- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-678-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02164-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- V. K., O. K.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. K. ir O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. K. ir O. K. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, trečias asmuo AB „City service“, ir atsakovų priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti solidariai iš atsakovų 2400,45 Lt skolos, 78,29 Lt palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų bei lygiomis dalimis 625,95 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), kurio 1 butas priklauso atsakovams nuosavybės teise. Nuo 2009 12 01 iki 2011 03 31 už patiektą šilumos energiją atsakovų skola sudaro 2400,45 Lt. Reikalavimus grindžia CK 6.384 str., 1.71 str., pardavimo sutarčių su vartotojais standartinėmis sąlygomis (b.l. 52-53). Atsakovai pateiktame priešieškinyje prašė iš ieškovo priteisti 708,30 Lt už nepagrįstai jų sumokėtą mokestį už nekokybišką paslaugą, nurodė, kad jų butui šiluma buvo tiekiama per žemos temperatūros, už kurią jie 2009 m. spalio ir lapkričio mėnesiais permokėjo ieškovui 708,30 Lt, dėl ko pagal CK 6.386 str. 3 d. turi teisę į nuostolių atlyginimą. Dublike ieškovas sumažino savo reikalavimus ir prašė iš atsakovų priteisti 1330,39 Lt skolos, 78,29 palūkanų, 5 procentų procesinių palūkanų bei 625,95 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 68-69).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-16 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Priteisė solidariai iš atsakovų O. K. ir V. K. 2400,45 Lt skolos, 78,29 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2400,45 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2011-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 625,95 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Vilniaus energija“ naudai. Nurodė, kad pagal Šilumos ir vartojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 (Žin. 2010, Nr. 127-64880) 143 p. pastato valdytojas (administratorius) teisės aktų nustatyta tvarka atsako už pastato šilumos įrenginių bei išorės atitvarų būklę ir priežiūrą, už vartotojo patirtą žalą dėl administratoriaus neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškovas būtų netinkamai vykdęs savo pareigą teikdamas šilumą minėtam namui, todėl atsakovai neįrodė jo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio dėl mažesnės nei priklauso šildymo sezono metu šilumos atsakovų bute. Be to, atsakovai nepateikė įrodymų apie tai, jog ginčo laikotarpiu jų bute buvo mažesnė šiluma. Byloje yra duomenys, jog AB „City service“ ir administratorius dėl minėto namo UAB „Antakalnio ūkis“ yra pasirašę sutartį dėl administruojamų namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo paslaugų) tiekimo perdavimo AB „City service“. Kadangi pagal CK 6.386 str. 1 d. 3 d. abonentas turi teisę į nuostolių patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo atlyginimą, todėl atsakovai turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo į atsakingą už tai subjektą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovo kaltės dėl netinkamo atsakovų buto šildymo, todėl turi pagrindą tenkinti ieškovo ieškinį pilna apimtimi, o priešieškinį atmesti, kaip neįrodytą ir pareikštą netinkamam atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai V. K. ir O. K. apeliaciniu skundu (b.l. 132-133) prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir atmesti ieškovo ieškinį, o atsakovų priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia standartinių sąlygų 8, 9, 11 punktais (LR ūkio ministro 2003-07-10 įsakymas Nr. 4-289) ir nurodo, kad tais atvejais, kai nėra sudaryta rašytinė sutartis su šilumos tiekėju, laikytina, kad su šilumos vartotoju pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta pagal standartines sąlygas konkliudentiniais veiksmais. Tačiau, kaip reikalauja CK 6.185 str. 2 d. nuostatos, jog standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Su sutarties standartinėmis sąlygomis jie nebuvo supažindinti, todėl minėtos sąlygos jiems nėra privalomos ir ieškovas jomis vadovaujasi be teisinio pagrindo. Nurodė, kad ieškovas patiekė šilumos energiją nekokybišką, savo prievolę vykdė netinkamai, nors atsakovas daug kartų kreipėsi į atitinkamas institucijas, tačiau reikiamos priemonės nebuvo priimtos, komisija šiuo klausimu nebuvo sudaryta padėčiai įvertinti. Nurodo, kad buvo priverstas kreiptis net į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Bute buvo šalta - 15-16 laipsnių šilumos, t.y. žemiau sanitarinės normos, kas neatitiko higienos normos HN 42:02009. Nurodo, kad sutinkamai su CK 6.386 str. 2 d., jeigu energijos įmonė pažeidžia energijos kokybės reikalavimus, tai abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti. Taip pat nurodo, kad ieškovas į skundą dėl šildymo kokybė savo 2010-02-25 rašte nurodė, kad karšto vandens tiekimo sistemas prižiūri AB “City Service”, kuri yra atsakinga už kokybišką patalpų šildymą. Tačiau už nekokybišką