Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Ingrida Krušienė Baudž. byla Nr. 1A–482-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.3.1.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUtartIS

2010 m. rugsėjo 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. R. ir M. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-14 nuosprendžio, kuriuo:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Iki įsiteisės nuosprendis, palikta V. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2009-10-26 iki 2009-10-28 ir laikas, būtas suėmime nuo 2009-10-28 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteista vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, 7 punktas, ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2009-10-26 iki 2009-10-28.

Iki įsiteisės nuosprendis, palikta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę nuspręsta panaikinti.

Patenkintas V. K. komercinės firmos „Prekybos namai“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo – priteista 1 009,37 Lt solidariai iš V. R. ir M. K. turtinei žalai atlyginti.

Patenkintas UAB DK „PZU Lietuva“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo –priteista 715,01 Lt solidariai iš V. R. ir M. K. turtinei žalai atlyginti.

A. N. ir V. K. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies – priteista A. N. 5 000 Lt, V. K. 1 000 Lt solidariai iš V. R. ir M. K. neturtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – užklotą, saugomą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 1-ojo PK daiktų saugykloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. ir M. K. nuteisti už tai, kad jie 2009-10-17, apie 23.40 val., bare-parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, veikdami bendrininkų grupe, pavartoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, tai yra nukentėjusiajam A. N. atidarius baro-parduotuvės duris, V. R. kumščiu trenkė A. N. vieną kartą į veidą, vieną kartą į kairįjį šoną, rankos alkūne vieną kartą trenkė į sprandą, po to dar tris kartus kumščiu – į veidą, ir trenkdamas kojomis per nukentėjusiojo kojas, parvertė nukentėjusįjį ant žemės, liepė rankas pakelti į viršų, ir ant galvos užmetė užklotą. Dėl patirtų sužalojimų A. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Užmetęs užklotą, iškraustė nukentėjusiojo kišenes, kur iš kelnių kišenės pagrobė 30 litų vertės žiebtuvėlį „GOLD“, po to kartu su M. K. iš baro-parduotuvės patalpų pagrobė: bendros 157,56 Lt vertės 20 vnt. cigarečių „Kent Orig“, bendros 84,01 Lt vertės 10 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Flovor Plius“, bendros 81,63 Lt vertės 10 vnt. cigarečių „Marlboro auksinis“, bendros 38,77 Lt vertės 2 butelius trauktinės „Starka“, bendros 39,20 Lt vertės 2 butelius balzamo „Žalios devynerios“, bendros 50,82 Lt vertės 2 butelius degtinės „Auksinė“, bendros 56,07 Lt vertės 2 butelius likerio „Vana Tallin“, bendros 31,27 Lt vertės 4 butelius degtinės „Lietuviška Originali“, bendros 26,06 Lt vertės 3 butelius trauktinės „Palanga“, bendros 85,57 Lt vertės 3 butelius brendžio „Alita“, 371,34 Lt vertės kasos aparatą su jame buvusiais 702,07 Lt, priklausančius V. K. komercinei įmonei. Iš viso V. R., veikdamas bendrininkų grupe su M. K., pagrobė A. N. priklausančio turto už 30 Lt, V. K. komercinei įmonei priklausančio turto už 1 724,38 Lt.

Nuteistoji M. K., jos gynėjas prašo nuteistosios M. K. ir nuteistojo V. R. apeliacinius skundus tenkinti.

Nuteistasis V. R., jo gynėjas prašo nuteistojo V. R. ir nuteistosios M. K. apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistosios M. K. kaltės

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios M. K. kaltės kartu su kitu nuteistuoju V. R. apiplėšiant barą. Jos įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Vien tai, kad apeliantė M. K., kartu ir nuteistasis V. R. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis dėl M. K. kaltės kartu su V. R. apiplėšus barą, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinius skundus.

