- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- AN2-327-397/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00253-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Gytis Večerskas (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutarties R. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. D. 2021 m. sausio 12 d. nutarimu R. L. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Jis nubaustas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 23 d., 7.40 val. (duomenys neskelbtini) krantinėje vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, alkotesteriu „Alcotes 6810, Nr. ARZH-0077, jam nustatyta 0,45 promilės girtumas (paklaida ±0,01 promilės). Šiais veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
Šalies argumentai
2. Nesutikęs su Institucijos priimtu nutarimu, R. L. su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi nebuvo surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, byla išnagrinėta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas pažeidėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad apeliantas dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo kaltas, tačiau konstatavo, kad specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui – 12 mėnesių, savo neigiamu poveikiu ir pasekmėmis būdų akivaizdžiai neteisinga, neproporcinga nusižengimo pavojingumui bei asmens pavojingumui poveikio priemonė ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, Institucijos nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę sušvelnino – R. L. paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki 9 (devynių) mėnesių.
3. Apeliaciniame skunde Institucija su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka ir prašo 2021 m. balandžio 1 d. teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą.
3.1. Skunde Institucija nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai patenkino pažeidėjo skundą ir pritaikė jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti R. L. šią įstatymo nuostatą. Prašo atsižvelgti, kad pažeidėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Skundo autoriaus nuomone, pareigūnas, skirdamas R. L. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjui policijos pareigūno buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 str. 5 d. sankcijoje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Galima sutikti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekus teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas ar negalėti kokybiškai pasirūpinti artimaisiais, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą nelaikytina, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį nusižengimą, R. L. pats prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką.
3.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, įvertinęs bylos medžiagą nutarė, kad būtų teisiškai pagrįsta taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas. Pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų eismo dalyvių saugumui, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė nusižengimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Pažymėtina, kad pažeidėjas skunde, kurį iš dalies tenkino teismas, nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, prašė teiseną nutraukti. Institucija nesutinka su teismo nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad apeliantas neblaivus vairavo pirmą kartą, nustatytas 0,45 prom. neblaivumas iš esmės nežymiai viršijo leistiną 0,40 prom. ribą, kad nusižengimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, lyg šios aplinkybės mažintų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Pažymi, kad pažeidimą atliko mieste, kuriame iš esmės ir vyksta eismas, tad, akivaizdu, jog tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško R. L. elgesio pasekmių.
Atsiliepimas
4. R. L. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Skunde Institucija sutinka su padaryto pažeidimo kvalifikacija, tačiau kelia pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Įvertinus pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus ir pateikto apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas, nesumenkindamas nepateisinamo pažeidėjos elgesio, sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog nuobaudos paskirtis šiuo konkrečiu atveju bus įgyvendinta taikant R. L. švelnesnio pobūdžio nuobaudą.
7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Taigi, mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu ir jų argumentuota analize. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-41-2014 2AT-48-719/2020, 2AT-33-489/2020 ir kt.).
8. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai kvalifikavo pažeidėjo veiksmus, tačiau spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo, padarė nepagrįstą išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti pritaikius R. L. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apylinkės teismas ne tik kad tinkamai neįvertino visų šios įstatymo nuostatos taikymui reikšmingų aplinkybių, tačiau visumos aplinkybių ir apskritai nevertino, nesivadovavo suformuota teismų praktika.
9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog R. L. paskyrus teisės vairuoti atėmimą 12 mėnesių laikotarpiui, teisinga pusiausvyra bus pažeista ir paskirta administracinė poveikio priemonė jo teises suvaržys labiau, negu tai būtina ANK 22 straipsnyje įtvirtintiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, atsižvelgė tik į tai, jog jis nėra dažnai pažeidinėjantis kelių eismo taisykles, neblaivus vairavo pirmą kartą, nustatytas 0,45 promilių neblaivumas iš esmės nežymiai viršijo leistiną 0,40 promilių ribą, dėl ko padarė išvadą, jog nusižengimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Toks argumentavimas, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, akivaizdžiai nepakankamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimas ir priimtas sprendimas yra akivaizdžiai prieštaringas. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Institucijos nutarimu R. L. paskirtos teisės vairuoti transporto priemones termino pagrįstumo, nurodė, kad pareiškėjas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tokį R. L. elgesį įvertino kaip jį charakterizuojantį labiau neigiamai, be to, atsižvelgė į tai, kad jis turi ir kitų galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas taip pat įvertino administracinio nusižengimo metu buvusias aplinkybes, kad jo padarymo metu eismas buvo intensyvus, pareiškėjas važiavo judria miesto gatve bei galimas tokio neatsakingo elgesio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, pasekmes, ir konstatavo, jog šiuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už tokių veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, t.y. sutrumpinti skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės visai neskiriant, nėra jokio pagrindo. Tačiau, kaip minėta, priėmė sprendimą taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir R. L. sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą.
10. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį, administracinių nuobaudų paskirtis yra:1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skiriant asmeniui švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, paprastai yra įvertinamas paties kaltininko santykis su padarytu pažeidimu, nes nuobaudos paskirtis bus lengviau ir greičiau įgyvendinama tik asmeniui, kuri suvokė savo elgesio neteisėtumą, pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto, yra pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri yra svarbus faktorius sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. L. nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios savo kaltę nuosekliai neigė, aktyviai įrodinėjo, kad yra nekaltas ir prašė teisena jo atžvilgiu nutraukti, kas neabejotinai patvirtina, kad savo veiksmų neteisėtumo jis neįvertino ir nesuprato, o priešingai, siekė išvengti atsakomybės. Be to, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, nes, nepaisant to, jog už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus R. L. nebuvo baustas, tačiau šias taisykles pažeidė ne pirmą kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad R. L. neigiant savo kaltę, jis neprašė teismo sušvelninti paskirtą nuobaudą, todėl nepateikė jokių jo asmenybę išsamiau charakterizuojančių duomenų, taip pat duomenų apie jo šeiminę, finansinę padėtį ir pan,. kurių visuma leistų spręsti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas būtų teisingas.
11. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nusižengimą pažeidėjas padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, kuris šiuo atveju yra minimalus, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto šiurkštaus nusižengimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų, nepažeidus nei teisingumo, nei protingumo, nei humaniškumo principų. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai R. L. negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. L. pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų administracinio poveikio priemonę, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis naikinama ir paliekamas galioti Institucijos priimtas nutarimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-629-2021 palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. D. 2021 m. sausio 12 d. nutarimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.