- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-156-280/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- D. B., G. B.
- Ieškovas
- V. R.
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-156-280/2014
nUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. B. ir G. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5508-812/2013 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams D. B. ir G. B. dėl žemės sklypo dalies išreikalavimo iš neteisėto valdymo, statybos techninių dokumentų pažeidimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. R. ieškiniu prašė:
įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti iš svetimo neteisėto valdymo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį – 12 kv. m. ploto nugriaunant tvorą, esančią ieškovo sklype; įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti gyvatvorę, esančią mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo ieškovo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos namų valdos žemės sklypo plane koordinačių sistemos taškais 3,4,5; įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti stoginę – pavėsinę, esančią arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo ieškovo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos, pažymėtos namų valdos žemės sklypo plane koordinačių sistemos taškais 3,4,5; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas V. R. paaiškino, kad 2012-03-16 asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,06 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini). Parengus žemės sklypo topografinę nuotrauką paaiškėjo, kad kaimyninio sklypo savininkai - atsakovai yra ieškovui priklausančio žemės sklypo dalyje pastatę tvorą, tvora įsiterpusi į žemės sklypą nuo 30 cm iki 59 cm, tokiu būdu yra neteisėtai užvaldyta ieškovui priklausančio žemės sklypo dalis. Atsakovai taip pat pažeisdami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtintą Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 p. ir 6 p. pasodino arčiau kaip 1 metro atstumu t. y. už 0,11 metro nuo bendros sklypo ribos aukštesnę nei 1,3 metro gyvatvorę, kuri užstoja pietrytinę sklypo pusę. Atsakovai pastatė statinį stoginę – pavėsinę, pažeisdami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtintą Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1. p. reikalavimus - pastatė statinį arčiau nei 3 metrų atstumu nuo bendros sklypo ribos, t.y. 0,5 metro atstumu, kuris užstoja pietrytinę sklypo pusę. Šie atsakovų veiksmai pažeidžia ieškovo teises.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovus D. B. ir G. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą, esančią ieškovo V. R. žemės sklype, (duomenys neskelbtini), prie sklypo ribos, pažymėtos 1994 m. namų valdos žemės sklypo ribų plane koordinačių taškais 4, 5, sumažinti tujų gyvatvorės, pasodintos šalia ieškovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos, pažymėtos 1994 m. namų valdos žemės sklypo ribų plane koordinačių sistemos taškais 4, 5, aukštį iki 1,30 m. Likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė V. R. iš G. B. 408 Lt, o iš D. B. 492 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš V. R. 17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, priteisė iš D. B. ir G. B. po 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas iš pateiktos ieškovo žemės sklypo topografinės nuotraukos nustatė, kad atsakovų tvora stovi ieškovo žemės sklype, apie 0,30 – 0,59 m nuo sklypų ribos, atsakovų tujos pasodintos arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, pavėsinė – arčiau kaip 3 m. nuo sklypo ribos, nurodė, kad atsakovai pripažino aplinkybes, jog jų statinys-pavėsinė stovi ir tujos auga atitinkamai arčiau kaip trys metrai ir arčiau kaip vienas metras nuo sklypų ribos. Teismas nesutiko su atsakovų argumentu, jog byloje kilęs ginčas dėl ieškovo ir atsakovo sklypų ribų ir darė išvadą, kad atsakovų žemės sklypo ribos yra tikslios, taigi, tiksli bei aiški yra ir ieškovo bei atsakovų sklypus skirianti riba. Atsakovai kitokių duomenų ir įrodymų nepateikė, priešieškinio nereiškė. Teismas vadovavosi 2013-03-12 UAB „N.Tauras ir Ko“ parengta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), topografinė nuotrauka, jos pagrindu parengta situacijos schema, matininko paaiškinimais ir nustatė, kad atsakovams priklausanti tvora yra pastatyta ieškovui priklausančiame žemės sklype. Statinio pastatymas kito savininko žemėje yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad savininko teisės pilna apimtimi naudotis žemės sklypo nuosavybės teisėmis yra ribojamos, todėl jos apgintinos įpareigojant atsakovus pašalinti iš ieškovo žemės sklypo tvorą. Teismas kritiškai vertino UAB „EURO Gis“ 2013-08-14 paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad atsakovų žemės sklypo plane nurodyti sutartiniai ženklai nenaudojami, kadangi plano brėžinyje matyti, kad sutartiniai ženklai yra panaudoti. Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl gyvatvorės panaikinimo, teismas pažymėjo, jog tujos pasodintos daugiau nei prieš 10 metų, iki ieškovo sklypą valdę savininkai pretenzijų dėl arčiau nei 1 m pasodintos gyvatvorės nereiškė, taigi praleistas ieškinio senaties terminas, o jo atnaujinti pagrindo nėra. Tačiau teismas pažymėjo, jog yra pagrindas pripažinti, kad per daugiau kaip dešimt metų gyvatvorė užaugo ir šiuo metu viršija norminių aktų nustatytą leistiną gyvatvorės aukštį, kai ji sodinama šiaurinėje sklypo dalyje, todėl gyvatvorės aukštis turi būti sumažintas iki 1,3 m. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovų pavėsinė – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai buvo pastatyta atsakovų 1998 – 2000 metais. Nors stoginė pastatyta arčiau nei numatyta 3 m riba nuo kaimyninio žemės sklypo, tačiau byloje nėra duomenų, kad ankstesni žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai reiškė pretenzijas dėl stoginės, be to, nėra duomenų, jog pavėsinės-stoginės egzistavimas bei naudojimas šiuo metu daro kokį nors neigiamą neleistiną poveikį ieškovo žemės sklypui, todėl teismas taikė ieškinio senatį ir reikalavimą atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovai D. B. ir G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti arba pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys. Priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti visą ieškinį (t. y. atmesti ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti tvorą ir sumažinti tujų gyvatvorės aukštį iki 1.30 m), peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą ir priteisti atsakovams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir 800 Lt advokatės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliantai nurodė nesutinkantys su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl sklypų ribos. Ieškovas nepateikė savo sklypo dabartinių matavimų plano, todėl nėra galimybių palyginti su atsakovo sklypo ribomis. Pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad nėra aiški sklypų riba ir ieškinį atmesti visiškai. Atsakovai nesutiko su teismo kritišku UAB „Euro Gis“ specialistų paaiškinimo vertinimu, kadangi būtent šie specialistai geriausiai žino, kaip skaityti ir aiškinti jų pačių paruoštą planą. Apeliantai pabrėžė, kad sklypų ribą gali parodyti tik ieškovo sklypo kadastrinių matavimų planas, o topografinės nuotraukos nepakanka. Ieškovas nepateikė objektyvių ir tikslių duomenų, kiek kvadratinių metrų užima jo sklype esanti atsakovų tvora, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl toks netikslus reikalavimas negalėjo būti tenkinamas, be to, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ieškinio reikalavimo performuluoti. Atsakovai pažymėjo, jog tvorą statė ant matininkų nustatytos sklypų ribos, todėl jų kaltės, kad pasikeitus matavimo prietaisams ar išmatavimų galimybėms, riba buvo pakoreguota, nėra. Kadangi nuo tvoros pastatymo iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau nei 10 metų, teismas turėjo taikyti ieškinio senatį ir reikalavimą nugriauti tvorą atmesti. Tai, kad tvora nepažeidžia ieškovo interesų, patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovas sutinka, jog tvora toliau stovėtų, jei atsakovai sumokėtų jam 10 000 Lt. V. R. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog jokių teisminių ginčų dėl šio daikto nėra, o tai reiškia, kad ginčo nei dėl ribų, nei dėl tvoros, nei dėl kitų dalykų nebuvo. Teismas, nuspręsdamas sužeminti tujų gyvatvorę iki 1,30 m, viršijo ieškinio ribas, todėl ši sprendimo dalis yra neteisėta ir naikintina. Be to, šios tujos gali tarnauti kaip tvora, tuomet atsakovai jas sužemintų iki reikalaujamo tvoros aukščio – 1,80 m ir apkarpytų šonus, kad jos praleistų daugiau šviesos į ieškovo sklypą. Sužeminus tujas iki reikalaujamo 1,30 m aukščio, tujos gali neatlaikyti tokio drastiško jų žalojimo ir žūti, o naikinti šiuos augalus yra neracionalu.
