Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. R. atstovui advokatui Sigitui Mikliušui,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama P. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3 – iojo būrio Vyresnysis patrulis E. G. 2015-06-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-32627109-15, kuriame nurodoma, kad P. R. 2015 m. birželio 19 d., apie 04:00 val., prie Benediktinų 4, Vilniuje, vairavo automobilį „Porsche Boxster“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas, 1, 26 promilių, neblaivumo laipsnis. Šiuo savo veiksmu P. R. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio P. R. pasiaiškinimo matyti, kad jis vairavo, kai jie jį sustabdė, sėdėjo automobilyje, o jie atvažiavo jam iš paskos ir sustabdė (b.l. 4).

2015-06-19 vyriausiosios patrulės L. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. P. ir kursantu T. L., apie 04:00 val., Vilniuje, Liejyklos g., pastebėjo dideliu greičiu važiuojantį automobilį „Porsche Boxster“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtartinai manevruodamas aplenkė jų tarnybinį automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo link Vilniaus g. Matė, kad automobilį vairavo vyriškis, o keleivio vietoje sėdėjo moteris. Sustabdžius automobilį Benediktinų g., paaiškėjo, kad jį vairavo P. R.. Bendraujant su vairuotoju, pajuto sklindantį nuo jo alkoholio kvapą, akys buvo paraudusios, vairuotojas pats prisipažino, kad išgėrė 8 bokalus alaus (b.l. 6).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo (ATPK 7 straipsnio 2 dalis). Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 straipsnio 1 dalis). Asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje (ATPK 8 straipsnio 1 dalis).

1968-11-08 Kelių eismo konvencijos 41 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tarptautinis vairuotojo pažymėjimas nebegalioja, kai netenka galios atitinkamas nacionalinis pažymėjimas, kurio numeris įrašytas į tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas įtvirtino, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Libano Respublika 2015-09-25 išdavė P. R. tarptautinį vairuotojo pažymėjimą (b.l. 13). Byloje nėra duomenų, jog P. R. turi Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Priešingai, kaip minėta, Libano Respublika jam išdavė tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, todėl darytina prielaida, jog P. R. turi Libano Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto teisinio reguliavimo, Libano Respublikos vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje negalioja, todėl Lietuvos Respublikoje galimai negalioja ir P. R. turimas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas. Įvertinus tai, abejotina, ar P. R. turi teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog P. R. veikoje gali būti ne ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, o ATPK 129 straipsnyje nurodytos veikos požymių.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės rašto matyti, jog P. R. laikinai gyvena Lietuvoje, tačiau bylos medžiagoje nėra daugiau P. R. gyvenamąją vietą patvirtinančių duomenų. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.N2-306-796/2008 matyti, kad P. R. net ir santuokos su S. R. metu gyveno (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad šiuo metu, nors ir būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, gali nuolat negyventi Lietuvoje.

Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar nustatyti protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t. y., ar jie gali būti pašalinti taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą (administracinė byla Nr. N3-444/06; Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40). Grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima tik tuomet, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (administracinė byla Nr. N3 802/2007). Nurodyta, jog bylos grąžinimo institucijai motyvavimas inter alia apima ir aiškų trūkumų ar kitų priežasčių, trukdančių nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, nurodymą. Pažymėta, jog bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis bylą, pats ištaisyti negali. Nurodyta, jog užtikrinant greitą administracinių teisės pažeidimų bylų išnagrinėjimą, teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti aktyvus, imtis protingų ir teisėtų priemonių pašalinti ankstesniame bylos nagrinėjimo etape padarytas ne itin reikšmingas, neesmines klaidas ar trūkumus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje P. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nurodytiems administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.