Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam J. S., jo gynėjui advokatui A.Gurauskui, kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui A.Palamarčuk,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J.S., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007-11-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams; 2) 2008-01-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams; 3) 2008-06-04 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams; 4) 2009-06-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 4 metams; 2010-12-10 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikęs 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės; 5) 2011-06-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 5 mėnesiams, paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2013-09-20 po visiško bausmės atlikimo, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

2013-12-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str.1d. 50 parų arešto;2014-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.1d. laisvės apribojimu 1metams ir 2 mėnesiams;2014-08-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d. ir 178 str.2d., pritaikius LR BK 64(1) str. 6 mėnesiams laisvės apribojimo, remiantis LR BK 64 str. galutinė bausmė nustatyta laisvės apribojimas 1 metams ir 7 mėnesiams;2014-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., pritaikius BK 64(1) str., 20 parų arešto, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima pašalinti, turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, iš kurių teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. S. 2015 m. sausio 3 d. apie 19.00 val. tikslu užvaldyti nukentėjusiosios turtą panaudojo pastarosios atžvilgiu fizinį smurtą, pagriebęs ją iš už nugaros ir patraukęs už šaliko pargriovė ant žemės, ko pasekmėje nukentėjusioji K. F. susižalojo ausį, skruostą, kelius, ir taip iš jos buvo atimta galimybė priešintis, po ko J. S. jėga ištraukė iš jos rankos rankinę ir užvaldė rankinę su pinigais bei nukentėjusiosios daiktais, taip padarydamas nukentėjusiajai 451,97 eurų turtinę žalą.

Plėšimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. S. tikslu užvaldyti svetimą turtą pavartojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. jis matė, kad nukentėjusioji ant rankos lanko rankinę, tačiau iš karto negriebė jos, griebė už šaliko, stipriai patraukė ir pagriovė nukentėjusiąją ir tik po to, kai nukentėjusioji negalėjo priešintis, jėga ištraukė jai iš rankos rankinę. Kaltinamasis pripažįsta, kad laikė ją už galvos, nuo ko ji parkrito. Nukentėjusiajai buvo sužaloti keliai, ausis, skruostas, kas sukėlė jai fizinį skausmą. Tokiu būdu, smurtas buvo panaudotas kaip turto užvaldymo priemonė. Po ko buvo užvaldytas jos turtas. Nukentėjusiajai K. F. buvo padarytas fizinis skausmas. Iš kaltinimo pašalinami tokie kaltinamajam inkriminuojami veiksmai kaip smūgio sudavimas kumščiu į nugaros sritį. Jis tai neigia, nukentėjusioji taip pat nurodo, kad ją stipriai patraukė už šaliko, nuo ko ji parkrito ant žemės, susitrenkė, tačiau ji pati nurodo, kad smūgio jai į nugarą nebuvo. Bylos įrodymais nustatyta, kad J. S. užvaldė nukentėjusiosios turtą ir iš nusikaltimo vietos pasišalino, važiavo autobusu, vėliau buvo sulaikytas netoli stotelės, rankinę su daiktais jis išmetė ir ji nebuvo rasta, pas jį buvo rasti du telefonai (grąžinti nukentėjusiajai) bei 10 litų 28 centai, 67 eurocentai.

Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamojo J. S. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Šioje byloje bendrininkavimu kartu su J. S. plėšimo būdu vykdant nukentėjusiosios K. F. turto užvaldymą buvo kaltinamas ir A. J..

Lietuvos Respublikos BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis A. J. bendrininkavo su J. S., naudojo nukentėjusiosios atžvilgiu smurtą, užvaldė jos rankinę ar kitais veiksmais padėjo J. S. vykdyti šią nusikalstamą veiką.

Pats kaltinamasis A. J. nurodo, kad matė, kaip J. S. pasišalino nuo jo Vandentiekio gatvėje, girdėjo riksmus, po ko matė jį nubėgantį ir kartu su juo ir pats pasišalino. Vėliau matė pas Jevgenijų du telefonus, suvokė, kad jis galėjo padaryti nusikaltimą, tačiau pats prie jo veiksmų nėra niekaip prisidėjęs, telefonų, pinigų iš jo nėra gavęs. Nuo policijos bėgo, kadangi tuo metu buvo paieškomas - turėjo atlikti jam paskirtą 20 parų arešto bausmę.

Plėšimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Įstatymas nereikalauja, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami (BK 24 straipsnio 1 dalis), visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 straipsnio dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą ir grobė turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, nurodytus BK 180 straipsnio 1 dalyje (tik naudojo smurtą arba tik grobė turtą). Šiuo atveju byloje nesurinkta įrodymų, kad A. J. vykdė nors kuriuos veiksmus, kad būtų naudojęs nukentėjusiosios atžvilgiu smurtą, atiminėjęs iš jos turtą, perėmęs pagrobtą turtą iš bendrininko arba kitais veiksmais prisidėjęs prie nusikaltimo įvykdymo. Kaltinamasis A. J. pripažįsta suvokęs, kad jo draugas J. S. įvykdė nusikaltimą, matė pas jį telefonus, tačiau vien suvokimo nepakanka jo veiksmus kvalifikuoti kaip bendrininkavimą plėšime. Taip pat yra nustatyta, kad A. J. negavo iš J. S. pagrobtų iš nukentėjusiosios telefonų ar kito turto.

Bylos įrodymais, liudytojų T. Š., R. R. parodymais nustatyta, kad būtent pas sulaikytąjį J. S. buvo rastas nukentėjusiosios K. F. mobiliojo ryšio telefonas Samsung. Kitas telefonas LG buvo rastas pievelėje, netoli sulaikymo vietos, kai buvo panaudotas tarnybinis šuo. Kaip matyti iš daiktų paėmimo sulaikant asmenį protokolo, pas sulaikytąjį J. S. buvo rasti pinigai: 10 Lt 28 centai, 67 eurocentai (b.l.96). Šios aplinkybės įrodo, kad pagrobtas turtas buvo tik pas J. S..

Vien A. J. buvimo faktas su J. S. iki nusikaltimo ar po jo, nesudaro pagrindo vertinti jo veiksmų kaip bendrininkavimo nusikaltimo padaryme.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

Nustačius, kad surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti asmens kaltę, darytina išvada, kad kaltinamasis A. J. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str.1d. (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Bausmės skyrimas

J. S. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų, teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam J. S. turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamasis J. S. teisiamas yra 6 kartą. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (Lietuvos Respublikos BK 27 str.1d.). Priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nesigydo, baustas administracine tvarka už įvykdytus nedidelės vertės turto pagrobimus pagal ATPK 50 str., narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (b.l. 152-161). Nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio bei pastovios gyvenamosios vietos neturi. Šios kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo polinkį nusikalsti. Padarė savanaudišką nusikaltimą, pavartojo smurtą kaip turto užvaldymo priemonę. Matyti, kad ankstesni teistumai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui iki šiol neturėjo. Esant nusikaltimų recidyvui (Lietuvos Respublikos BK 56 str.) kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad teismo proceso metu jis atsiprašė nukentėjusiosios, tai, kad jis tikina, jog nori keisti gyvenimo būdą - nustoti vartoti narkotikus, pradėti dirbti bei vadovaudamasis LR BK 41 str., 54 str. ir 61 str. teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už plėšimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis Nr. 2K-628/2013). Remiantis teisės normose įtvirtintu reglamentavimu bei aktualia teismų praktika laikytina, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos turi būti įrodytas, turi būti nustatyta, kad asmuo yra kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, kad tarp kalto asmens veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji K. F. pareiškė 102 eurų dydžio civilinį ieškinį. Plėšimo metu iš jos buvo pagrobta turto už 451,97 eurų, jai grąžinti telefonai už 290 eurų, taigi likusi žalos dalis yra 161,97 eurų. Nukentėjusioji prašo priteisti 102 eurų, t.y. mažesnę sumą. Kaltinamasis J. S. ieškinio dydžio neginčija. Civilinis ieškinys tenkintinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauti prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriais prašoma priteisti valstybės naudai 57,90 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam J. S. teiktą antrinę teisinę pagalbą ir 196,86 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam A. J. teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamiesiems gynėjai buvo paskirti LR BPK 51 str. 1 d. 7 p. pagrindu, pripažinus jų dalyvavimą būtinu, kadangi kaltinamieji yra suimti.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Dėl daiktų, paimtų iš J. S. bei A. J. sulaikymo metu

