Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnui už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko tarnybą Kauno apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su pareigos išduoti tarnybinės uniformos dalis nevykdymu ir atsisakymu išmokėti jam kompensaciją už 2008 – 2015 metų laikotarpiu neišduotas uniformos dalis.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – Statutas), kurio (nuo 2005-05-07 ir vėliau galiojusių redakcijų) 46 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas; pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklės (toliau – Uniformos dėvėjimo taisyklės), taip pat Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos buvo patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-12-21 įsakymu Nr. 1-397. Uniformos dėvėjimo taisyklių 3 p., 8–12 p. įtvirtinta valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų prievolė dėvėti uniformą (atitinkamą jos rūšį). Šių taisyklių 6 p. nustato, kad pareigūnams ir darbuotojams uniforma išduodama pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas normas ir dėvėjimo terminus. Uniformos dėvėjimo taisyklių 15 p. nustatyta, kad kiekvienas pareigūnas gautą uniformą privalo saugoti ir tvarkingai ją dėvėti. Asmuo, vilkintis suglamžytais, nešvariais drabužiais, avintis nevalyta avalyne, žemina pareigūno įvaizdį visuomenėje (b. l. 13-24).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas Statuto 46 str. 1 d., reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, taip pat – pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis (LVAT 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangą, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo kitų asmenų. Tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita (LVAT 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr.A662-2567/2012).

Iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjui nuo 2008-01-01 iki 2015-10-15 nebuvo išduotos atitinkamos tarnybinės uniformos dalys (b.l. 5-6), dėl to ginčo nėra. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą (LVAT 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Pareigūnų teisė į aprūpinimą tarnybine uniforma gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2013-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012).

Šios administracinių teismų praktikoje suformuluotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje administracinėje byloje, kadangi tiek Statuto 46 str. 1 d., tiek Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 str. iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (LVAT 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, LVAT praktiką bei šioje byloje konstatuotas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pasibaigus jam išduotos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui.

Pareiškėjas prašo priteisti žalą dėl jam neišduotų tarnybinės uniformos dalių 2008-2015 metais. Pareiškėjas nurodė, kad duomenų apie tai, kiek išlaidų patyrė, jis nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys jam bus išduotos. Dėl to pareiškėjas patirtos žalos dydžio negalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais. Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d., jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į bylos šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, nagrinėdama iš esmės analogišką ginčą dėl tarnybinės uniformos dalių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnams, vertino, jog Teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 p. įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas taikytas ir kitose LVAT nagrinėtose administracinėse bylose dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo laiku statutiniams pareigūnams, kuriose pripažinta, kad, pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbams ir avalynei įsigyti ar jiems taisyti, jų patirtų nuostolių dydis lygus minėtos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos tvarkos 1 p. įtvirtintai kompensacijai (LVAT 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A 438-1796/2013, 2013-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013-10-18 nutartis administracinėje byloje NR. A146-1648/2013, 2013-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju mutatis mutandis turėtų būti atsižvelgiama į LVAT nuosekliai formuojamą praktiką, taikant patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą – pareiškėjui priteisiamas 30 procentų nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos atlyginimas. Nagrinėjamoje situacijoje tokia suma laikytina protinga ir proporcinga patirtai turtinei žalai atlyginti. Pagal byloje pateiktus duomenis apie neišduotos tarnybinės uniformos dalis pareiškėjui (b.l. 5-6) bendra ginčo laikotarpiu neišduotos tarnybinės uniformos dalių vertė yra 1583,35 Eur - 30 procentų nuo šios sumos – 475,01 Eur, kuri priteistina iš atsakovo.

Atsakovas reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti ieškinio senatį. Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Civilinio kodekso 1.127 str.). Atsakovo neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsėsi šiuo atveju iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos (LVAT 2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2013-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1695/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Atsižvelgiant į šią LVAT praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino, todėl jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo trejų metų terminu nėra ribojamas ir jam priteistina prašoma nuostolių suma.

Atsiliepime atsakovas nurodo, kad neturės pakankamai lėšų įvykdyti teismo sprendimą ir prašo atidėti jo vykdymą metams. Teismas atsižvelgia į tai, kad priteista suma nėra didelė – 475,01 Eur, ji negali žymiai pabloginti atsakovo turtinės padėties, todėl teismas neturi pagrindo atidėti sprendimo vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. K. iš atsakovo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 475,01 Eur žalos atlyginimą už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.