- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- II-1038-1242/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01011-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Žukovaitė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Advokatai
- Remigijaus Katinas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K., jo atstovui advokato padėjėjui Remigijui Katinui,
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiajam specialistui (toliau – ir Institucijos atstovas) Karoliui Juškevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupė vyriausiojo specialisto Karolio Juškevičiaus 2025 m. gegužės 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-8499-2025 (ROIK: 25268331250),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau – Institucija) 2025 m. gegužės 23 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 418 straipsnio 1 dalį, už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 21 d. 13.32 val., transporto priemonės valdytojas (vairuotojas) pastatė automobilį „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas (-a) trumpąją mobiliojo ryšio žinutę arba naudodamasis mobiliųjų įrenginių programomis.
2. Pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, V. K. paskirta 20 Eur dydžio bauda.
Motyvuojamoji dalis
3. V. K., nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, prašo panaikinti priimtą nutarimą bei įpareigoti Instituciją atlaisvinti patekimą į jam priklausantį sklypą.
3.1. Skunde nurodoma, jog Nutarimas buvo priimtas formaliai, neįsigilinus į bylos medžiagą ir visas aplinkybes. Nurodo, kad buvo įsitikinęs, jog stato automobilį savo sklype ant vejos, o ne ant aikštelės dangos, tačiau pasirodo, kad buvo pastatęs ant sklypo ribos (tas matosi nuotraukoje Nr. 1). Prie skundo pridėtose nuotraukose Nr. 2, 3, 4, 5, matosi krūva ir išvartyti vazonai, yra sklype (duomenys neskelbtini), kuris yra administruojamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Minėti vazonai ir smėlis užtveria jam patekimą jo sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). O miesto detaliajame plane į jo sklypą patekimas numatytas būtent per sklypą (duomenys neskelbtini). Teritorijų planavimo dokumentas (TPD) Nr. K-VT-13-22-963 apima teritoriją tarp Konstitucijos pr. 23, Linkmenų g. ir (duomenys neskelbtini), šio plano tikslas – nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, reglamentus, susisiekimo komunikacijas ir servitutų poreikį. Patekimas į (duomenys neskelbtini) yra numatytas per sklypą Nr. 4 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį tarp Linkmenų ir Lietuvos Statutų gatvių (prie skundo prideda brėžinį). Manė, kad automobilį pastatė savo kieme, tačiau paaiškėjo, kad automobilį pastatė ant savo sklypo ribos. Vėliau paaiškėjo ir kita aplinkybė – patekimas į jam priklausantį sklypą buvo užtvertas vazonais ir smėlio krūva. Šią situaciją buvo nurodęs pareigūnui, priėmusiam nutarimą, prašė atsižvelgti žmogiškai į susidariusią situaciją. Administracinis nusižengimas padarytas dėl Institucijos kaltės, o ne dėl bandymo nusižengti. Pareigūnas, skirdamas baudą, nebandė išspręsti situacijos, o tik skyrė baudą. Kiekvieną dieną grįždamas namo, negali patekti į savo kiemą, turi miestui mokėti už parkavimą.
4. Institucijos pateiktame atsiliepime nurodoma, kad Institucijos vertinimu nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą.
4.1. Institucijos pateiktame atsiliepime nurodoma, kad iš byloje esančių nuotraukų nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastatytiems automobiliams yra taikoma vietinė rinkliava ir byloje esančiose nuotraukose yra ten užfiksuotas pastatytas automobilis „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Institucija įvertino Pareiškėjo versiją, kad automobilis „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas ne automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), ribose, bet gretimo sklypo ribose ir būtent dėl to pareiga mokėti vietinę rinkliavą nebuvo iškilusi (pažymi, kad smėlio krūva ir išvartyti vazonai nebepriklauso tam pačiam sklypui kaip stovėjimo aikštelė). Buvo patikrinti viešai prieinami „Regia“ sistemoje esančiais ortofoto duomenus, kurie pridėti prie bylos. Minėti duomenys patvirtina, kad vazonai iš tiesų priklauso tam pačiam sklypui, kaip ir automobilių stovėjimo aikštelė. Tuo tarpu iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilio „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis yra išsikišęs netgi šiek tiek arčiau į aikštelės pusę nei pirmasis (žvelgiant nuo gatvės pusės) vazonas. Dėl to Institucijai nekyla abejonių, kad automobilis „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo to paties sklypo, kuriame yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, ribose. Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje konkrečioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovintiems automobiliams yra taikoma vietinė rinkliava, vietinė rinkliava privalėjo būti sumokėta, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.