Ikiteisminio tyrimo metu sulaikius A. J. iš jo buvo paimti ir į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių gt. 19, Vilniuje, perduoti saugoti šie daiktai: piniginė, kurioje yra DNB banko PIN kodų kortelė, sąskaitos Nr., TAN kodų rinkinys, „Visa electron“ kortelė Nr. 4314020853248012, išduotos A. J. vardu, „Ačiū“ kortelė Nr. 9440003700652072944, „Vilniečio kortelė“ Nr. 3565517622, „Mano Rimi“ kortelė Nr. 9440385200606189397, „United colors of Benetton“ kortelė Nr. 110020090783, „Mylimiausia“ kortelė Nr. 9440389900100804146, „Vilniečio kortelė“ Nr. 2834133954, „Ačiū kortelė Nr. 9440003700641225264, tualetinis popierius, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1208“, kurio IMEI 355229030519751 su „Pildyk“ kortele Nr. 89370034151004361392, pažymėjimo apie paleidimą kopija, žiebtuvėlis „Narvese“, žibintuvėlis, panaudotas švirkštas, šaukštas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. J. grąžintini piniginė, kurioje yra DNB banko PIN kodų kortelė, sąskaitos Nr., TAN kodų rinkinys, „Visa electron“ kortelė Nr. 4314020853248012, išduotos A. J. vardu, tualetinis popierius, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1208“, kurio IMEI 355229030519751 su „Pildyk“ kortele Nr. 89370034151004361392, pažymėjimo apie paleidimą kopija, žiebtuvėlis „Narvese“, žibintuvėlis, šaukštas, „Vilniečio kortelė“ Nr. 3565517622, „Vilniečio kortelė“ Nr. 2834133954.

Panaudotas švirkštas sunaikintinas.

„Mano Rimi“ kortelė Nr. 9440385200606189397, išduota L. P. vardu (b.l.35), perduotina UAB „Rimi Lietuva“, „Ačiū“ kortelė Nr. 9440003700652072944, išduota I. P. vardu, „Ačiū“ kortelė Nr. 9440003700641225264, išduota L. P. vardu (b.l.35), perduotinos UAB „Maxima Lt“, „United colors of Benetton“ kortelė Nr. 110020090783, išduota L. Š. vardu (b.l. 47) perduotina UAB „BNA Ergo“, kadangi pagal šių bendrovių pateiktus duomenis, kortelių savininkas nėra A. J.. „Mylimiausia“ kortelė Nr. 9440389900100804146, grąžintina AB SEB bankui, kadangi nenustatytas jos savininkas.

Ikiteisminio tyrimo metu sulaikius J. S. iš jo buvo paimti ir į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių gt. 19, Vilniuje, perduoti saugoti šie daiktai: rankinė, piniginė su 67 euro centais, 10 Lt kupiūra ir 28 centais, „Vilniečio kortelė“ Nr. 3562246268, „Norfos klasikinė“ kortelė Nr. 9440500003423207, „Bonus club“ kortelė Nr. 6280330, „Swedbank „Mastercard“ kortelė Nr. 5167935022175355 ir kodų kortelė, išduotos J. S. vardu, SEB banko „Visa electron“ kortelė Nr. 4797094107882880 ir kodų kortelė, išduotos J. S. vardu, „Vilniečio kortelė“ Nr. 865043078, „Vilniečio kortelė“ Nr. 0764296722, el.paslaugų teikimo sutartis Nr. 29093539, kalendoriukas, lombardo bilietas Nr. 1365, darbo pažymėjimas, vienkartinis skustuvas, du naudoti švirkštai, 6 prezervatyvai, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-E1200“, kurio IMEI 358855052894917 su „Pildyk“ kortele Nr. 8970034151004910628, raktų pakabukas, USB raktas, prekybos centro vežimėlio kištukas, maikutė, kepurė, J. S. asmens tapatybės kortelės kopija.

