Kauno apygardos teismo nutartis

2022-06-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-173-926/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-14
Bylos Nr.
AN2-173-926/2022
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00007-2022-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aušra Vingilė (pirm.)
Pažeidėjas
R. D.
Institucija
Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-173-926/2022Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00007-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. (toliau – R. D.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliai – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria netenkintas R. D. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialistės B. Š. 2022 m. sausio 6 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos specialistės B. Š. 2022 m. sausio 6 d. nutarimu R. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 30 (trisdešimties) eurų bauda už tai, kad 2021 m. gruodžio 13 d., 23.20 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 5-ojo būrio apėjimo metu, po signalo „Miegas“, buitinėje patalpoje pareigūnai pastebėjo 5-ojo būrio, 53-ios brigados nuteistąjį R. D., kuris pareigūnams sukėlė įtarimą, kad gali būti apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. R. D. buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė (testas) dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir nustatyta, kad R. D. vartojo psichiką veikiančias medžiagas – (ABP) sintetinį tetrahidrokanabinolį. R. D. su tiriamosios medžiagos ištyrimo greitos tyrimo priemonės (testo) atliktais rezultatais susipažino ir sutiko.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. D. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau, Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi R. D. skundo netenkino, (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos specialistės B. Š. 2022 m. sausio 6 d. nutarimą palikdamas nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. D. prašo išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą iš naujo, leisti dalyvauti jam teismo posėdyje „ZOOM“ programos pagalba.

3.1. Apelianto teigimu, jo skundas pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas šališkai ir neobjektyviai. Darydamas šią išvadą administracinėn atsakomybėn patrauktas R. D. tvirtina, kad pirmosios instancijos teisme liudytoju nebuvo apklaustas G. B., kuris į teismo posėdį buvo kviečiamas, tačiau pirmąjį kartą neatvyko dėl turėto nedarbingumo, o vėliau pirmosios instancijos teismas jo kviesti į teismo posėdį jau nesivargino, nesiaiškino jo neatvykimo priežasčių. Šis liudytojas, pasak R. D., yra itin svarbus, kadangi būtent jis pristatė R. D. testavimui, todėl tik jis gali paaiškinti, kokios būklės jis buvo pristatytas į testavimą.

3.2. Skunde pažymima, kad pareigūnas E. L. teismui pateikė 2008 metų pažymėjimą, patvirtinantį, kad jis gali atlikti testus greitąja tyrimo priemone, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pažymėjimas buvo išduotas dar 2008 metais ir tai niekaip nepatvirtina fakto, kad ir 2021 metais pareigūnas turėjo teisę tikrinti R. D. apsvaigimą greitąja tyrimo priemone. Be to, tikrinant jo apsvaigimą, nebuvo atliktas koordinacijos testas ir nepaaiškinta, kodėl tai nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės taip pat nesiaiškino.

Atsiliepimas

4. (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas A. S. pateikė atsiliepimą į R. D. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Nors apeliantas iš esmės prašo surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir dalyvauti jame „ZOOM“ kompiuterinės programos pagalba, tačiau pagal ANK 651 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 4 dalyje nurodyta prokuroro teisė apskųsti procesinį sprendimą, tačiau nagrinėjamu atveju ši nuostata neaktuali, todėl apie ją plačiau nepasisakytina. Aptartas teisinis reguliavimas rodo, jog įprastai apeliaciniai skundai aukštesniajame teisme nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Susipažinus su R. D. apeliacinio skundo motyvais, pagrįstai spręstina, jog jokių sąlygų, kurioms esant R. D. apeliacinis skundas galėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nenustatyta. Jokios naujos aplinkybės, kurioms paaiškėjus, apeliacinis skundas privalo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nenustatytos, pripažinti, jog žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas analizuojamu atveju yra būtinas, pagrindo taip pat nėra. Visi Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties apskundimo motyvai pateikti administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. apeliaciniame skunde, todėl jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netikslinga.

7. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. R. D. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 71 straipsnio 1 dalyje, ir iš esmės prašoma administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

9. ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 13 d., nuo 23.30 val. iki 23.40 val. patikrinus R. D. apsvaigimą greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba, jam buvo nustatytas psichiką veikiančių medžiagų (ABP) sintetinio tetrahidrokanabinolio vartojimo faktas. Su greitos tyrimo priemonės (testo) duomenimis nuteistasis susipažino ir sutiko, ką patvirtina 2021 m. gruodžio 13 d. surašytas Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktas Nr. 113-389, todėl jo veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį šiuo atveju yra teisingas. Nors, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde R. D. teigia, kad pareigūnas, tikrinęs jo apsvaigimą, galimai neturėjo tokios teisės, jam nebuvo atliktas koordinacijos testas, o jo skundas apylinkės teisme buvo išnagrinėtas šališko teismo, tačiau su tokiais apelianto motyvais nesutiktina.

11. Pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 (toliau – Aprašas) 5 punktą laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą sudaro: 5.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas (ar yra blaivus / neblaivus, apsvaigęs / neapsvaigęs); 5.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu – esant įtarimui, kad asmuo vartojo alkoholį arba prevenciškai; 5.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 5.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (testu) – esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs arba prevenciškai; 5.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas. Aprašo 11.1. punkte numatyta, kad tikrintojas, patikrinęs asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų su alkoholio kiekio matuokliu ar greita tyrimo priemone (testu) ir nustatęs, kad asmuo neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nesutinka su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, pasiūlo asmeniui (esančiam laisvės atėmimo vietų įstaigose) pageidaujant, už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandą paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija.

12. Kaip nustatyta nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, R. D. apsvaigimas buvo tikrintas 2021 m. gruodžio 13 d. Atlikus patikrinimą ir jam parodžius teigiamą sintetinio tetrahidrokanabinolio (ABP) vartojimą, R. D. su patikrinimo rezultatais sutiko, ką patvirtino savo parašu. Pateikdamas paaiškinimą jis nurodė prisipažįstantis vartojęs psichotropines medžiagas – rūkė tabake kažką svaiginančio, dėl ko, nuoširdžiai gailisi. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. D. su jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymu nesutiko, nurodydamas, kad vertinamu atveju jis tik surūkė kito nuteistojo paliktą cigaretę. Iš aptarto seka, kad ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme apeliantas neneigė surūkęs kito nuteistojo paliktą cigaretę, tačiau iš esmės teigia nežinojęs, jog joje galėjo būti psichotropinės medžiagos. Kaip teisingai šioje vietoje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pataisos įstaigoje nuteistieji gali įsigyti tabako gaminių iš pataisos įstaigoje esančios parduotuvės, tačiau, analizuojamu atveju R. D. surūkė cigaretę, kurią paliko kitas nuteistasis. Atsižvelgiant į tokį itin neatsakingą nuteistojo elgesį, neabejotina, kad R. D. turėjo suprasti, jog vertinamu atveju, surūkydamas jam kito nuteistojo paliktą cigaretę, jis prisiima galimą neigiamą savo elgesio riziką, o būtent, faktą, kad cigaretėje galėjo būti ne tik tabakas. Šioje vietoje svarbu paminėti ir tai, kad dažniausiai cigaretės su narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis nuo paprastų cigarečių skiriasi savo išvaizda, todėl R. D. prieš rūkydamas jam kito nuteistojo paliktą cigaretę turėjo objektyvią galimybę įsitikinti, ar tokį tabako gaminį pataisos įstaigoje vartoti leidžiama. To nepadaręs, jis neabejotinai prisiėmė neigiamą savo elgesio riziką ir dėl to yra atsakingas tik jis pats.

13. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atlikdami testą R. D. pareigūnai pažeidė testavimo tvarką, tačiau ir šie apelianto motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Visa R. D. apsvaigimo patikrinimo eiga buvo užfiksuota pataisos įstaigos pareigūnų vaizdo registratoriunmi. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad R. D. buvo paaiškinta testo atlikimo tvarka, su kuo jis sutiko ir testą leido atlikti. Parodžius jam teigiamo testo rezultatus, jų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo, ką betarpiškai patvirtino ir savo parašu. Svarbu ir tai, kad jokios R. D. pretenzijos dėl neva netinkamai atlikto patikrinimo, nei patikrinimo akte, nei administracinio nusižengimo protokole ar jo paaiškinime, nebuvo užfiksuotos. Ši administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija atsirado tik R. D. pateikiant skundą Kauno apylinkės teismui, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti jo teiginių patikimumu ir objektyvumu.