4.2. Argumentą, kad pažeidimas padarytas ne dėl Pareiškėjo kaltės, o dėl Institucijos kaltės – kadangi Institucijos įmonė yra užtvėrusi patekimą į Pareiškėjui priklausantį sklypą vazonais ir smėlio krūva, ko pasekoje prašoma administracinio nusižengimo bylą nutraukti ir įpareigoti Instituciją atlaisvinti pateikimą į Pareiškėjui priklausantį sklypą, Institucija laiko kaip nepagrįstus ir nešalinančius Pareiškėjo administracinės atsakomybės.
4.3. Šioje byloje yra nustatytas V. K. nusikalstamas nerūpestingumas, kadangi asmuo nesuprato darantis administracinį nusižengimą, tačiau turėjo ir galėjo tai suprasti. Prie įvažiavimų į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), yra įrengti aiškūs ir gerai suprantami kelio ženklai, nurodantys, kad už sustojimą ir stovėjimą šioje aikštelėje yra taikoma vietinė rinkliava. Šiuo atveju, Pareiškėjo automobilis pastatytas vos kelių metrų atstumu nuo vieno iš įvažiavimų į aikštelę, prie kurio ir yra pastatytas kelio ženklas, informuojantis apie aikštelėje taikomą vietinę rinkliavą. Iš viešai prieinamų „Google maps“ sistemos nuotraukų matyti, kad vazonai aikštelės krašte yra matomi jau nuo 2022 m. balandžio mėnesio. Iš Pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad minėtą butą su sutuoktine įsigijo 2023 m. liepos 11 d., o šioje byloje nustatytas nusižengimas užfiksuotas 2025 m. vasario 21 d. Institucijos vertinimu, Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko tiek įsivertinti vietovės specifiką, tiek susipažinti su sklypų ribomis (juolab, kad tai visiškai nesunkiai galima padaryti pasinaudojant viešai prieinama „Regia“ duomenų baze) ir įsivertinti ar statomas automobilis iš tiesų nebepatenka į automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje taikoma vietinė rinkliava, ribas.
4.4. Dėl Pareiškėjo pateikto prašymo įpareigoti Instituciją atlaisvinti pateikimą į jam priklausantį sklypą nurodoma, kad pateiktas prašymas nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas, kadangi žemės sklypų savininkų tarpusavio ginčai, manant, kad kažkuris iš jų pažeidė vienas kito teises, yra spręstini ne administracinių nusižengimų bylose, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu V. K. paaiškino, kad užsiima (duomenys neskelbtini), toje vietoje gyvena jau (duomenys neskelbtini) metų, visą laikotarpi naudojosi automobilių stovėjimo vieta ir nebuvo jokių problemų. Tuo metu, kai buvo užfiksuotas pažeidimas, bute buvo apie pusvalandį, išėjęs rado priklijuotą lapelį apie jam paskirtą baudą. Jam priklausantis sklypas ribojasi su mokama aikštele, pagal miesto bendrąjį planą patekimas į jam priklausantį sklypą yra būtent per tą mokamą aikštelę – kitaip nėra galimybės patekti į jo sklypą (pateikė brėžinį). Teismo posėdžio metu parodė brėžinyje, kurioje vietoje buvo pasistatęs automobilį. Prie vidinio kiemo negali pasistatyti automobilio, kadangi yra sustatytos klombos. Pats jo namų