Atsiliepimas
Ieškovas V. R. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pažymėjo, kad ginčas dėl šalių sklypų ribos niekada nebuvo kilęs, tačiau matuojant skirtinga įranga ir skirtingu laiku sklypo ribas, ieškovui tik 2013-03-12 paaiškėjo jo nuosavybės pažeidimas, todėl nuo šios datos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo sklypo ribas patvirtinančius įrodymus, sprendimo 3 p. pagrįstumui abejonių nekyla. Ieškovas pažymėjo, kad teismas neišėjo už ieškinio reikalavimų ribų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sklypų ribos, kurio neišsprendus, negali būti nagrinėjamas ieškinys, reikalavimui dėl tvoros nugriovimo turėjo būti taikoma ieškinio senatis, teismas nenustatė, kokią žemės sklypo dalį užima atsakovų tvora, ir neatsižvelgė į tai, kad iki 1,30 m sužeminta tujų gyvatvorė sunyks. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.
CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).
Ieškovas V. R. kreipėsi dėl jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, kadangi atsakovų D. ir G. B. tvora įsiterpia į ieškovui priklausantį žemės sklypą, taip atimdama iš jo teisę valdyti ir naudotis sklypo dalimi. Atsakovai teigia, kad tuo metu, kai buvo nustatomos jų sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, dar nebuvo naudojami GPS prietaisai, todėl ribas matavęs ir pažymėjęs matininkas tai atliko nivelyru ir liniuote, taigi, dėl skirtingų matavimo priemonių galėjo susidaryti sklypo ribos skirtumas, tačiau netiksli žemės sklypo riba neturi būti taisoma vien tik atsakovų sklypo sąskaita ir sumažinamas atsakovų sklypo plotas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovai, teigdami, jog pagal ieškovo pateiktą topografinę nuotrauką atsakovų žemės sklypo plotas mažesnis nei įregistruotas, tokį savo teiginį turi pagrįsti, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nebuvo pateikta jokių tinkamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad sklypų ribos iš tiesų yra netikslios. Atsakovai savo tvirtinimą grindžia spėjimu. Priešingai, iš byloje esančio brėžinio, kuriame pavaizduotos (duomenys neskelbtini) ir kaimyninių sklypų ribos, perkeltos ant toponuotraukos (b. l. 31), matyti, jog atsakovų sklypo šiaurės vakarų riba yra „pastumta“ į ieškovo sklypo plotą, tačiau pietrytinė riba lieka nepakitusi, t. y. tokia, kokios koordinatės įregistruotos nekilnojamojo turto kadastre. Tuo tarpu, jei riba tarp atsakovų ir ieškovų žemės sklypų būtų netiksli dėl pasikeitusių matavimų prietaisų ar koordinačių sistemos, atsakovų pietrytinė riba taip pat turėtų būti pasislinkusi. Apeliantai taip pat teigia, jog UAB „Euro Gis“ parengtame jų žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), plane (b. l. 105) nėra sutartinių ženklų, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, jog sutartiniai ženklai plane naudojami: atsakovų žemės sklypo šiaurės vakarinė riba pažymėta storesne ištisine linija, tuo tarpu šalia (ieškovo sklypo ribose) eina dar viena linija, iki kurios plane ir traktuojamas atsakovų kiemas (atsižvelgiant į vienodą ploto/žolės žymėjimą). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog UAB „Euro Gis“ parengtame plane ranka atlikti atsakovų sklypo šiaurės vakarų ir pietvakarių ribų ilgių taisymai, taip pat taško, kuriose šios sklypo kraštinės susikerta, taisymas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos archyvų departamento Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 64 p. dokumentuose padaręs taisymą, darbuotojas turi nurodyti pagrindą, savo pareigas, vardą, pavardę, datą bei pasirašyti. Tuo tarpu atsakovų žemės sklypo plano taisymai kelia abejonių, kadangi prie UAB „Euro Gis“ direktoriaus T. M. žymų „Taisimu tikėti“ nėra datų, todėl nėra aišku, ar šie kraštinių ir koordinačių taisymai atlikti iki planą suderinant su atsakingomis valstybės institucijomis, ar po to. Atsakovams neįrodžius, kad ribos tarp šalių sklypų yra netikslios ar kad atsakovų žemės sklypas dėl tvoros perkėlimo sumažės, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog ginčo dėl žemės sklypų ribų nėra.