Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., ieškovei J. K. ir jos atstovei advokato padėjėjai L. Ž., atsakovui A. K., institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių ieškinio reikalavimų, institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustato:

Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą nagrinėjant nedalyvavo.

Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria siūlė šalių nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių santuoka sudaryta 1997-07-19 Utenos rajono CMS, šalių dukra R. K. gimė 1998-(duomenys neskelbtini) (9-10 b.l.). Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neįgijo, santuokos metu yra įgytas automobilis FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas ieškovės vardu (12-14 b.l.).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

LR CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Šeimos santykiai tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė 1997-07-19, nuo tada jie įgijo CK III knygoje numatytas teises ir pareigas.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios LR CK 3.64 str. ir LR CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Ieškovė susitaikyti nepageidavo, nes yra įsitikinusi, kad santuoka galutinai iširusi, todėl ją išsaugoti nebėra jokių galimybių.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodė santuokos iširimo priežastis, t.y., kad dėl atsakovo nesirūpinimo visos šeimos materialine padėtimi, jie nebegyvena kartu nuo 2005 m., kad atsakovas su šeima nuo tada jokių ryšių nepalaiko, vaikui išlaikymo neteikia, su vaiku nebendrauja ir nedalyvauja jo auklėjime, yra paieškomas policijos. Ieškovė pateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytus faktus. Utenos apskrities VPK pažyma Nr.2012-01-02 Nr.89-3-9 (11 b.l.) patvirtina, kad atsakovas nuo 2005-11-10 yra ieškomas kaip įtariamasis. Liudytoja I. V., ieškovės pažįstama, paaiškino (59 b.l.), kad jai buvo žinoma, jog atsakovas nesirūpino šeima, nes jo nebūdavo namuose, dukra rūpindavosi ir šiuo metu rūpinasi tik viena ieškovė. Buvo išklausyti ir atsakovo artimieji. Liudytoja S. P., atsakovo sesuo, paaiškino (73 b.l.), kad su broliu jau 3-4 metai jokių ryšių nepalaiko, kad nei jai, nei jos tėvams atsakovo buvimo vieta nėra žinoma, kad dar ir iki to šalys gyveno kiekvienas sau, kad ji bendrauja su šalių dukra (duomenys neskelbtini), žino, kad jai viskas sekasi gerai.

Apklausti liudytojai nenurodė jokių faktų, kurie leistų pripažinti buvus ir ieškovės kaltus veiksmus, sąlygojusius santuokos iširimą (LR CK 3.61 str.1d.).

Sprendime aptarti įrodymai (įrodymai skyrium ir jų visetas) yra įtikinami ir leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad būtent atsakovas dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK 3.27 str. (gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai) ir LR CK 3.30 str. (pareiga išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus) ir kad dėl tokio jo elgesio bendras šalių gyvenimas tapo negalimas, tai, kad jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, yra pagrindas, numatytas LR CK 3.60 str. 2 -3 dalyse, ne tik preziumuoti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau ir šalių santuoką dėl jo kaltės nutraukti, ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkinant visiškai (LR CK 3.60 str.1d., 2d.).

Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės – (duomenys neskelbtini) (LR CK 3.69 str.1d.).

Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.). Kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Ginčo iš esmės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, tačiau nesant tarp šalių, kaip nepilnametės R. K. tėvų, gyvenančių skyrium, sudaryto susitarimo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, esant pareikštam ieškinio reikalavimui ir vykdant LR CPK 385 str. 1d. nurodymus, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina.

Institucija, teikianti išvadą, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nuo vaiko jau seniai gyvena skyrium, jo buvimo vieta nėra žinoma, o ieškovė vaiku rūpinasi tinkamai, siūlė vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove (75 b.l.).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, tačiau šalių dukra bylos nagrinėjimo metu buvo išvykusi, todėl jos nuomonė neišklausyta.

Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialiosios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (LR CK 3.155str. 2d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad jau nuo 2005 metų šalių vaikas gyvena tik kartu su motina, institucija nustatė, kad ieškovė juo rūpinasi tinkamai, o atsakovas neprašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, jo gyvenamoji vieta nėra žinoma, nes slapstosi, jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, šis ginčas nagrinėjamas vaiko interesais (LR CK 3.3 str.) ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina jo nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių nepilnametės dukros interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad šalių nepilnamečio vaiko teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jam gyvenant kartu su motina, nes motina dirba, turi pajamų vaikui išlaikyti, turi sudariusi tinkamas buitines gyvenimo sąlygas (44-55, 68-71 b.l.).

LR CK 3.169 str. 3d. nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, 2001-10-04 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-765-04/2001 (76 b.l.), iš atsakovo dukros (duomenys neskelbtini) išlaikymui buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po ¼ dalį atsakovo darbo užmokesčio, bet ne mažiau 1 MGL.

Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis ( LR CK 3.196, 3.201 str.), tačiau ieškovė pakeisti priteisto išlaikymo dydį neprašo. Esant tokioms aplinkybėms, civilinės bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei šalių dukrai nutrauktina LR CPK 293 str. 3p. pagrindu.

Ieškovė nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus (12-13 b.l.), kad santuokos metu įgijo 1985 metų gamybos automobilį FORD, FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja LR CK III knygos normos (LR CK 1.3 straipsnio 2 dalis), nes byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį. Nutraukiant santuoką dalijamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas (CK 3.116 straipsnis). LR CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra. LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (nurodyto straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nepageidauja gauti sau nuosavybėn nei transporto priemonės, nei piniginės kompensacijos už ½ dalį turto, pageidauja, kad šis turtas be piniginės kompensacijos išmokėjimo atitektų atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Turtas nėra vertingas, ieškovė automobiliu nesinaudoja, šiuo metu nežino ir jo buvimo vietos, automobiliui įsigyti ji asmeniškai lėšų neskyrė (59 b.l.), ieškinys šioje dalyje tenkintinas (LR CK 3.127 str.).

Ieškovė sau priteisti išlaikymą neprašė, nes yra darbinga ir dirba.

Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Ieškinys patenkintas visiškai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 98 str.).

Ieškovė ieškinį apmokėjo 139,00 Lt žyminiu mokesčiu (8 b.l.), kitoje dalyje nuo žyminio mokesčio buvo atleista pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1d. 2p.), už ieškinio surašymą ir atstovavimą sumokėjo 400,00 Lt (36-38 b.l.).

Ieškovės turėtų išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą (surašant ieškinį ir atstovaujant) dydį – 400,00 Lt palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytais maksimaliais dydžiais: 8.2p. (už ieškinį – 2.400,00 Lt x 80 proc. = 1.920,00 Lt), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą - 120,00 Lt x 80 proc. = 96,00 Lt ), pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis (400,00 Lt), atitinka protingumo kriterijus, o ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas.

Iš atsakovo ieškovei priteistina 139,00 Lt žyminio mokesčio ir 400,00 Lt advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (LR CPK 88 str.1d. 3p., 93 str., 98 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduotinas šalių santuokos liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) originalas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 293 str., 294 str., 385 straipsniais

nusprendžia:

Civilinę bylą Nr.2-478-356/2012 dalyje dėl ieškinio reikalavimo iš atsakovo A. K. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai R. K. nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką tarp J. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), sudarytą 1997-07-19 ir įregistruotą Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.141, nutraukti dėl A. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. K. palikti pavardę - (duomenys neskelbtini), o A. K. palikti pavardę - (duomenys neskelbtini).

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 1985 m. gamybos automobilį FORD, FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 139,00 Lt žyminio mokesčio, 400,00 Lt išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduoti santuokos liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) originalą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.