kiemas yra privatus, jame nereikia atskiro leidimo. Taip automobilį pastatė dėl to, kad į vidinį kiemą negalėjo įvažiuoti dėl savivaldybės pastatytų klombų ir supiltos žemės krūvos. Ten prisiparkavo, nes tai yra kiek įmanoma arčiausias pastatymas automobilio prie namo ir kad netrukdytų jų parkavimo aikštelei. O kitas įvažiavimas tai yra toks, kad ten jau praktiškai yra įvažiuojama ant pievutės, žiema ten nėra važiuojama, nes ten užklimptų. Nurodo, kad jeigu būtų buvusi vasara, būtų galėjęs įvažiuoti giliau ir nebūtų ginčo, bet buvo daug sniego, tai pastatė kiek įmanoma arčiausiai savo sklypo, kad tai matytųsi. Suprastų, kad negyventų toje teritorijoje ir būtų taip pasistatęs automobilį, tačiau šiuo atveju absurdas mokėti už savo kiemo aikštelę. Nurodė, kad šį sklypą jis pats susiformavo, jis realiai viską žino, bet su miestu ginčytis yra bergždžias reikalas. Ginčija ne pinigų sumą, o patį nubaudimą, nes nori galėti grįžęs namo pastatyti automobilį prie namų. Šalia jo namų mokama aikštelė yra įrengta prieš 3 metus, miestas savavališkai užėmė pusę aikštelės. Jie ten darė detalųjį kvartalo planą. Su miestu kariauja 15 metų. Į jo namo kiemą būtų laisvas įvažiavimas, jei būtų patrauktos klombos. Jie patys savavališkai klombų patraukti nenori. Su kaimynais nebuvo derintas klombų įrengimas. Šlakbaumas yra toliau ir jis yra į sekančią aikštelę. Vazonai stovi ne prie dangos, o yra toliau patraukti. Jis ant dangos nestatė, nes danga yra savivaldybės aikštelėje; jo automobilis mokamoje aikštelėje nestovėjo, t. y. nestovėjo ant dangos.
6. Teismo posėdžio metu papildomai V. K. paaiškino, kad gautas atsakymas patvirtina, kad minėta mokama aikštelė neturi konkrečių ribų nustatytų. Pateiktu atsakymu siekiama suklaidinti, nes šalia yra pridėta detaliojo plano nuotrauka, kurioje aiškiai matomi kitokie sprendiniai (t. y. ne tokie kaip nurodyta pateiktame atsakyme). Nori pabrėžti, kad patekimas yra iš kitos vietos nei nurodoma pateiktame atsakyme (teismo posėdžio metu parodė brėžinyje kaip yra patenkama). Realiai mašina stovėjo už kelio, t. y. ant jo ir valstybinės žemės sklypo ribų. Detaliajame plane yra visiškai kitaip pateikiama, nei nurodo gautas atsakymas. Visuose jų brėžiniuose yra nupiešti skirtingi patekimai į sklypą, o detaliajame plane yra aiškiai pažymėtas patekimas, t. y. punktyru nupieštas kelias, iš kurio pasiekiamas jo sklypas. Rašoma, kad galima laisvai patekti į sklypą, nėra jis užtvertas, tačiau yra priešingai – jis negali patekti į savo sklypą, nors tai yra numatyta detaliajame plane. Jo automobilis stovėjo tarp klombų, yra nufotografuotas toje vietoje. Ten yra servitutinis kelias, o kitas kelias yra į suformuotą jų aikštelę, ir dar toliau yra kelias į aikštelę su šlakbaumu. Jo automobilis stovėjo už servitutinio kelio, savo sklypo ribose. Mokama aikštelė neapima servitutinio kelio. Nurodo, kad turi vadovautis ne ortofoto, o detaliuoju planu.
7. Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad šioje byloje ginčas yra dėl automobilio stovėjimo vietos. Toje vietoje, kur stovėjo Pareiškėjo automobilis, nėra mokama aikštelė. Juolab, kam asmeniui statyti automobilį mokamoje aikštelėje ir mokėti pinigus, kuomet jis turi savo sklypą. Ortofoto paimtos iš vasaros laikotarpio, o nagrinėjamas įvykis vyko žiemą, klombų pozicija skiriasi. Nurodė, kad jo automobilis stovėjo ant tamsiai žalios linijos, kadangi per pastatytas klombas negalėjo privažiuoti prie savo sklypo ir normaliai pastatyti automobilio. Anksčiau įvažiuodavo į vidinį kiemą, bet kai pastatė klombas, jam liko galimybė statytis automobilį tik išoriniame kieme, t. y. įvažiuoja tarp klombų. Nėra jokio įvažiavimo, reglamente nurodytas tik patekimas į jo sklypą per šį sklypą, tačiau buvo sustatyti vazonai nepasitarus su kaimynais. Minėtoje aikštelėje yra statomi automobiliai išilgai, kur sklypo riba nei viena mašina nėra statoma.
8. Teismo posėdžio metu papildomai Pareiškėjo atstovas, parodydamas detaliajame plano brėžinyje kelio servitutą, nurodė, jog automobilis stovėjo už to kelio link pareiškėjo sklypo. O pagal jų schemą, kurią jie nurodo, visa aikštelė mokama suformuota už visą erdvę, nors ten yra servitutinis kelias. Nurodo, kad Pareiškėjas neturi teikti jokių įrodymų, tai yra Institucijos darbas įrodyti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Gauti duomenys iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtina, kad nėra aiškiai nustatytų mokamos aikštelės ribų. Kaip galima imti rinkliava, kai trys sklypai turi nusistatę aiškią ribą, o ketvirtosios ribos nėra. Klombai yra išvartyti, juos kažkas išstumdė, tuo metu buvo žiema. Institucijos atstovas klaidina teismą, nurodydamas, kad tai yra aikštelės ribos. Ten yra nenaudojama žalia zona, už jos klombos ir ten servitutinis kelias, einantis tiesiai į kitą sklypą. Pareiškėjo automobilio dalis buvo išlindusi ant servitutinio kelio, dėl to toje dalyje negali būti renkama rinkliava. Pažymėjo, kad mokamos aikštelės šone yra kelio servitutas, kuriuo yra patenkama į Pareiškėjo sklypą ir dar vieną sklypą. Automobilis buvo pastatytas pareiškėjo sklype ir dalinai ant servitutinio kelio. Toks pastatymas netrukdė rinkliava renkantiems pareigūnams suprasti, kad automobilis nėra pastatytas mokamoje aikštelėje ir ten nėra renkama rinkliava.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad pagal „Regia“ duomenis, automobilis stovėjo vienoje pozicijoje su pirmąja klomba. Klombų pastatymo klausimai turėtų būti sprendžiami ne administracinio nusižengimo byloje, o civilinio proceso tvarka. Tamsiai žalia linija yra pažymėta skirtingų sklypų ribos. Vazonai yra pastatyti nuo 2022 m., dėl jų galima kreiptis į teismą dėl jų pašalinimo jei jie trukdo. Neturi žinių dėl vazonų. Dėl klombų pozicijos, tai jos skiriasi jas palyginant su „Google Maps“ nuotraukomis, tačiau pirmojo klombo pozicija tebėra ta pati pagal nuotraukas. Aikštelė ne pagal ribas nustatoma, o pagal ortofoto duomenis. Pagal suformuotą teismų praktiką, nėra būtinybės visam automobiliui patekti pilnai, užtenka bent pusei automobiliui patekti į kelio ženklo galiojimo ribą, kad būtų užfiksuojamas pažeidimas. Tai jei dalelytė išeina už sklypo ribos, tai teisinio vertinimo nekeičia. Stovėjimo aikštelės ribos sutampa su sklypo riba, tuo vadovavosi priimdamas nutarimą. Negali nurodyti kas nustatyto stovėjimo aikštelės ribas.
