- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-25
- Bylos Nr.
- AS-62-248-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, atstovaujama advokato V. V., (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) 2011 m. sausio 28 d. padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1-7), kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI, atsakovas) 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (37)SD-24114 (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – skirti 2008 m. balandžio 10 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo K. V. ir A. B., pakartotinį tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad iš skundo ir jo priedų matyti, jog atsakovas Sprendimu paliko galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VDI Klaipėdos skyrius) 2008 m. spalio 23 d. N1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktus Nr. 5 ir Nr. 6. Nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Paaiškino, kad pagal pareiškėjo keliamą ginčą atsakovu turi būti ne VDI, o VDI Klaipėdos skyrius. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 3 dalimi ir paaiškino, jog VDI Klaipėdos skyrius yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje, todėl byla priskirtina nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
II.
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 66-71) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo. Teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Mano, jog teismas neteisingai taikė ir aiškino ABTĮ nuostatas, visapusiškai ir objektyviai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių.
Paaiškina, kad 2008 m. balandžio 10 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu Klaipėdos uosto akvatorijoje nuskendo vilkiko „Barta” įgulos nariai K. V. ir A. B.. Nurodo, kad VDI Klaipėdos skyrius, atlikęs nelaimingo atsikimo darbe tyrimą (toliau - ir Pirminis tyrimas) surašė 2008 m. spalio 23 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktus Nr. 5 ir Nr. 6. Dėsto, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktuose VDI Klaipėdos skyrius nurodė, jog nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ filialo „Klasco Towage Assistance” (toliau - ir Filialas) vilkike „Barta” dirbę darbuotojai. Teigia, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba), įvertinusi Nelaimingo atsikimo darbe aktus Nr. 5 ir Nr. 6, 2010 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (12.6) 1-2347 kreipėsi į VDI, prašydama patikslinti nelaimingo atsitikimo aplinkybes, t. y., kas buvo žuvusiųjų asmenų darbdavys - Bendrovė ar Filialas. Lietuvos Respublikos vyriausiasis darbo inspektorius 2010 m. birželio 16 d. įsakymu „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2008 m. balandžio 10 d. K. V. ir A. B. papildomo tyrimo” Nr. V-189 nusprendė skirti VDI Klaipėdos skyriui atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą (toliau - ir Papildomas tyrimas). Paaiškina, kad VDI Klaipėdos skyrius, atlikęs nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą, konstatavo, jog nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusiųjų K. V. ir A. B. darbdaviu buvo Bendrovė, nors ir už minimus asmenis socialinio draudimo įmokas mokėjo Filialas bei darbuotojai buvo įdarbinti Filiale, todėl Papildomo tyrimo pasėkoje padarytos išvados, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktai Nr. 5 ir Nr. 6 paliekami galioti.
Nurodo, kad Bendrovė, manydama, jog VDI Klaipėdos skyrius tiek Pirminio, tiek Papildomo tyrimo metu netinkamai vertino nelaimingo atsitikimo darbe faktines aplinkybes bei teises normas, reglamentuojančias darbo bei valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius, 2010 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 0300-26-4742 bei jį papildančiu 2010 m. lapkričio 30 d. raštu kreipėsi į VDI su prašymu (toliau – ir Prašymas) skirti nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinį tyrimą. VDI, išnagrinėjusi minėtą Bendrovės Prašymą, Sprendimu nurodė, kad skirti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Bendrovė su tokiu VDI Sprendimu nesutiko ir pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teigia, kad Bendrovė teismo prašė panaikinti VDI Sprendimą ir priimti naują sprendimą - skirti 2008 m. balandžio 10 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo K. V. ir A. B., pakartotinį tyrimą. Remiasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsniu ir pažymi, kad Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Dėsto, kad VDI veikia kaip ikiteisminio nagrinėjimo institucija, o kai yra nagrinėjami kiti asmenų prašymai, VDI veikia kaip viešojo administravimo subjektas, nesprendžiantis kilusio ginčo. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog VDI Bendrovės prašymą išnagrinėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Akcentuoja, kad VDI nagrinėjimo dalyku buvo ne Nelaimingų atsitikimo darbe aktų Nr. 5 ir Nr. 6 panaikinimas, ar jų pakeitimas, o nelaimingo atsikimo darbe pakartotinio tyrimo skyrimas. Pažymi, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktų Nr. 5 ir Nr. 6 galiojimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Akcentuoja, kad buvo prašoma skirti pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, kurio metu būtų įvertinti Bendrovės Prašyme nurodomi duomenys, bei juos pagrindžiantys įrodymai, o taip pat įvertintos Pirminio bei Papildomo tyrimo metu nustatytos aplinkybės, į kurias nebuvo atsižvelgta ankstesnių tyrimų metu. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarime Nr. 1118 dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo įtvirtintas papildomų ir pakartotinų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimų skyrimo reglamentavimas ir pagal nutarimo nuostatas VDI teritoriniai skyriai neturi kompetencijos nagrinėti klausimus dėl pakartotino tyrimo skyrimo, tai yra išskirtinė VDI kompetencija. Pažymi, kad Bendrovės prašymo nagrinėjimas ir atsisakymas skirti pakartotinį Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą turi būti traktuojamas ne kaip skundo nagrinėjimas išankstine ne teismo tvarka, o kaip atskiras VDI veiksmas (sprendimas).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė teritorinio teismingumo taisyklių. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, yra būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjas siekia apskųsti VDI 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (37)SD-24114 kaip institucijos, išnagrinėjusios ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, sprendimą, ar kaip viešojo administravimo subjekto priimtą individualų teisės aktą.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas, manydamas, jog VDI Klaipėdos skyrius tiek Pirminio, tiek Papildomo tyrimo metu netinkamai vertino nelaimingo atsitikimo darbe faktines aplinkybes bei teises normas, kreipėsi į VDI su prašymu skirti nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinį tyrimą (b. l. 24-29). VDI Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino ir neskyrė pakartotinio nelamingo atsitikimo tyrimo. Pareiškėjas skundu (b. l. 1-7) siekia, kad būtų panaikintas VDI 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. (37)SD-24114, kuriuo konstatuota, jog skirti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, ir skirtas 2008 m. balandžio 10 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinis tyrimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1118 dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo 76 punkte yra įtvirtinta, kad Valstybinės darbo inspekcijos atsisakymas skirti papildomą ar pakartotinį tyrimą gali būti apskųstas teismui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai VDI Sprendimą vertino kaip išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtą sprendimą. VDI Sprendimo priėmimo pagrindas buvo pareiškėjo Prašymas skirti pakartotinį tyrimą. VDI Sprendime nebuvo iš esmės nagrinėjamas VDI Klaipėdos skyriaus 2008 m. spalio 23 d. N1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktų Nr. 5 ir Nr. 6 teisėtumo ar pagrįstumo klausimas. Nagrinėjamu atveju VDI Sprendimas neskirti pakartotinio nelaimingo atsitikimo tyrimo vertintinas kaip viešojo administravimo subjekto priimtas individualus teisės aktas, sukeliantis pareiškėjui atitinkamas pasekmes.
ABTĮ 35 straipsnyje yra įtvirtinta, jog skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo skundą.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Atskirasis skundas tenkintinas ir pareiškėjo skundas grąžintinas pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.