Nuteistosios M. K. kaltę dėl plėšimo padarymo įrodo nukentėjusiojo A. N. parodymai. Nors nuteistieji M. K. bei V. R. apeliaciniuose skunduose teigia, kad M. K. baro kartu su V. R. neapiplėšė, motyvuodami tuo, kad pastaroji į barą su V. R. nėjo, nors ir buvo kartu su juo nuėjusi iki baro, tačiau V. R. paliepus, nuėjo atgal į namus, kur šventė gimtadienį, o V. R. vienas apiplėšė barą, ši M. K. gynybinė versija bei nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentai yra nelogiški, nenuoseklūs lyginant su jų ikiteisminio tyrimo apklausos ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, ir visiškai paneigti nukentėjusiojo A. N. parodymais.

Nukentėjusysis A. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad 2009-10-17 bare-parduotuvėje, kurioje dirbo vienas nuo 21 val. iki 9 val., apie 24.00 val., pabeldus (baras naktį būna rakinamas, atidaromas pabeldus) V. R. ir M. K., jis atidarė baro-parduotuvės duris. V. R. iš karto jam sudavė smūgius ir pargriovęs ant žemės ir liepęs pakelti rankas užmetė ant galvos pledą. Kai V. R. buvo šalia, girdėjo tarškant butelius, kuriuos galėjo dėdama tarškinti tik M. K., nes V. R. tuo metu liepė iškelti rankas ir iš kišenės ištraukė jam (A. N.) priklausantį žiebtuvėlį. Tada paliko jį gulintį ir nuėjo prie kasos aparato, kuriame buvo apie 700 Lt. Matė, kad kaltinamieji kasos aparatą išsinešė, nes jis buvo uždarytas. Kai M. K. su V. R. iš baro pasišalino, jis turėtu pulteliu iškvietė apsaugos darbuotojus. Taip pat matė, kaip M. K., atėjusi į barą-parduotuvę, kažką turėjo rankose.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė M. K. ir V. R. parodymus, nes jie ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė skirtingas įvykio aplinkybes, keitė parodymus. Tai yra apklausiami pirmą kartą ikiteisminio tyrimo pareigūnų tiek V. R., tiek M. K. parodė, kad įvykio naktį V. R. iki baro-parduotuvės ėjo vienas, tuo tarpu kitų apklausų metu bei akistatos tarp M. K. ir V. R. metu parodė priešingai, tai yra, kad iki baro-parduotuvės ėjo kartu, tačiau nuo baro-parduotuvės M. K. nuėjo namo. Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu tiek V. R., tiek M. K. parodė, kad į namus, kur buvo švenčiamas gimtadienis, jie grįžo atskirai, tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad į gimtadienį grįžo kartu. Be to, V. R. apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš K. namų pasiimtą užklotą iš pradžių užsidėjo ant pečių, o nustojus lyti, užsikišo po striuke, tuo tarpu apklausiamas teisme tik nurodė, kad užklotą buvo pasikišęs po rūbais. Esant minėtiems nuteistųjų parodymų prieštaravimams, apylinkės teismas pagrįstai jais nesirėmė ir vertino kaip siekimą palengvinti nuteistosios M. K. teisinę padėtį.