Nuosprendžiui įsiteisėjus J. S. ar jo įgaliotam asmeniui grąžintini: rankinė, piniginė, „Vilniečio kortelė“ Nr. 3562246268, „Vilniečio kortelė“ Nr. 865043078, „Vilniečio kortelė“ Nr. 0764296722, „Swedbank „Mastercard“ kortelė Nr. 5167935022175355 ir kodų kortelė, išduotos J. S. vardu, SEB banko „Visa electron“ kortelė Nr. 4797094107882880 ir kodų kortelė, išduotos J. S. vardu, el.paslaugų teikimo sutartis Nr. 29093539, kalendoriukas, lombardo bilietas Nr. 1365, darbo pažymėjimas, vienkartinis skustuvas, 6 prezervatyvai, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-E1200“, kurio IMEI 358855052894917 su „Pildyk“ kortele Nr. 8970034151004910628, raktų pakabukas, USB raktas, prekybos centro vežimėlio kištukas, maikutė, kepurė, J. S. asmens tapatybės kortelės kopija.

„Norfos klasikinė“ kortelė Nr. 9440500003423207, išduota I. M. vardu, perduotina UAB „Norfos Mažmena“, kadangi pagal bendrovės pateiktus duomenis, kortelės savininkas nėra J. S. „Bonus club“ kortelė Nr. 6280330 perduotina UAB „Olimpyc Casino Group Baltija“, kadangi jos savininkas nenustatytas.

Panaudoti švirkštai sunaikintini.

Pas J. S. rasti 67 euro centai ir 10 Lt kupiūra bei 28 centai perduotini nukentėjusiajai K. F. jos patirtai turtinei žalai iš dalies atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2d., 303 str. 5 d. 2 p., 307 str. 1d., 4 d., 308 str., teismas

NUSPRENDĖ:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 7 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo 2015 m. sausio 3 d.

Kardomąją priemonę nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

A. J., neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį padaryme, išteisinti.

Kardomąją priemonę A. J. panaikinti, paleidžiant jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Nukentėjusiosios K. F. civilinį ieškinį patenkinti, priteisti iš nuteistojo J. S. nukentėjusiosios naudai žalai atlyginti 102 eurus.

A. J. grąžinti: piniginę, kurioje yra DNB banko PIN kodų kortelė, sąskaitos Nr., TAN kodų rinkinį, „Visa electron“ kortelę Nr. 4314020853248012, išduotas A. J. vardu, tualetinį popierių, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1208“, kurio IMEI 355229030519751 su „Pildyk“ kortele Nr. 89370034151004361392, pažymėjimo apie paleidimą kopiją, žiebtuvėlį „Narvese“, žibintuvėlį, šaukštą, „Vilniečio kortelę“ Nr. 3565517622, „Vilniečio kortelę“ Nr. 2834133954; J. S. ar jo įgaliotam asmeniui grąžinti: rankinę, piniginę, „Vilniečio kortelę“ Nr. 3562246268, „Vilniečio kortelę“ Nr. 865043078, „Vilniečio kortelę“ Nr. 0764296722, Swedbank „Mastercard“ kortelę Nr. 5167935022175355 ir kodų kortelę, išduotas J. S. vardu, SEB banko „Visa electron“ kortelę Nr. 4797094107882880 ir kodų kortelę, išduotas J. S. vardu, el.paslaugų teikimo sutartį Nr. 29093539, kalendoriuką, lombardo bilietą Nr. 1365, darbo pažymėjimą, vienkartinį skustuvą, 6 prezervatyvus, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-E1200“, kurio IMEI 358855052894917 su „Pildyk“ kortele Nr. 8970034151004910628, raktų pakabuką, USB raktą, prekybos centro vežimėlio kištuką, maikutę, kepurę, J. S. asmens tapatybės kortelės kopiją;sunaikinti tris panaudotus švirkštus;„Norfos klasikinė“ kortelę Nr. 9440500003423207, išduotą I. M. vardu, perduoti UAB „Norfos Mažmena“, „Bonus club“ kortelę Nr. 6280330 perduoti UAB „Olimpyc Casino Group Baltija“, „Mylimiausia“ kortelę Nr. 9440389900100804146, perduoti AB SEB bankui, Norfos klasikinė“ kortelę Nr. 9440500003423207, išduotą I. M. vardu, perduoti UAB „Norfos Mažmena“, „Bonus club“ kortelę Nr. 6280330 perduoti UAB „Olimpyc Casino Group Baltija“67 euro centus, 10 Lt kupiūrą bei 28 centus perduoti nukentėjusiajai K. F. jos patirtai turtinei žalai iš dalies atlyginti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.