- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- II-32-729/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00154-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. V.
- Institucija
- Alpinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Laimonas Strauka
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), faktinės gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-5061-2022 (ROIK: 22182181648).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-5061-2022 (ROIK: 22182181648) M. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 ir 8 dalis už tai, kad jis 2022 m. birželio 29 d., 08.00 val., neteisėtai, neturėdamas medžioklės lapo, draudžiamu būdu – su lazeriniu taikikliu ant šautuvo, medžiojo varnas „Dauparų“ medžioklės plotų vienete (Klaipėdos rajono savivaldybėje), graižtviniu šautuvu „TOZ 16 22 LR“, kas yra draudžiama. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 58.3.9 papunktį. Neteisėtos medžioklės metu nušovė tris varnas, tuo padarydamas žalą gyvūnijos ištekliams, kuri sudaro 59,49 Eur (iki nutarimo priėmimo M. V. žalą atlygino). Tuo pažeidė Taisyklių 58.2.1 papunktį. Nutarimu M. V. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – šaunamojo ginklo (graižtvinio šautuvo) konfiskavimas bei teisės medžioti atėmimas 3 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas M. V. skundas, kuriame nurodo, kad pripažįsta padaręs administracinius nusižengimus, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonių – šaunamojo ginklo konfiskavimo ir teisės medžioti atėmimo. Skundą motyvuoja tuo, kad administracinio poveikio priemonės yra neproporcingos jo padaryto administracinio nusižengimo sunkumui. Jį suklaidino žiniasklaidoje pasirodę pranešimai, kad dėl pakeistų įstatymų ir teisės aktų galima naudoti naktinio matymo optiką ir lazerinius taikiklius medžioklės metu. Jis suklydo, manydamas, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos naktiniai ir lazeriniai taikikliai nebėra įtraukti į A kategoriją ir nebeprilyginami kariniams ginklams. 1979 m. rugsėjo 19 d. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija ir kiti teisės aktai neriboja naktinių taikiklių naudojimo medžiojant Berno konvencijos II ir III priedėliuose nenurodytus gyvūnus, jų naudojimas medžioklėje yra leidžiamas kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Lenkijoje. Europos Komisija yra išleidusi darbinį dokumentą SANTE/7113/2015, kuriame pažymima, kad medžioklė turi būti pritaikyta prie epidemiologinės AKM raidos bei poveikio šernų populiacijai, kuriai mažinti gali būti naudojama „papildoma technine įranga medžioklėje“ – tai yra ginklų garso slopintuvai, naktiniai, termovizoriniai taikikliai bei kiti priedėliai. Jį suklaidino aukščiau nurodyti teisės aktai, nes neturi teisinio išsilavinimo, o dėl pastarųjų metų intensyvios teisėkūros jam buvo sunku įsigilinti į visas naujas teisės aktų nuostatas. Jis suklydo ir dėl to, nuo kada galima šaudyti varnas (Medžioklės taisyklių 15.2.17. punktas numato laikotarpį, kada tai leidžiama), nušovė tris dariusias žalą jo mamos ūkiui varnas likus porai dienų iki jų šaudymo laikotarpio pradžios; apgailestauja dėl to, kritiškai vertina savo elgesį. Jo padarytas nusižengimas nesukėlė jokių sunkių materialinių pasekmių, žala gamtai yra nedidelė, ji yra atlyginta. Tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, nusižengimas yra formalaus pobūdžio, atsitiktinis, jis nėra linkęs pažeidinėti medžioklės taisykles. Mano, kad 800 Eur bauda yra pakankama nuobauda už jo padarytą nusižengimą, o administracinio poveikio priemonių skirti nebetikslinga.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su M. V. skundu sutinka iš dalies, prašo palikti 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimo dalį dėl baudos skyrimo ir graižtvinio šautuvo konfiskavimo nepakeistą, bei teismo nuožiūra spręsti dėl teisės medžioti atėmimo termino. Nurodo, kad pareiškėjas būdamas specialiuoju subjektu – medžiotoju, privalėjo būti visiškai susipažinęs su medžioklę Lietuvoje reglamentuojančiais teisės aktais, todėl pareiškėjo argumentai, kad nežinojo, kad Lietuvoje draudžiamas lazerinių taikiklių naudojimas ir, kad dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo jam sunku įsigilinti į teisės aktų nuostatas, negali būti vertinami kaip pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas, neteisėtos medžioklės metu nušovęs tris pilkąsias varnas, padarė žalą gyvūnijos ištekliams, kurią iki nutarimo surašymo visiškai atlyginimo – tai Institucijos nuomone laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Institucijos nuomone yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės medžioti atėmimo terminą. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta bei nutarimas priimtas tam įgalioto pareigūno, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminių aktų, nustatančių atsakomybę už tokio administracinio nusižengimo padarymą, nustatytose ribose, jam suteiktų įgaliojimų ribose. Administracinė nuobauda paskirta tinkamai taikant ANK 5, 32, 34, 39, 589, 615 straipsnių nuostatas bei atsižvelgiant į visas administracinės nuobaudos individualizavimui įtakos turinčias aplinkybes.