Pati nuteistoji M. K. neneigia įvykio naktį kartu su nuteistuoju V. R. ėjusi į barą-parduotuvę, tačiau neigia kartu su juo apiplėšusi barą-parduotuvę ir tvirtina, kad į barą-parduotuvę nebuvo užėjusi, nes V. R. paprašyta nuėjo į namus, kur buvo švenčiamas gimtadienis, iki V. R. įeinant į barą-parduotuvę. Tokios pat įvykio aplinkybės nurodytos ir nuteistojo V. R. apeliaciniame skunde. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta apeliantės M. K. bei nuteistojo V. R. apeliacinių skundų argumentus, kuriuose jie akcentuoja, jog M. K. kartu su nuteistuoju V. R. baro-parduotuvės neapiplėšė, ir šią nuteistosios M. K. gynybos versiją bei nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentą vertina kaip siekimą palengvinti M. K. teisinę padėtį. Nuteistosios neprisipažinimą apiplėšiant barą-parduotuvę paneigia minėti nukentėjusiojo A. N. parodymai apie tai, jog įvykio naktį, apie 24.00 val., pabeldus į parduotuvės-baro, kuriame jis dirbo, duris, jas atidarius pamatė V. R. ir M. K., o tuo metu, kai jis buvo V. R. pargriautas ant žemės ir ant galvos jam užmestas pledas, V. R. kraustant jo kišenes, tuo pačiu metu nukentėjusysis girdėjo tarškant butelius. Byloje nenustatyta, kad įvykio metu bare būtų buvę ir kiti asmenys, tai yra nukentėjusysis A. N. aiškiai parodė, jog įvykio naktį bare-parduotuvėje jis dirbo vienas, baro duris atrakino pabeldus V. R. ir M. K.. Taigi iš nukentėjusiojo A. N. parodymų akivaizdu, kad įvykio metu bare-parduotuvėje, be jo, buvo tik du asmenys – M. K. ir V. R.. Jeigu būtų tikima nuteistosios M. K. gynybine versija, kad ji nedalyvavo plėšime, lieka neaišku, kas tuo pačiu metu bare-parduotuvėje tarškino kraustydamas butelius, tai girdėjo ant žemės V. R. pargriautas V. N. tuo metu, kai V. R. apieškojo jo rūbus ir iš kišenės ištraukė jam priklausantį žiebtuvėlį. Akivaizdu, kad V. R. tuo pačiu metu kraustyti nukentėjusiojo kišenes ir imti iš baro butelius fiziškai negalėjo, tai galėjo padaryti tik M. K., nes, kaip minėta, iš nukentėjusiojo A. N. parodymų nustatyta, kad įvykio metu bare-parduotuvėje, be jo, buvo tik M. K. ir V. R.. Taigi akivaizdu, kad tuo metu, kai V. R. apieškojo A. N. rūbus, butelius bare-parduotuvėje kraustydama galėjo tarškinti tik M. K.. Jeigu įvykio vietoje būtų buvę apsaugos darbuotojai, jie būtų sustabdę neteisėtus veiksmus, tuo tarpu nukentėjusysis A. N. nurodė, kad apsaugos darbuotojai buvo iškviesti turėtu pulteliu M. K. ir V. R. pasišalinus iš baro. Taigi, priešingai nei teigiama apeliantų skunduose, apsaugos darbuotojai įvykio aplinkybių negalėjo matyti. Aptartų duomenų visuma yra pagrindas išvadai, kad plėšimą įvykdė abu nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, tai pagrįstai nustatė Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje.

Nuteistosios M. K. apeliacinio skundo teiginys, kad teismas suklydo rašydamas dėl pledo, kurį V. R. neva jai uždėjo ant pečių, iš dalies yra teisingas, tačiau ši aplinkybė nėra esminė ir neturi reikšmės nuteistųjų veikos kvalifikacijai. Iš tiesų teismas suklydo, nuosprendyje nurodydamas, kad pledą V. R. buvo uždėjęs M. K. ant pečių, to nepatvirtina bylos duomenys, tačiau negalima sutikti su nuteistosios M. K. apeliacinio skundo teiginiu, kad tiek ji, tiek nuteistasis V. R. apklausiami nekalbėjo apie pledą. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo apklausos metu V. R. parodė, jog užklotą iš pradžių užsidėjo ant pečių, o nustojus lyti užsikišo po rūbais, tai yra 2009-11-04 apklausiamas kaip įtariamasis V. R. parodė: „M. turėjo skėtį, aš iš K. namų prieangio pasiėmiau užklotą minkštą, kurį pradžioje užsidėjau ant pečių, o po to kai beeinant nustojo lyti, jį užsikišau po striuke“ (t. 2, b. l. 30–31). Taigi teiginys, jog nebuvo kalbama apie pledą, yra nepagrįstas, o nuteistojo V. R. nurodyta aplinkybė, jog jiems kartu su M. K. beeinant į barą-parduotuvę, jis buvo užsidėjęs užklotą ant pečių, parodo, kad M. K. žinojo, jog pastarasis su savimi turėjo pledą, jis buvo panaudotas plėšimo metu užmetant jį ant galvos nukentėjusiajam A. N.. Aplinkybę, jog plėšimo metu buvo panaudotas pledas, patvirtina ir 2009-10-18 apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtos baro-parduotuvės, esančios Stoties g. 6A, Klaipėdoje, patalpos, kur buvo rastas ir paimtas rudos spalvos užklotas (t. 1, b. l. 3–5).

