Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

susipažinęs su V. U. pareiškimu ir jo papildymu dėl garbės ir orumo įžeidimo, šmeižto 2012 m. vasario 21 d. „Delfi“ straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnio nustatyta tvarka buvo gautas V. U. pareiškimas ir jo papildymas, kuriame nurodoma, kad 2013 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo skelbiama nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nėra įsigaliojusi. V. U. teigimu, 2013 m. vasario 21 d. „Delfi“ pasirodė D. S. straipsnis, prašant J. B.. Šiame straipsnyje, pasak pareiškėjo, pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, straipsnio turinys jį šokiravo, tapo pajuokos objektu ne tik jis, bet ir jo sūnus bei dukra. Šis straipsnis jį pažemino.

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Sutinkamai su BPK 412¹ straipsnio 1 dalies reikalavimais, teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai reiškia, jog arba visai nebuvo įvykio apie kurį buvo pranešta kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 154 straipsnį atsirasti būtina kaltės forma yra tik tiesioginė tyčia. Pagal 154 straipsnį, tai yra sąmoningas paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį, arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Baudžiamoji atsakomybė pagal 155 straipsnio 1 dalį atsiranda asmeniui, kuris tyčia viešai užgauliai pažemino kitą žmogų veiksmų, žodžiu arba raštu.

Susipažinus su prie pareiškimo pridėtu „Delfi“ 2013 m. vasario 21 d. paskelbtu straipsniu, matyti, jog straipsnį jo autorius parašė remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo V. U. buvo pripažintas kaltu sistemingai bauginęs, panaudojant psichinę prievartą buvusią (duomenys neskelbtini) narę J. B.. Straipsnyje cituojamas apkaltinamasis nuosprendis, pastebima, kad nuosprendis dar yra neįsiteisėjęs ir V. U. galės jį apskųsti.

Teismui nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjant V. U. baudžiamąją bylą, teismo posėdžiai buvo nevieši. Straipsnio autorius pateikė informaciją apie išnagrinėtą baudžiamąją bylą, sukonkretindamas tam tikras bylos aplinkybes, pacituodamas apkaltinamąjį nuosprendį. Jokių autoriaus išvedžiojimų straipsnyje nepateikta. V. U., pateikdamas pareiškimą privataus kaltinimo tvarka, analizuoja baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, teigdamas, kad vienokių ar kitokių nustatytų aplinkybių jis nedarė ir panašiai. Teismas neturi pagrindo nagrinėti išnagrinėtos baudžiamosios bylos aplinkybių. V. U., būdamas nepatenkintas priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, gali jį apskųsti apygardos teismui apeliacine tvarka.

Įvertinus V. U. pareiškimą ir prie jo pridėtus dokumentus, darytina išvada, kad skunde nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog straipsnyje paviešindamas baudžiamosios bylos aplinkybes D. S. turėjo tikslą viešai įžeisti V. U., ar paskleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jį ar pakirsti pasitikėjimą juo. Minėtame straipsnyje tik cituojamas baudžiamojoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl straipsnio autoriaus veiksmuose nėra požymių nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ar 155 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, turi būti atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. U. pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 412¹ straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. U. pareiškimą dėl jo garbės ir orumo įžeidimo ar šmeižto, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos nukentėjusiojo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.