10. Teismo posėdžio metu papildomai Institucijos atstovas nurodė, kad servituto klausimas yra ne šio proceso klausimas, jei yra kokie nors pažeidimai – tą reikalinga spręsti civilinio proceso tvarka. Iš nuotraukų nemato jokio minimo kelio ir fiziškai pro ten neįmanoma privažiuoti prie pareiškėjo sklypo. Pagrindinis ginčas yra kur mokamos aikštelės ribos. Aikštelė nėra suformuota kaip atskiras juridinis vienetas. Tačiau kaip matyti iš „JUDU“ pateikto atsakymo, kuriam asmeniškai pritaria, reiktų spręsti aikštelės ribas pagal fizinius barjerus, kurie apibrėžia aikštelės plotą. Byloje esančios nuotraukas patvirtina, kad ribos yra pakankamai aiškios, iš vienos pusės eina šaligatvis ir žalioji zona, iš kitos pusės užtvarai (gėlių klombai ir vazonai). O aktualioje ginčui zonoje taip pat eina gėlių vazonai. Pagal gėlių vazonus galima spręsti apie mokamos aikštelės ribas. Pirmas vazonas, šalia kelio ženklo, stovi toje pačioje vietoje nuo 2022 metų, nebuvo pajudintas, kas matyti iš prie atsiliepimo pateiktų nuotraukų. Taigi, kaip matyti iš pažeidimo nuotraukų, automobilis stovėdamas tarp vazonų, stovėjo mokamoje aikštelėje ir už tai turėjo būti sumokėta rinkliava. Ataskaitos tašku laiko pirmąjį gėlių vazoną, kuris yra arčiausiai kelio ženklo. Vadovautųsi pateiktu raštu. Nežino ar gėlių vazonai yra mobilus. Pagal pateiktus atsakymus, nurodytoje vietoje nėra mokama aikštelė, bet Institucijos pozicija yra tokia, kad automobilis yra tarp plombų, t. y. išsikišęs iš mokamos aikštelės. Mano, kad šiai bylai nėra reikšminga, ar ten yra servitutas, ar jo nėra. Tas plotas neturi reikšmės. Jei automobilis būtų prie išvartytų klombų, tuomet būtų galima kelti abejones. Jo pozicija, kad servitutinis kelias nepatenka į mokamą aikštelę.
11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 2 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas vietinės rinkliavos zonų ribas, aikštelė esanti adresu (duomenys neskelbtini) patenka į raudoną vietinės rinkliavos zoną, kurioje parkavimas yra mokamas nuo pirmadienio iki šeštadienio nuo 8 val. iki 22 val. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimas „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“: 1-127 DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ NAUDOJIMĄSI TARYBOS NUSTATYTOMIS MOKAMOMIS VIETOMIS AUTOMOBILIAMS STATYTI NUOSTATU TVIRTINIMO. Aikštelė adresu (duomenys neskelbtini) buvo apmokestinta 2022 m. balandį. Ši aikštelė neturi suformuoto statinio ir nustatytų konkrečių ribų. Tvarkant šį plotą ir pritaikant jį automobilių stovėjimui, buvo užtikrintas servitutas į šalia esantį sklypą ((duomenys neskelbtini)). Būtent tik šis servitutas numatytas kaip kelio servitutas jų valdomoje aikštelėje. Pagal detalųjį planą mato, kad įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini) yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (oranžinė rodyklė). Taip pat nuotraukoje raudonai pažymėjo (duomenys neskelbtini) sklypo ribą. Joje matosi, kad vazonai nėra pastatyti ant sklypo ribos ir automobilis iš nuotraukos Nr. 1 stovi jų sklypo ribose. Prideda suderinta eismo organizavimo schemą ir foto fiksaciją.
