- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2-325/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Skolininkas
- UAB „Transtrado“
- Kreditorius
- UAB „Medicinos banko lizingas“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Transtrado“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. L2-7828-232/2010 dėl skolos priteisimo pagal kreditoriaus UAB „Medicinos banko lizingas“ pareiškimą skolininkui UAB „Transtrado“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Medicinos banko lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė iš skolininko UAB „Transtrado“ priteisti 277 734,65 Lt skolą, 34 880,45 Lt delspinigių. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti 312 615,10 Lt vertės skolininkui UAB „Transtrado“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant arba esant nepakankamai – skolininkui priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad skolininkas ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų, vengia bendradarbiauti. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė nagrinėti nepranešus skolininkui, kadangi iš skolininko elgesio galima spręsti, jog yra rizika, kad skolininkas, sužinojęs apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo svarstymą, gali elgtis nesąžiningai ir siekti sumažinti turimą turtą, ar kitaip apsunkinti galimą išieškojimą iš to turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi tenkino kreditoriaus UAB „Medicinos banko lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. kreditoriaus UAB „Medicinos banko lizingas“ reikalavimams užtikrinti areštavo skolininkui UAB „Transtrado“ nuosavybės teise priklausantį 312 615,10 Lt vertės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, turto nesant ar nepakakus, nurodė areštuoti skolininko pinigines lėšas ar turtines teises, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš šių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su kreditoriumi; uždraudė areštuotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, areštuotas pinigines lėšas ir turtines teises – perleisti tretiesiems asmenims. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditoriaus prašoma priteisti suma (312 615 Lt) yra pakankamai didelė, skolininko turtinė padėtis nėra žinoma, padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo įsakymo įvykdymas. Teismas, įvertinęs šalių interesų pusiausvyrą, skolininko teisėtus interesus, vadovaudamasis teismų praktika dėl piniginių lėšų arešto taikymo skolininkui turtint kito turto, padarė išvadą, kad visų pirma tikslinga areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir tik šio turto nesant ar esant nepakankamai – skolininko pinigines lėšas. Teismas išnagrinėjo kreditoriaus prašymą nepranešęs skolininkui, kadangi manė, jog pranešimas apie svarstymą sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarytų jų taikymą nebeįmanomu, nes skolininkas gali imtis veiksmų pabloginti savo finansinę padėtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skolininkas UAB „Transtrado“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį. Nurodo, kad:
1. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismo motyvas, kad prašoma priteisti iš jo 312 615,10 Lt suma yra pakankamai didelė ir gali padidinti būsimo teismo įsakymo neįvykdymo riziką reiškia, jog teismas turėjo išankstinę nuostatą dėl būsimo kreditoriui palankaus teismo įsakymo. Dėl to buvo pažeistas CPK 21 straipsnis.
2. Teismas neįvertino, kad jis yra veikiantis juridinis asmuo, turi registruoto turto, vykdo savo įsipareigojimus, jam nėra pradėta bankroto procedūra, todėl jis yra ir bus pajėgus atsiskaityti su kreditoriais ir tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebus taikomos.
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „Medicinos banko lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto teiginys, jog teismas pažeidė teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principą yra nepagrįstas ir nesuprantamas, nes laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti ir garantuoti būsimo galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas, taikydamas šias priemones, atsižvelgė į jo pateiktus argumentus, įvertino tai, jog jo reikalaujama priteisti suma iš skolininko yra didelė. Apeliantas nepateikė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių teiginius skunde, jog jo finansinė padėtis yra puiki, todėl yra pajėgus atsiskaityti pagal įsipareigojimus. Su skolininku yra pasirašytos 7 lizingo sutartys, viena iš jų jau nutraukta, ketinama nutraukti ir kitas lizingo sutartis, jei nebus vykdomi įsipareigojimų. Iš Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išrašo matyti, jog nuo 2002 m. skolininkui buvo įregistruoti 10 turto arešto aktų, t. y. skolininkas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, jo finansinė padėtis nėra gera. Be to, skolininkas VĮ Registrų centrui yra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentus už 2007 m. ir 2008 m., tačiau nėra pateikęs už 2009 m., todėl yra pagrindas spręsti, jog skolininkas turi rimtų finansinių problemų. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo, teisingumo, šalių teisėtų interesų pusiausvyros, skolininko turtinė padėtis nebuvo nepagrįstai suvaržyta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus UAB „Medicinos banko lizingas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Iš bylos dokumentų matyti, kad pagal kreditoriaus UAB „Medicinos banko lizingas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Transtrado“ buvo iškelta civilinė byla dėl 277 734,65 Lt skolos, 34 880,45 Lt delspinigių priteisimo. Teismas 2010-09-27 išdavė kreditoriui teismo įsakymą, tos pačios dienos nutartimi tenkino jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininko 312 615,10 Lt vertės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, turto nesant ar nepakakus, nurodė areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, leido skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir darbuotojais, mokėti mokesčius valstybės biudžetui, socialinio draudimo įmokas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Šių priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymą. Turi būti taikomos tokios priemonės, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymo, užtikrintų tokią pat skolininko turtinę padėtį, kuri buvo iki kreditoriaus kreipimosi į teismą, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, jų tikslingumas.
Teismas, iškėlęs civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Medicinos banko lizingas“ pareiškimą, vadovaudamasis CPK 144-145 straipsnių nuostatomis, pagrįstai pripažino, kad prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro faktinį ir teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas, taikydamas šias priemones, neatsižvelgė į tai, jog kreditorius nepateikė įrodymų, kad jų nepritaikius teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas šiuo atveju neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras tokia grėsmė, pakanka įsitikinti tuo, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.).
Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimo suma yra didelė, apeliantas su tuo nesutinka, teigia, kad 312 615,10 Lt sumą jis, kaip veikiantis juridinis asmuo, turintis registruoto turto, vykdantis savo įsipareigojimus bus pajėgus sumokėti ir netaikius minimų priemonių. Pažymėtina, kad skolos dydis nėra vienintelis kriterijus sprendžiant tokį prašymą, tačiau tai, kad kreditoriaus prašoma priteisti skola yra didelė, o byloje nėra duomenų apie skolininko turtinę padėtį, yra reikšmingos aplinkybės, vertinant grėsmę būsimam teismo įsakymui įvykdyti, nes reikalavimų dydis objektyviai gali padidinti būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.
Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį, 338 straipsnio nuostatas apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pažymėtina, jog gera skolininko turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių svarstant dėl jo galimybės įvykdyti teismo sprendimą, tačiau skolininkas, kaip minėta, tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).
Taip pat pripažintinas nepagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad teismas, taikydamas šias priemones tuo pačiu pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo ir tuo pažeidė CPK 21 straipsnyje įtvirtintą teisėjų ir teismų nešališkumo principą. Kaip nurodyta ankščiau, įstatymas teismui suteikia teisę šioje civilinio proceso stadijoje spręsti, ar būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tuo tarpu ieškinio pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas.
Pažymėtina, kad pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovas (skolininkas) įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą (skolininką) yra laiduojama, įkeičiamas turimas turtas. Taigi atsakovui (skolininkui) neužkirstas kelias įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą tam, kad būtų panaikintas turto areštas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.