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovų tvora pastatyta 1998-2000 m., buvę sklypo savininkai neprieštaravo, jog tvora stovėtų šioje vietoje, todėl teismas turėjo reikalavimą nugriauti tvorą atmesti dėl ieškinio senaties. Atsakovams paaiškintina, kad jie neteisėtai valdo jiems nepriklausančią žemės sklypo dalį, taip pažeisdami ieškovo teises. Šis pažeidimas, pasireiškiantis neteisėtu žemės dalies valdymu, yra ne vienkartinis, tačiau tęstinis, tad ieškovas turi teisę kreiptis dėl jo nuosavybės teisių pažeidimo, egzistuojančio šiuo metu. CK 1.127 str. 1 d. numato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. V. R. žemės sklypą įsigijo 2012-03-16 Pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 116-119), tad jo nuosavybės teisės buvo pažeidžiamos nuo šios dienos ir tik nuo šios datos jis turėjo galimybę apie tai sužinoti. Dėl šios priežasties pagrindo konstatuoti, jog 10 metų ieškinio senaties terminas praleistas, nėra. Nors apeliantai nurodo, kad prieš tai gyvenę savininkai neprieštaravo tvoros pastatymui jų žemės sklype, tačiau rašytinio jų sutikimo nepateikė. Be to, pažymėtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo realiai naudojamas, iki ieškovas nusipirko šį sklypą nebuvo daromos topografinės nuotraukos ir tikrinama, ar registruotos žemės sklypų ribos sutampa su realiai naudojama žeme, todėl iki tol buvę savininkai galėjo ir nepastebėti, kad atsakovai neteisėtai užvaldę dalį jiems nepriklausančio žemės sklypo. Apeliantai teigia, kad teismas nenustatė, kokio dydžio plotą atsakovai neteisėtai valdo, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nustatinėjo aplinkybę, ar atsakovų tvora stovi atsakovams nepriklausančioje žemėje ir pasitvirtinus šiam teiginiui, įpareigojo atsakovus šią tvorą nugriauti, kadangi ji trukdo ieškovui naudotis savo nuosavybe. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Ieškovas formulavo savo reikalavimą apginti jo nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, atsakovus įpareigojant nugriauti tvorą, o teismas šį reikalavimą tenkino, tik įpareigojimą atsakovams sprendimo rezoliucinėje dalyje suformulavo kitais žodžiais. Pažymėtina, kad teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, neprivalo rezoliucinės dalies pažodžiui nurašyti nuo ieškinio.
Ieškovas V. R. prašė panaikinti tujų gyvatvorę, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad aukštos tujos užstoja saulės šviesą. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, įpareigojo atsakovus gyvatvorę sumažinti iki 1,30 m aukščio. Toks teismo įpareigojimas laikytinas ne ieškinio ribų peržengimu, tačiau daliniu ieškovo reikalavimo tenkinimu – teismas apgynė ieškovo nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Apeliantai pažymi, jog nėra draudžiama, kad tvoros funkciją atliktų sodiniai ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo argumentu. Kaip tvora tarnaujantys sodiniai yra vadinami gyvatvore, o gyvatvorės aukštį reguliuoja statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005, kurio 9 priede numatyta, kad formuojant gyvatvorę, jog aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Tokia teisės norma užtikrina, jog itin aukšta gyvatvorė neužstos iš pietų pusės sklindančios saulės šviesos kaimyniniams sklypams, ir apsaugo kaimyninių žemės sklypų savininkų teises. Apeliacinio skundo argumentas, kad sužeminus tujas iki 1,30 m aukščio, tujos gali žūti, šiuo atveju nėra reikšmingas, kadangi gyvatvorės aukštis yra reguliuojamas poįstatyminių teisės aktų, privalomų atsakovams. Jei atsakovai, nesilaikydami šių teisės normų, leido augalams užaugti virš numatytos ribos, jie turi atsakyti už pasekmes ir pašalinti pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendimu įpareigoti atsakovus sumažinti tujas iki leidžiamo aukščio, taip apginant ieškovo teises.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Apeliacinio skundo netenkinus ir ieškovui prašant, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas V. R. nurodė patyręs ir prašė priteisti 900 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 178). Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį apimtis, į teisingumo, sąžiningumo principus, laiko, kad protingos ir pakankamos išlaidos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 600 Lt, kurios lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų ieškovo naudai (CPK 98 str. 1-3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. B. (a. k (duomenys neskelbtini) 300 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš G. B. (a. k (duomenys neskelbtini) 300 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.