Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Petrui Kulbiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-01-18 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso/toliau-LR BK /281 str. 6d. laisvės atėmimo bausme 4 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia: 2005-01-18, pabaiga 2009-07-18.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso/toliau- LR BVK/ 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. atitinka LR BVK 157 str. numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistasis yra atlikęs šiek tiek daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės, turi vaiką iki 7 metų, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, skatintas du kartus, baustas nebuvo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčias reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Priimdamas nutartį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės dydį, bet ir kitas aplinkybes. Atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už nusikaltimo, sukėlusios sunkias pasekmes-žmogaus žūtį, padarymą. Nors nusikaltimas neatsargus, tačiau jo padarymo aplinkybės-eismo įvykio padarymas esant neblaiviam, kurio metu žuvo žmogus, rodo šio konkretaus nusikaltimo, o kartu ir nuteistojo pavojingumą, jo neatsakingumą. Praeityje V. S. teistas tris kartus už tyčiniu nusikaltimus. Šį nusikaltimą jis padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, V. S. jau du kartus buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigų, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, abu kartus nusikalto lygtinio paleidimo metu. Neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar gana didelė- daugiau nei du metai. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir apibūdina jį kaip asmenį linkusį daryti nusikaltimus ir pažeidinėti įstatymus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų turėjimas ir įstatymo suteikiama galimybė lygtinai paleisti asmenį atlikus tik 1/3 bausmės yra orientuota būtent į vaikų interesus. Nors nuteistasis teigia, kad palaiko ryšius su sūnumi telefonu, tačiau nuteistojo žmona L. S. paaiškinime nurodo, kad V. S. per 6 metus santuokos dirbo tik 3 mėnesius, šeimos ir sūnaus neišlaiko, iki nusikaltimo padarymo kartu nebegyveno ir negyvena. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nuteistajam atlikus šiek tiek daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės ir lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, pagrįsta.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, nuteistojo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, likusios bausmės dydį, veikos, už kurią nuteistas ir atlieka bausmę, sunkumą bei pavojingumą, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumą, tai, kad nuteistasis turės gyvenamąją vietą laisvėje ir bus atstatyta darbo vieta nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad šiuo metu įmanoma nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė Pataisos namų teikimą dėl nuteistojo V. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, objektyviai įvertino nuteistojo charakteristiką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nutarties išvados pagrįstos byloje esančia medžiaga, atitinka bylos aplinkybes. Teismo išvados padarytos išsamiai ištyrus ir įvertinus visas tiek teigiamai, tiek ir neigimai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-05-30 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti ar keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

-nuteistojo V. S. skundą atmesti;

-palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-05-30 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.