12. Institucijos atstovas taip pat pateikė papildomą bylos medžiagą 2025 m. rugsėjo 4 d.
13. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
14. Pagal ANK 2 straipsnio 3 ir 4 dalis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
15. Pagal administracinio nusižengimo protokolo turinį V. K. nubaustas už tai, kad pastatė automobilį vietoje, kur taikoma Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta rinkliava ir šios rinkliavos nesumokėjo. Pažymėtina, kad šis pažeidimas sietinas su tokiais priešingais teisei veiksmais, kai pažeidžiant tvarką nesurenkama vietinė rinkliava ir padaroma žala savivaldybės biudžetui, nustatyta tvarka nesumokamas privalomasis mokėjimas. Be to, ANK 418 straipsnio dispozicija yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, dėl to ją taikant turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė??(? ???Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-511/2024). Pagal administracinių nusižengimų protokole nurodytą informaciją nustatyta, kad V. K. buvo kaltinamas pažeidęs Vietinės rinkliavos naudojimosi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-127 16.1 punktą. Pagal nurodytą punktą Vietinę rinkliavą automobilio valdytojas (vairuotojas) moka šia tvarka: pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo iš karto sumokėti nuostatų 11.1–11.4 papunkčiuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą į bilietų automatą, naudodamasis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis siunčiant trumpąsias žinutes arba naudodamasis mobiliųjų įrenginių programomis. Nuostatų 11.5 papunktyje nustatyto dydžio vietinę rinkliavą privalo sumokėti per 72 valandas nuo tos dienos pabaigos nuostatų 15.4 arba 15.5 papunkčiuose nustatytais būdais, privalomai nurodydamas automobilio valstybinį numerį ir gauto pranešimo registracijos numerį. Ginčo dėl fakto, kad V. K. nemokėjo už stovėjimą nėra. Nagrinėjamos bylos pagrindiniu ginčo objektu yra klausimas, ar vieta, kurioje V. K. pastatė automobilį, pateko į mokamos stovėjimo aikštelės ribas. Tik nustačius, kad automobilis pastatytas mokamoje stovėjimo vietoje galima buvo reikalauti iš V. K. pareigos sumokėti už stovėjimą, o konstatavus nesumokėjimo faktą spręsti dėl jo atsakomybės.
16. Teismas pažymi, kad V. K. nurodomi argumentai susiję su galimybė patekti į savo žemės sklypą, besiribojantį su savivaldybės administruojamu žemės sklypu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tai administracinio ar civilinio teisinio ginčo dalykas, kuris šioje byloje nėra sprendžiamas. Šioje byloje teismas vertina, ar buvo visi būtinieji administracinio nusižengimo požymiai, kurių visuma reikalinga patraukti asmenį atsakomybėn.
17. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-697/2023). Be to, remiantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pareiškėjo teigimu jis pastatė automobilį ne mokamoje vietoje, o jam priklausančiame žemės sklype, jis buvo įsitikinęs, kad pastatė ne ant aikštelės dangos, o vejos, tačiau pasirodo buvo pastatyta ant sklypo ribos.
18. Vietos, kurioje automobilis buvo pastatytas, duomenis, patvirtina šie bylos įrodymai: 1) administracinių nusižengimų protokole nurodyta administracinio nusižengimo vieta: Vilniaus miestas, (duomenys neskelbtini), 2) byloje esančios pažeidimo metu darytos foto nuotraukos (b.l. 39-44). Pačiame nutarime motyvuojamoje dalyje nurodoma įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ne visa šiuo adresu pažymėto sklypo teritorija yra mokama stovėjimo aikštelės riba.
19. Teisme kilus abejonei dėl automobilių stovėjimo aikštelės ribų, kurios lemia ir pareigą mokėti rinkliavą, nustatymo, teismas bylos nagrinėjimo metu pareikalavo iš Vilniaus miesto savivaldybės pateikti papildomą informaciją, atsakant įklausimą, kokios yra nustatytos mokamos automobilio stovėjimo aikštelės ribos, kas jas nustatė. Teisme 2025 m. rugsėjo 3 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės atsakymas Nr. A51-139620/25, kuriame nurodoma, kad aikštelė adresu (duomenys neskelbtini) buvo apmokestinta 2022 m. balandį. Ši aikštelė neturi suformuoto statinio ir nustatytų konkrečių ribų. Tvarkant šį plotą ir pritaikant jį automobilių stovėjimui, buvo užtikrintas servitutas į šalia esantį sklypą ((duomenys neskelbtini)). Būtent tik šis servitutas numatytas kaip kelio servitutas savivaldybės valdomoje aikštelėje. Pagal detalųjį planą įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini) yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Pridėtoje nuotraukoje pažymėta sklypo (duomenys neskelbtini) riba raudonai, joje matosi, kad vazonai nėra pastatyti ant sklypo ribos ir automobilis iš nuotraukos Nr. 1 stovi savivaldybės sklypo ribose.
20. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad, jo vertinimu, mokamos stovėjimo aikštelės ribą žymintis objektas yra vazonai, matomi nuotraukose. Taip pat nurodė, kad servitutas nepatenka į mokamos stovėjimo aikštelės ribas. Institucijos atstovas papildomai teismui pateikė dokumentus, tarp kurių yra ir 2017 m. spalio 18 d. patvirtintas bylai aktualios teritorijos detalusis planas. Šiame plane sutartiniu ženklu įvardijamu „servitutas“ pažymėta visas žalios spalvos plotas šalia pastato, pažymėto geltona spalva, apimantis ir dalį ploto palei pastato sieną besiribojančio su kitu sklypu, įvardijamu kaip inžinerinės infrastruktūros teritorija, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektas, esančio tarp dviejų pažymėtų įvažiavimų nuo gatvės (kurio dalyje buvo įrengta mokama stovėjimo aikštelė). Daugiau servituto žymėjimo ženklu teritorijos pažymėta nėra. Savivaldybės rašte 2025 m. rugsėjo 2 d. yra nustatyta, kad servitutas yra savivaldybės administracijos valdomoje aikštelėje, tačiau nenurodyta, kad servitutas patenka į mokamos stovėjimo aikštelės ribas. Priešingai Institucijos atstovas, teigė, kad servitutas nepatenka į mokamos stovėjimo aikštelės ribas. Iš V. M. patvirtintos schemos Nr. SP/22 kelio ženklų įrengimui (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelės ribos pažymėtos stačiakampiu žymėjimu nesutampa su sklypo ribomis ir dalis sklypo (pusė, kuri ribojasi su sklypu (duomenys neskelbtini), geltonai pažymėto pastato pusė) nepatenka į automobilių stovėjimo aikštelės ribas. Kas teismo vertinimu yra logiška išvada, kadangi detaliajame plane dalis teritorijos ties įvažiavimu yra servitutinė.
21. Iš užfiksuotų įvykio metu nuotraukų tiksliai nustatyti atstumus tarp šalia esančio pastato ir sustatytų gelių vazonų nėra galimybės, todėl nėra galimybės įvertinti, ar vazonai nestovėjo servitutinėje sklypo dalyje. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad vazonai nėra stabiliai įmontuoti, jie gali būti laisvai perkeliami, todėl neatmestina, kad aikštelės ribos gali priklausyti nuo vazonų patraukimo arčiau ar toliau pastato, esančio su aikštele besiribojančiame sklype, kuris nuo mokamos stovėjimo aikštelės pagal detalųjį planą yra atskirtas servitutine žeme.