Esant šiems duomenims, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. R. ir M. K., veikdami bendrininkų grupe, apiplėšė barą-parduotuvę, ši nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nors nuteistieji M. K. ir V. R. teigia, kad nukentėjusysis V. K. nurodė nepagrįstą reikalaujamą priteisti sumą turtinei žalai atlyginti, o V. R. tvirtina jokių prekių iš parduotuvės nepaėmęs, tačiau šie apeliantų skundų teiginiai nepagrįsti. Iš byloje esančio 2009-10-19 V. K. komercinės firmos „Prekybos namai“ sudaryto pavogtų prekių ir materialinių vertybių akto Nr. 01 matyti, kad 2009-10-18 įvykusio apiplėšimo metu po atliktų skaičiavimų nustatytas prekių trūkumas, kurio bendra suma yra 650,97 Lt. Taip pat buvo pagrobtas kasos aparatas ir jame buvę pinigai – 702,07 Lt. V. K. komercinės firmos „Prekybos namai“ savininkas V. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad nusikalstama veika buvo padaryta 1 724,38 Lt turtinė žala, tačiau UAB DK „PZU Lietuva” sumokėjo draudimo išmoką – 715,01 Lt, todėl dėl likusios neatlygintos turtinės žalos – 1 009,37 Lt – pareiškė civilinį ieškinį, kuris pagrįstai solidariai priteistas V. K. komercinei firmai „Prekybos namai“ iš nuteistųjų V. R. ir M. K., esant pateiktiems įrodymams dėl nusikaltimu padarytos žalos. Taip pat teismas pagrįstai tenkino UAB DK „PZU Lietuva“ civilinį ieškinį ir šiai bendrovei priteisė iš V. R. ir M. K. solidariai 715,01 Lt, nes UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė įrodymus, kad padarytai turtinei žalai atlyginti V. K. komercinei firmai „Prekybos namai“ išmokėjo 715,01 Lt išmoką dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, atlyginama visais atvejais. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiesiems neturtinę žalą, nes, nuteistųjų teigimu, nukentėjusieji reikalaudami neturtinės žalos atlyginimo siekė pasipelnyti. Tačiau ir su šiuo apeliantų skundų argumentu negalima sutikti.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių, o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą yra sunku. Neturtinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (taip pat jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Kartu vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, tai toli gražu nereiškia, kad tokia yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina.

Byloje nustatyta, kad A. N. buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis A. N. parodė, kad plėšimo metu jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, šis įvykis paveikė jo psichiką – jis vakarais nuolatos jaučia įtampą, bijo išeiti iš namų, tapo uždaru žmogumi, apribotas jo bendravimas su išoriniu pasauliu, jam reikalinga psichologo pagalba. N. V. K. nurodė, kad dėl komercinės firmos apiplėšimo jis patyrė daug nepatogumų, nemalonių dvasinių išgyvenimų, jaučia įtampą, be to, dalis darbuotojų išėjo iš darbo, o kiti darbuotojai bijo dirbti vakare ir nakties metu, dėl to sumažėjo jo pajamos. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų V. K. pareikštą 20 000 Lt civilinį ieškinį ir A. N. pareikštą 20 000 Lt civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė V. K. 1 000 Lt, A. N. – 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš V. R. ir M. K..

Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas pagrįstai akcentavo neturtinės žalos pasekmes – nukentėjusieji A. N. ir V. K. patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą, A. N. – fizinį skausmą. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į kaltinamųjų turtinę padėtį bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai A. N. ieškinio reikalavimą dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 5 000 Lt, V. K. komercinės firmos „Prekybos namai“ ieškinio reikalavimą dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sumažino iki 1 000 Lt. Apylinkės teismas sprendimą priteisti nukentėjusiesiems atitinkamai 5 000 Lt ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui tinkamai motyvavo. Įvertinęs nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus bei apsvarstęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad protinga nukentėjusiųjų ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtas skriaudas bus pasiekta nustatant nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, kuris nurodytas teismo nuosprendyje. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų V. R. ir M. K. apeliacinius skundus atmesti.