Pareiškėjas M. V. teismo posėdžio metu palaikė savo skundo reikalavimus. papildomai parodė, kad nušovė varnas, siekdamas apsaugoti mamos auginamas vištas ir viščiukus, kuriuos jos puola ir naikina. Atpažino, kad tai buvo pilkosios varnos. Ginklo priedą pirko turguje Lenkijoje, pirko ne dėl lazerinio taikiklio funkcijos, o kaip naktinio matymo priedą, tuo lazeriniu taikikliu praktiškai nesinaudoja, jis jam nereikalingas. Medžiotoju yra nuo 1991 metų. Kad draudžiama medžioti su lazeriniu prietaisu, nežinojo, į tai neatkreipė dėmesio, nes ir neketino taip medžioti. Žinojo tik apie draudimus medžioti su naktinio matymo įrangą. Ginklas nėra didelės vertės, bet buvo medžiotojo senelio palikimas, emociškai jam brangus. Medžiojimas jam yra pagrindinis laisvalaikio praleidimo būdas, todėl teisės medžioti atėmimas ilgam laikotarpiui jam labai skaudus. Pripažįsta kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų, gailisi dėl savo elgesio. Medžiotojų klube 2-3 metus yra pravedami selekcininkų kursai, paliepus vyksta laikyti testo. Klube medžiotojai informuojami apie naujus draudimus medžioklėje. Taip pat apie medžioklės reglamentavimą domisi internete, tada informuoja vieni kitus. Nebuvo detaliai žinoma apie pakeitimus dėl naktinio matymo prietaisų bei lazerinių taikiklių.
Pareiškėjo atstovas palaikė pareiškėjo argumentus ir laikėsi pozicijos, kad skiriama nuobauda turi būti proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui. Pareiškėjas nėra teisininkas ir, nors įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau pagal dabartinę teisės aktų raidą susigaudyti sunku ir patiems teisininkams. Skundžiamas nutarimas priimtas vien aplinkos apsaugos pareigūno tarnybinio pranešimo pagrindu, neatlikus jokio kito aplinkybių tyrimo, o ir tam pareigūnui visas jo užfiksuotas aplinkybes nurodė, prisipažino ir detalizavo pats M. V., kuris ir dabar neginčija padaręs nusižengimo. Nutarime neidentifikuota, kokie paukščiai realiai buvo nušauti, tik pats M. V. nurodė, kad tai pilkosios varnos. Prieš dešimt metų varnas buvo galima šaudyti be apribojimų. Pilkosios varnos grobuoniškos, atlieka netinkamą poveikį gyvenvietėms. Pareiškėjo mama skundėsi, kad puolami viščiukai. Jis norėjo padėti mamai ir nušovė varnas. Nėra reglamentuota kas turėtų atlyginti paukščių padaryta žalą. Šiuo atveju nušautos trys varnos, padaryta nedidelė žala, o po trijų dienų būtų buvę galima teisėtai tas varnas medžioti. Pareiškėjas traukiamas atsakomybėn ir dėl lazerinio prietaiso naudojimo. Daug metų buvo kategoriškai draudžiama medžioti su lazeriniais ir naktinio matymo prietaisais, tačiau ši konkreti M. V. padaryta veika nėra pavojinga. Medžioklės taisyklės keičiamos taip dažnai, kad sekti visus niuansus sudėtinga. Medžioklės taisyklės vis griežtinamos, tai kas buvo leidžiama, uždraudžiama. Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą Lietuvoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis, pakeisti teisės aktai, ir lazeriniai ir kiti taikikliai nebepriskiriami prie draudžiamų, leista tam tikra jų civilinė apyvarta, atsižvelgiant į strateginius planus dėl teritorinės gynybos organizavimo, o medžioklės klubai irgi sudaro teritorinės gynybos vienetus, kurie naudojami aktyviam pilietiniam pasipriešinimui. Internete yra daug ir ne visada patikimos informacijos visais klausimais, būta nuomonių, kad lazerinius prietaisus galima naudoti ir medžioklei. Lazeriniai taikikliai ir naktinio matymo prietaisai nėra pavojingi, jie padeda identifikuoti objektą, padeda medžiotojui įsitikinti, ar nenušaus žvėries, kurio negalima medžioti, taip pat padeda nušauti žvėrį taip, kad jis nesikankintų. Medžioklės taisyklės labai sudėtingos, nustatytas skirtingas laikas medžioti gyvūnus. Medžioklės įstatyme nėra įtvirtintas draudimas medžioti su šia įranga, o Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nurodyta, kad galima tokių prietaisų civilinė apyvarta. Medžioklės taisyklės nėra tvirtinamos įstatymu ir susidaro situacija, kad nuostata, draudžianti medžioti tais prietaisais, prieštarauja įstatymui. Yra ir daugiau prieštaravimų, nes nustatyti reikalavimai mažinti kranklių, pilkųjų varnų populiacijas, bet tuo pačiu nustatyti draudimai juos šaudyti. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas surašytas ne pačioje administracinio nusižengimo padarymo vietoje, nėra objektyviai nustatyta, kad buvo panaudotas lazerinis taikiklis nušaunant šiuos paukščius. Yra tik prielaida, kad buvo galimai panaudotas, nes taikiklis buvo uždėtas ant ginklo. M. V. paskirtos administracinės poveikio priemonės pagal jų sukeliamus padarinius, yra neproporcingos, neadekvačiai per griežtos. Pareiškėjas yra medžiotojas nuo 1999 metų, medžioklė jam pagrindinis laisvalaikio praleidimo būdas. Per visą tą laiką jam buvo tik 2018 metais paskirta nuobauda už nepasirašymą medžioklės lape. Pareiškėjas nedarė nusižengimų, nes anksčiau teisės aktai taip drastiškai nesikeisdavo, o šiuo metu, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nusižengimus padarė dėl netinkamo teisės aktų supratimo. Yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas, tai yra neatimti iš asmens ginklo, kurį galima laikyti teisėtai. Teisės medžioti atėmimas trims metams yra neproporcinga administracinio poveikio priemonė. Asmuo per tiek laiko atitrūktų nuo medžioklės, jos reglamentavimo. Valstybiniu požiūriu neverta taip smarkiai bausti asmenį, kuris ilgą laiką neturėjo jokių pažeidimų. Šiuo atveju pareiškėjui pakankama atsakomybė yra 800 Eur nuobauda, kurią jis jau yra sumokėjęs. Teisės medžioti atėmimas trims mėnesiams būtų pakankama, protinga, įspėjamoji, auklėjamoji priemonė, juolab kad pareiškėjui pats administracinio nusižengimo procesas jau turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį.
Institucijos atstovė A. P. paaiškino, kad Institucijos nuomone argumentai, kuriais grindžiamas skundas yra nepagrįsti. Skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo sutrumpinti teisės medžioti atėmimo termino, kuris ir taip buvo paskirtas minimalus. Pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad tai yra išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Priimtas nutarimas yra pagrįstas, teisėtas, naikinti ar keisti nutarimą nėra pagrindo. Pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nėra tokios, kurios sudarytų pagrindą švelninti jam atsakomybę, o ir pareiškėjo charakteristika nėra teigiama. Plungės rajone taip pat buvo padaryta neteisėta veika, M. V. traukiamas atsakomybėn dėl medžiojimą naudojant naktinio matymo prietaisus. Tos veikos ganėtinai pavojingos, be to, asmuo ne kartą trauktas atsakomybėn už žvejybos taisyklių pažeidimus, iš padarytų nusižengimų nesimoko, nedaro išvadų. Yra nustatyti terminai kada galima medžioti tokius paukščius ir tų terminų reikia laikytis visiems.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. M. V. prašo pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pakeisti skundžiamą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonių.
ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Už šį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų ir administracinio nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimą (ANK 290 straipsnio 17 ir 18 dalys).
ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Už šį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų ir administracinio nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimą (ANK 290 straipsnio 17 ir 18 dalys).
ANK 16 straipsnyje numatyta viena iš administracinę atsakomybę šalinančių aplinkybių – būtinasis reikalingumas. Įstatymo įtvirtinta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. ANK 35 straipsnio 1 dalies penktame punkte įtvirtinta, kad tai, jog administracinis nusižengimas padarytas, pažeidžiant (...) būtinojo reikalingumo sąlygas, yra lengvinanti asmens atsakomybę aplinkybė.