22. Iš byloje pateiktų įvairių nuotraukų matyti, kad vazonų vieta visose nuotraukos galimai skiriasi, negalima tiksliai nustatyti, ar jie visada, visais metų laikais stovi toje pačioje vietoje ir nėra judinami, taip nekeičiant mokamos stovėjimo aikštelės ribų. V. K. pateiktose nuotraukose užfiksuota nugriuvęs, nustumtas vazonas. Dėl ko kyla pagrįsta abejonė, ar šie daiktai pažeidimo padarymo metu buvo ir yra patikimas objektas, galintis žymėti tam tikros apmokestintos teritorijos ribas. Vienose nuotraukose vazonai pastatyti ant žvyro dangos, kitose - ant žolės, žiemą nėra galimybės suprasti, kiek ir kaip jie patraukti tiek nuo įvažiavimo, tiek nuo pastato ir šalia esančio servituto žemės. Teismas sprendžia, kad įvertinus savivaldybės administracijos atsakymą, pagal kurį aikštelė neturi suformuoto statinio ir nustatytų konkrečių ribų, išlieka pagrįsta abejonė dėl mokamos stovėjimo aikštelės ribų, kurios pateiktos foto nuotraukos nepašalina. Be kita ko, pateiktuose brėžiniuose, kur galimai pažymima mokamos stovėjimo aikštelės riba, pvz. V. M. patvirtinta schema Nr. SP/22, nesant aiškiai nurodyto servituto kelio riboms, tvirtinant, kad servitutas negali būti mokamos stovėjimo aikštelės riba, nustačius, kad automobilis žiemos metu buvo maždaug toje vietoje, kuri, yra toje dalyje, kur pagal detalųjį planą nustatytas servitutas, išlieka pagrįsta abejonė, ar tikrai vieta, kur buvo pastatytas automobilis, apėmė mokamos stovėjimo aikštelės ribas. Ištyrus bylos duomenis, pareikalavus papildomų duomenų, nustatyti, ar tikrai V. K. automobilis stovėjo mokamos stovėjimo aikštelės ribose, o ne pvz., servitutinio kelio ribose, nėra galimybės, būtent dėl to, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie aiškiai nurodytų, kur būtų pažymėta mokamos stovėjimo aikštelės ribos, su nustatytu servitutu. Iš pažeidimo padarymo metu padarytų foto nuotraukų matyti, kad automobilis stovi šalia vazonų, priekinė automobilio dalis išsikišusi į vidinę pusę, t.y. beveik pusė automobilio stovi ant kelio dalies, tą patvirtina matomas kelio ženklas, kuris stovi šalia įvažiavimo į teritoriją (b.l. 41, 42). Jeigu laikytume, kad mokamos automobilių stovėjimo aikštelės ribas nustato gėlių vazonai, kaip nurodė Institucijos atstovas ir pažymėjo nuotraukoje (b.l. 67) ir palyginus fiksuotą automobilio stovėjimo vietą net ir darant prielaidą, kad vazonai skirtingais metų sezonais nėra judinami, iš to vis tiek neseka abejonių nekelianti išvada, kad automobilis stovėjo mokamos stovėjimo aikštelės ribose, nes remiantis detalaus plano brėžiniu ir skiriamaisiais ženklais ta sklypo dalis tikėtina yra kelias, kuriam nustatytas servitutas. Teismas išnaudojo visas galimybes pašalinti šias abejones, tačiau to padaryti objektyviai nėra galimybės, nes mokamos stovėjimo aikštelės ribos nėra nustatytos jokiu dokumentu tiksliai atitinkančiu detalaus plano ribas ir žymėjimus, o savivaldybei priklausančio sklypo ribos nesutampa su mokamos stovėjimo aikštelės ribomis. Tikėtina, kad atsakymas dėl aikštelės ribų yra ir administracinio ginčo dalis, kurio teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą neturi įgaliojimų spręsti. Visa tai reiškia, kad kilusi abejonė turi būti aiškinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nenustačius, kad tikrai automobilis buvo pastatytas mokamos stovėjimo aikštelės ribose, nes tos ribos neaiškios ir net savivaldybės administracija negali jų tiksliai nurodyti ar apibrėžti objektyviais kriterijais (ne judinamais vazonais), kaltės įrodinėjimo našta negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant galimybės pašalinti šios abejonės teismas sprendžia, kad neįrodyta, jog automobilis buvo pastatytas mokamos stovėjimo aikštelės ribose, o tai reiškia, kad šiuo atveju negalima daryti išvados ir apie kilusią pareigą sumokėti rinkliavą.
23. ANK 2 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuojama, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad pareiškėjo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), V. K. skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena V. K. nutraukiama (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Prašymas dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlaisvinti patekimą į V. K. priklausantį sklypą, nenagrinėtinas, nes tai nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo klausimas. Šis klausimas yra susijęs su valstybės institucijų veiksmų teisėtumu ir turi būti sprendžiamas administracinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
V. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupė vyriausiojo specialisto Karolio Juškevičiaus 2025 m. gegužės 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-8499-2025 (ROIK: 25268331250) ir V. K. administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 418 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.