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų priskyrimo kiekvieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei nepanaikino ir neapribojo sutuoktinių atsakomybės prieš trečiuosius asmenis (kreditorius), nes, sudarydami povedybinę sutartį, sutuoktiniai nenuslėpė bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, taip pat nenumatė pirmenybės teisės kitiems kreditoriams į skolų išieškojimą, be to, sutuoktiniai nesprendė dėl konkretaus turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, perleidimo ar jo suvaržymo prievolėmis trečiųjų asmenų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1.40, p. 458-494).
Nagrinėjamoje byloje šalys Vedybų (povedybinės) sutarties 2.4. punktu susitarė, kad kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę skolintis pinigų, paimti paskolą ar gauti banko kreditą, tačiau tokia skola, paskola ar kreditas bus laikomas sutuoktinio, pasiskolinusio pinigų, paėmusio paskolą ar gavusio kreditą, asmeniniu įsipareigojimu kreditoriui. Toks įsipareigojimas bus vykdomas ir/ar išieškomas tik iš sutuoktinio, pasiskolinusio pinigų, paėmusio paskolą ar gavusio kreditą, asmenine nuosavybe turimų lėšų ar turto. Vedybų (povedybinės) sutarties 2.5 sutarties punkte šalys numatė, kad kiekvienas atsako už savo prievoles, t. y. asmeninio turto teisinis režimas taikomas sutuoktinių turtinėms teisėms ir kitoms prievolėms, nepriklausomai nuo jų atsiradimo laiko ir prigimimo. Vedybų (povedybinės) sutarties 2.6 punktas numato, kad kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę laisvai ir nepriklausomai nuo kito sutuoktinio naudotis, valdyti bei disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Sutuoktiniai neprivalo informuoti kito sutuoktinio apie sudaromus sandorius dėl asmeninio turto. Esant tokioms aplinkybėms ir aiškinant Vedybų (povedybinės) sutarties 2.4, 2.5 ir 2.6 punktų nuostatas (CK 6.193 straipsnis), yra pagrindas padaryti išvadai, kad vedybų sutartimi sutuoktiniai S. S. ir A. S. pakeitė įstatymų nustatytą savo kaip sutuoktinių turto teisinį režimą ir sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles režimą, nustatydami, kad po 2012 m. liepos 23 d. įgytos turtinės teisės ir pareigos priklauso kiekvienam asmeniškai. Todėl atsakovo skoliniai įsipareigojimai į bylą įtrauktiems tretiesiems asmenims (kreditoriams): UAB Agrokontraktas, prekybos namams Agroūkis, UAB Ainuva, ūkininkei A. S., UAB Bjoras, UAB Investra, UAB Jargala, UAB Kardanas, AB Kauno grūdai, UAB Klijasta yra atsakovo asmeninės prievolės, ir šis jo patikslinto priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl sutuoktinių pavardžių
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė pageidavo, kad jai liktų santuokinė pavardė „S.“, o atsakovui liktų jo prigimtinė pavardė „S.“, atsakovas savo pozicijos dėl pavardės nepareiškė. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje nustatyta, kad yra pagrindas pripažinti šalių santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kaltės (CK 361 straipsnio 2 dalis), po santuokos nutraukimo šalims paliktinos esamos pavardės – ieškovei – S., atsakovui – S. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Prašoma priteisti suma už ieškinio surašymą, atsiliepimo į priešieškinį parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2 punktuose nustatytos Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2,5 dydžio sumos už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą, todėl ji priteistina ieškovei iš atsakovo. Taigi iš atsakovo A. S. ieškovei iš viso priteistina 1031,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) valstybei iš atsakovo priteistinos ir 43,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.
Nutraukti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1995 m. rugpjūčio 5 d. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, civilinės būklės akto įrašas Nr. 220, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: „S.“, „S.“.
Pripažinti asmeninėmis šias atsakovo A. S. turtines prievoles: UAB Agrokontraktas, Prekybos namams Agroūkis; UAB Ainuva, ūkininkei A. S., UAB Bjoras, UAB Investra, UAB Jargala, UAB Kardanas, AB Kauno grūdai, UAB Klijasta, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, Kėdainių krašto kredito unijai, UAB AGR pakas, UAB Agrokoncerno technika, ūkininkui A. S., MB Autoemocija, UAB „B. T., UAB „Baltijos pakavimo sistemos“, UAB „Bikuvos prekyba“, UAB Bizea, IĮ Dilaida, TPF E. K., UAB Elektrum Lietuva, UAB Energijos skirstymo operatorius, UAB Girlenta, UAB Granulita, UAB Heradas, UAB Inrem, UAB Josas, UAB Julisa, IV K. J., VĮ Kėdainių miškų urėdija, Kėdainių r. savivaldybės administracijai, UAB Linmedė, UAB Mantau, UAB Mediniai padėklai, UAB Medinis profilis, UAB Nordekspresas, UAB Nordoilas, UAB Opus arboris, UAB Ottensten, UAB Packmak, P. A. kooperatyvui, UAB R. J., UAB Reola, S. L. firmai Sadilė, UAB Takada, UAB Tepalita, UAB Timbex, UAB V. P., UAB Vikrema, V. P., UAB Vilsfera, UAB Dzūko miškas ir mediena.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1031,00 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,86 Eur (keturiasdešimt tris eurus 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (išieškotojas valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas - 5660).
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ Registrų centrui, VĮ „Regitra“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.