Šioje byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad M. V. mamos prašymu nušovė tris pilkąsias varnas, siekdamas apsaugoti naminius gyvūnus (viščiukus), kuriems laukiniai paukščiai keldavo pavojų. M. V. ne paslapčiom į medžioklę išsiruošė ir jokios naudos iš nušautų varnų neturėjo (jas išmetė), nenaudojo maistui, nedarė iškamšų ir nepasisavino. Galimybė kitomis priemonėmis išvengti laukinių paukščių kelto pavojaus M. V. mamos laikomiems viščiukams yra tik teorinė, labai suvaržanti ir pačios gyvūnų savininkės, ir jos auginamų naminių paukščių gyvenimą, nes tai būtų įmanoma tik neišleidžiant paukščių į lauką ar nuolat juos saugant. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pilkųjų varnų populiacija Lietuvoje didelė, jos priskiriamos medžiojamiesiems gyvūnams, jų medžioklė ribojama tik keturis mėnesius per metus (Medžioklės taisyklių 15.2.17), ir į paskaičiuotą varnų nušovimo žalos gamtai dydį (59,49 Eur) (b. l. 31), darytina išvada, kad M. V. padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Visa tai rodo M. V. veiksmuose buvus akivaizdžias būtinojo reikalingumo sąlygas. Tik dėl to, kad varnos buvo nušautos su ant šautuvo uždėtu lazeriniu taikikliu ir apie nušautus paukščius nebuvo pranešta aplinkosaugininkams, teismas vertina M. V. veiksmus kaip padarytus peržengiant būtinojo reikalingumo sąlygas ir ne nutraukia šią jam iškeltą bylą, o sprendžia klausimą dėl jam taikytinos administracinės atsakomybės sušvelninimo.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).
M. V. padarytų veikų pavojingumas yra nedidelis. Jo atsakomybę lengvina tos aplinkybės, jog jis pripažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai dėl to gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (b. l. 32) ir, kaip jau minėta, šis nusižengimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. M. V. sumedžiojo pilkąsias varnas 2022 m. birželio 29 d., tai yra likus dviem dienoms iki laikotarpio, kai pilkąsias varnas leidžiama medžioti, pradžios (liepos 1 d.) (Medžioklės taisyklių 15.2.17 punktas), o ir pačią pažeidimo datą Institucija nustatė tik iš paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimo. Pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, už panašaus pobūdžio veikas nebuvo baustas, jam anksčiau administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimas ir ginklo konfiskavimas nebuvo taikytos. (b. l. 49-52). Pareiškėjas sumokėjo skundžiamu nutarimu paskirtą baudą (b. l. 56). M. V. medžiotojų ir žvejų klubo „Stumbras“ pirmininko charakterizuojamas teigiamai (b. l. 54-55).
Pareiškėjas nurodo nežinojęs, klydęs bei buvęs suklaidintas žiniasklaidoje skleidžiamos informacijos dėl medžioklei taikomų apribojimų. Sutiktina su Institucija, kad M. V. laikytinas specialiuoju subjektu – medžiotoju. M. V., kaip medžiotojui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Taisyklių (redakcija nuo 2022-04-13 iki 2022-09-09) 2.10 punkte numatyta, kad teisė medžioti suteikiama asmenims tik teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius Medžioklės egzaminą ir gavus Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietą. Taigi, M. V. būdamas medžiotoju privalėjo žinoti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijos taisyklių nuostatas. Taip pat ir atsižvelgiant į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, M. V. turėjo prieš medžiodamas įsigilinti į Taisyklių nuostatas ir jose nustatytus apribojimus. Dėl šių priežasčių sprendžiant M. V. administracinės atsakomybės individualizavimo klausimą į aukščiau nurodytus pareiškėjo argumentus neatsižvelgtina. Šiuo atveju vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu bendruoju teisės principu – įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetas sudaro pakankamą pagrindą M. V. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą ženkliai sušvelninti, kad jos mastas ir pobūdis atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą ir kitas aptartas aplinkybes. Atsižvelgiant į ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad laukiniai paukščiai sumedžioti panaudojant draudžiamą įrankį, pagrindo neskirti šaunamojo ginklo (graižtvinio šautuvo) konfiskavimo, nėra; nepaskyrus privalomai skiriamos administracinio poveikio priemonės, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad M. V. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-5061-2022 (ROIK: 22182181648) keičiamas: M. V. už ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyje numatytų nusižengimų padarymą skirtina švelnesnė administracinė poveikio priemonė, negu numatyta ANK 290 straipsnio 17 dalyje, – teisės medžioti atėmimas 3 (trims) mėnesiams (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kita 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-5061-2022 (ROIK: 22182181648) ir M. V., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 ir 8 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Kitą 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.