patalpų šildymą ieškovas sumokėti reikalauja iš atsakovų, o ne iš kalto asmens. Analogiški atsakymai į atsakovo skundus buvo gauti ir iš Valstybinės energetikos inspekcijos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu (b.l. 140-142) į apeliacinį skundą ieškovas UAB “Vilniaus energija” prašo palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad LR CK 6.384 str. 1 d. nustato, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Taip pat nurodė, kad ieškovas nesutinka su apeliantų teiginiu apie tai, kad jie negalėjo susipažinti su sutarties sąlygomis. LR CK 1.6 str. nustato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. LR įstatymo „dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” 11 str. 1 d. nustato, kad ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo “Valstybės žiniose”, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Taip pat nurodo, kad šilumos tiekėjas yra atsakingas už šilumos pateikimą iki tiekimo vartojimo ribos. Nurodo, kad Ieškovas neatsako už jo iki tiekimo-vartojimo ribos tinkamai patiektos šilumos energijos netinkamą paskirstymą name. Atsakovas teigia, kad temperatūra buvo per žema dėl netinkamai veikusio namo cirkuliacinio siurblio. Kai šis siurblys buvo sutvarkytas, temperatūra tapo normali. Nurodo, kad pats apeliantas patvirtino, jog jo bute buvo netinkama temperatūra dėl namo įrenginių, esančių už šilumos tiekimo-vartojimo ribos netinkamo veikimo. Nurodo, kad atsakovams kyla pareiga atlyginti už tiektą šilumos energiją, kadangi ieškovas savo pareigas vykdė tinkamai t.y. patiekė namui reikiamą šilumos energijos kiekį iki tiekimo-vartojimo ribos (iki namo šilumos punkto ir jame esančio bendro visam namui skaitiklio). Ieškovas neatsako už tolimesnį šilumos paskirstymą butams. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 131.2. punkte nustatyta, kad šilumos tiekėjas neatsako už šilumos tiekimo nutraukimą, ribojimą, taip pat už šilumnešio parametrų neleistinus nukrypimus, įvykusius dėl pastato savininko ar valdytojo arba vartotojų, prižiūrėtojo arba pašalinių asmenų klaidingų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantai 2013-02-05 bei 2013-03-13 pateikė prašymus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dalyvaujant jų advokatui.
Prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas V. K. dalyvavo, taip pat dalyvavo ir jo atstovas advokatas K. B., todėl savo teise pasisakyti ir būti išklausytam teismo, atsakovas pasinaudojo (b.l. 120-123). Todėl apeliantų prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).
Apeliantai iki bylos nagrinėjimo pradžios pateikė apeliacinės instancijos teismui 2013-02-05 prašymą dėl priešieškinio sumos patikslinimo, 2013-02-07 paaiškinimus bei 2013-02-11 prašymą, iš esmės minėtuose dokumentuose nurodydami naujus reikalavimus bei argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog CPK 306 str. 2 d. nustato, kad apeliaciniame skunde negalima nurodyti aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, taip pat CPK 312 str. draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliantai aukščiau minėtuose dokumentuose iš esmės nurodo naujus reikalavimus bei argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kolegija šių apeliantų argumentų nepriima ir dėl jų nepasisako.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Nors teismo sprendime yra nurodyta, kad šiluma, už kurią ieškovas prašo priteisti skolą, buvo tiekiama butui, (duomenys neskelbtini), iš kitų rašytinių įrodymų byloje matyti, kad šalys buvo sudariusios sutartį dėl šilumos tiekimo atsakovams priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7). Todėl netikslaus adreso nurodymas laikytinas rašymo apsirikimu (CPK 276 str.), kuris nekeičia sprendimo esmės.
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad nebuvo supažindinti su standartinėmis sąlygomis, todėl jos nėra apeliantams privalomos. Tokie apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes norminiai teisės aktai yra skelbiami viešai pagal įstatymo nustatytą tvarką ir laikomi žinomais ir privalomais visiems (Civilinio kodekso (toliau-CK) 1.7 str., Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas). LR ūkio ministro 2003-07-10 įsakymas Nr.4-289, kuriuo yra patvirtintos šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinės sąlygos, yra paskelbtas Valstybės žiniose 2003-07-16 Nr.70-3201 bei jo pakeitimai paskelbti 2007-06-21 Nr.68-2695, todėl apeliantų argumentai, jog jie nebuvo supažindinti su standartinėmis sąlygomis yra nepagrįsti. Tokiu būdu apeliantai, remdamiesi įstatymo nežinojimu ar netinkamu jo suvokimu (CK 1.6 str.), negali pateisinti savo prievolių pagal sutartį tarp šalių nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
Ginčo tarp šalių, kad ieškovas teikia atsakovų butui šilumos energiją ir atsakovai ją vartoja, byloje nėra.
Apeliantai nurodo, kad ieškovas teikia nekokybišką paslaugą, t.y. oro temperatūra jų bute buvo nepakankama, t.y. per žema ir neatitiko higienos standartų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai neįrodė, jog oro temperatūra jų bute buvo nepakankama.