14. Atmetant R. D. apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal šios nutarties 11 punkte aptarto Aprašo 4 punktą, kontroliuoti ir nustatyti, ar asmenys nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę Kalėjimų departamento arba Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos vadovo įgalioti pataisos pareigūnai (toliau – Tikrintojai), kurie privalo būti išklausę Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro organizuojamus neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus. Nors R. D. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas dar 2008 metais gautas pareigūno E. L. pažymėjimas, teigiant, jog nebūtinai ir šiuo metu jis gali tikrinti nuteistųjų apsvaigimą, tačiau su tokiais R. D. teiginiais nesutiktina. Minėtame Aprašo punkte nenurodytas komentuojamų pažymėjimų galiojimas, todėl tvirtinti, kad juos įgijus 2008 metais, 2021 metais jie nebegalioja, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tiesa, šioje vietoje pažymėtina, kad peržiūrėjus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, tokio pobūdžio pažymėjimas byloje neužfiksuotas, todėl patikrinti R. D. teiginius vertinamu atveju nėra jokios objektyvios galimybės.

15. Kaip nepagrįsti atmestini ir apelianto teiginiai, jog jam buvo nepagrįstai neatliktas koordinacijos patikrinimas. Kaip nustatyta šios nutarties 11 punkte aptaro Aprašo 7 punkte, požymiai, pagal kuriuos galima įtarti, kad asmuo vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas: iš burnos sklinda alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai – stovėsena; judesių tikslumas; vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimas; negeba eiti tiesia linija – pėda po pėdos; stovėdamas pirštu nepataiko į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs); vyzdžiai (išsiplėtę, susitraukę ir pan.); bei kita. To paties Aprašo 5 punkte nurodyta, kad asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą sudaro: neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas (ar yra blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs); tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu – esant įtarimui, kad asmuo vartojo alkoholį arba prevenciškai; tiriamosios medžiagos paėmimas; tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (testu) – esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs arba prevenciškai; tiriamosios medžiagos siuntimas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas.

16. Sprendžiant iš aptarto teisinio reguliavimo, akivaizdu, kad privalomas reikalavimas atlikti koordinacijos testą, pareigūnams, tikrinantiems asmens apsvaigimą, nenustatytas. Iš Aprašo aišku, kad pareigūnams kilus įtarimų dėl asmens būklės, toks asmuo gali būti patikrinimas greitąja testavimo priemone (nesvarbu, ar koordinacijos patikrinimas buvo atliktas, ar ne). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad tiek pareigūnas J. P., tiek ir E. L., apklausiami pirmosios instancijos teisme, nuosekliai tvirtino, jog pataisos įstaigos virtuvėlėje radus du ant staliuko miegančius nuteistuosius (vienas iš jų – R. D.) ir juos pažadinus, matėsi įtartini jų judesiai, jie abu buvo paraudę, dėl ko, buvo nuspręsta patikrinti asmenų apsvaigimą greitąja priemone, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Abejonių tokiu įtartinu R. D. elgesiu aukštesniajam teismui nekyla. Būtent toks jo elgesys užfiksuotas ir pareigūnų registratoriumi darytame vaizdo įraše. Esant šiems duomenims, įvertinus kitus R. D. nustatytus galimo apsvaigimo požymius, akivaizdu, kad vien tik koordinacijos testo neatlikimas, priešingai nei tai tvirtinama apeliaciniame skunde, R. D. nustatyto apsvaigimo teigiamo testo rezultatų nepaneigia.

17. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo nepagrįstai neapklaustas pareigūnas G. B., tačiau šis faktas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų vėlgi nepaneigia. Byloje yra pateiktas šio pareigūno tarnybinis pranešimas, kuris visiškai atitiko pareigūno J. P., su kuriuo G. B. rado R. D. virtuvėlėje, nurodytas faktines aplinkybes. Be to, J. P. savo tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Šioje vietoje atkreiptinas apelianto dėmesys, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Tiek tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas, tiek ir jų ištyrimas teisme nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl asmens kaltės/nekaltumo. Tokiu atveju, kai visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad komentuojamo įvykio metu pareigūnai G. B. ir J. P. buvo kartu, savo tarnybiniuose pranešimuose jie nurodė tapačias aplinkybes, o J. P. buvo apklaustas ir pirmosios instancijos teisme, vien tai kad teisme nebuvo apklaustas ir G. B., pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl R. D. kaltės nepaneigia. Tvirtinti, jog neapklausdamas G. B. teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nėra pagrindo.

18. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, šioje byloje esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nenustatyta, todėl keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad iš esmės dėl visų apeliacinio skundo argumentų pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė, nesutikti su apylinkės teismo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi R. D., savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą ir R. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Vingilė