CPK 178 str. nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju atsakovams kyla pareiga įrodyti savo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumą, t.y. kad ieškovo teikiama šilumos energija buvo nekokybiška. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovai savo argumentams pagrįsti buvo pateikę Valstybinės energetikos inspekcijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštus dėl atsakovo skundų nagrinėjimo, tačiau minėti dokumentai neįrodo atsakovų argumentų dėl ieškovo teikiamos paslaugos kokybės. Iš minėtų raštų turinio matyti, kad juose nėra konstatuota, kad ieškovas būtų pažeidęs norminius aktus ir teikęs nekokybišką paslaugą. Priešingai, iš UAB „Antakalnio ūkis 2011-04-14 rašto matyti, kad AB „City service“ , ieškovas ir UAB „Antakalnio ūkis“ 2009/2010 m. ir 2010/2011m. šildymo sezono metu tikrino 2-o buto, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos atitikimą šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos patalpose higienos normoms ir surašė patikrinimo aktus (b.l. 90-93). Iš pridėtų aktų matyti, jog patikrinimo metu patalpų šildymas atitiko nustatytas šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos patalpose higienos normas. 2010-03-04 akte atsakovas pats nurodė, kad pretenzijų neturi (b.l. 91). Ieškovas prašė priteisti skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2011-03-31, t.y. už laikotarpį, kuomet šilumos energijos teikimo paslaugos kokybės trūkumų ar netinkamo paslaugos teikimo bylos duomenimis nėra nustatyta. Todėl kolegija konstatuoja, kad apeliantai neįrodė savo argumentų, jog pirmosios instancijos teismo sprendime buvo neteisingai nurodyta, kad jie neįrodė teikiamos paslaugos nekokybiškumo. Apeliantų argumentai, jog jie neprivalo mokėti už šilumos energiją, nes jiems buvo teikiama nekokybiška paslauga, yra atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantai savo priešieškinį byloje grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, t.y. nekokybiškai ieškovo teikiama paslauga. Todėl apeliantams neįrodžius savo argumentų dėl ieškinio, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl priešieškinio nepagrįstumo.
Apeliantai nurodo, kad karšto vandens tiekimo sistemas prižiūri AB „City service“, kuri yra atsakinga už kokybišką patalų šildymą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija, jog atsakovai turi teisę į nuostolių atlyginimą pagal CK 6.386 str. 1 d. 3 p., tačiau jų reikalauti turi iš atsakingo asmens. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog ieškovas tiekė atsakovams netinkamą paslaugą, todėl jo civilinei atsakomybei kilti nėra teisinio pagrindo. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 11 str. šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos. Ieškovas šilumą tiekia atsakovams pagal sutartį ir pastarieji turi atsiskaityti su ieškovu už tiekiamą šilumos energiją. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovas būtų pažeidęs savo sutartines prievoles ir sutartį vykdęs netinkamai, todėl atsakovai dėl patirtų nuostolių turi teisę reikšti reikalavimus subjektui, kuris valdo ir prižiūri įrenginius, esančius už namo šilumos tiekimo-vartojimo ribos, t.y. nagrinėjamu atveju AB „City Service“. Tai, jog galimai tretysis asmuo netinkamai vykdė savo pareigas, neatleidžia atsakovų nuo prievolės ieškovui vykdymo.
Iš ieškovo dubliko (b.l. 68-69), rašytinių paaiškinimų (b.l. 117-118) bei ieškovo atstovo paaiškinimų duotų teismo posėdyje (b.l. 120-123) matyti, kad po ieškinio pateikimo, ieškovas sumažino savo reikalavimus ir prašė iš atsakovų solidariai priteisti 1330,39 Lt skolos, 78,29 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei 625,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovai dalį skolos sumokėjo. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovų įsiskolinimo sumą pagal pradinį ieškinį byloje (b.l. 52-53), t.y. 2400,45 Lt skolos, tai sprendimas šioje dalyje yra keistinas, nurodant priteisti 1330,39 Lt skolos. Taip pat keistinas priteistos sumos dydis, nuo kurio skaičiuojamos procesinės palūkanos. Nors pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, rezoliucinėje dalyje nurodė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų solidariai, todėl ir šioje dalyje sprendimas keistinas, nurodant priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų lygiomis dalimis.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta jo priėmimo data - 2012 m. kovo 16 d. (b.l. 124), tačiau tiek iš pirmosios instancijos teismo protokolinės nutarties dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo (teismo posėdžio protokolas, b.l. 123), tiek iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad teismo sprendimas buvo priimtas 2012 m. gegužės 17 d. Todėl šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu (CPK 276 str.), kuris nekeičia sprendimo esmės.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė materialines teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą dėl ieškovo reikalavimų bei atsakovų priešieškinio. Tačiau teismo sprendimas keistinas dėl to, jog teismas netinkamai nurodė priteistiną sumą, kadangi ieškinio reikalavimų suma buvo sumažinta bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertinus tai, jog ieškinio reikalavimus atsakovai patenkino jau po ieškinio pateikimo teisme, tai priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra perskirstomos.
Nors atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas buvo pateikęs prašymą priteisti išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo gauta išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.
Priteisti solidariai iš atsakovų O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1330,39 Lt skolos, 78,29 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1330,39 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2011-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB „Vilniaus energija“, į.k. 111760831, naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 625,95 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Vilniaus energija“, į.k. 111760831, naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 13,51 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.“