- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-60-593/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26839-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis, Albinas Antanaitis
- Kaltinamasis
- D. N.
- Nukentėjusysis
- A. E.
- Advokatai
- Irena Sabaitienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nukentėjusiosios A. E. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nukentėjusiosios A. E. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. N. buvo kaltinamas tuo, kad lytiškai santykiavo bei analiniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, o būtent: turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, žinodamas, kad nukentėjusioji A. E. turi klausos negalią ir yra kurčioji, matydamas ir suprasdamas, kad ji yra neblaivi ir pasinaudodamas jos bejėgiška dėl girtumo būkle, dėl ko nukentėjusioji negalėjo visapusiškai pilnai suprasti su ja daromų veiksmų ir aktyviai priešintis, 2015 m. gegužės 11, laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 20.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš namo (duomenys neskelbtini) kiemo paėmęs už rankos ir taip padarydamas kraujosruvą dešiniajame žaste, nusivedė nukentėjusiąją į šio namo antrame aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambarį, kur panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą - nustūmė nukentėjusiąją A. E. į lovą, davė jai ženklą nerėkti ir tylėti, po ko nusmaukė žemyn nukentėjusiosios džinsines kelnes ir apatines kelnaites, užgulė ją ir įvedęs savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį, prieš nukentėjusiosios A. E. valią atliko su ja lytinį aktą, o taip pat įvedęs savo lytinį organą nukentėjusiajai į išangę, analiniu būdu prieš jos valią tenkino su nukentėjusiąją savo lytinę aistrą, t. y. išžagino ir seksualiai prievartavo A. E., tai yra padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje ir BK 150 straipsnio 1 dalyje.Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu prokurorė atsiėmė kaltinimą pagal BK 150 straipsnio 1 dalį prieš D. N., todėl baigiamojoje kalboje ji nurodė, kad kaltinamojo atlikti veiksmai prieš nukentėjusiąją A. E. atitinka tik nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas išteisindamas D. N. padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių D. N. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta, o byloje esančios abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde prokurorė prašė skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo nuteisti D. N. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, skirti jam 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. sausio 29 d. ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d.; Tenkinti nukentėjusiosios A. E. civilinį ieškinį ir priteisti jai iš D. N. 150 eurų turtinei ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus: CD su parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais, su D. N. naudotų telefonų informacija, su BPC garso įrašu palikti byloje; nukentėjusiosios kelnaites, DNR pavyzdžius, tamponus su nuoplovomis, sunaikinti. Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį prokurorė prašė D. N. išteisinti.
4.1. Skunde prokurorė teigia, kad apylinkės teismas netinkamai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 str. nuostatas, įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Kaltinime D. N. buvo inkriminuoti du BK 149 str. 1 d. numatyti požymiai – fizinio smurto panaudojimas, pasireiškęs nukentėjusiosios A. E. nustūmimu į lovą, liepimu tylėti, jos užgulimu, o taip pat pasinaudojimas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl girtumo, dėl ko ji negalėjo visapusiškai pilnai suprasti su ja daromų veiksmų ir aktyviai priešintis. Tačiau apylinkės teismas rėmėsi išimtinai tik išteisintojo parodymais, kad jis su nukentėjusiąją lytiškai santykiavo bendru sutarimu ir kad nebuvo jokios prievartos, smurto ar grasinimų, nors D. N. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Pirminės apklausos metu 2015 m. lapkričio 12 d., jis kategoriškai tvirtino su nukentėjusiąja lytiškai nesantykiavo, į liudytojo R. N. butą nukentėjusiąją A. E. ir liudytoją J. U. atsivedė, kad joms padėtų, kadangi abi buvo neblaivios, griuvinėjo, o šviesesnioji (A. E.) iš viso dėl girtumo gulėjo ant takelio, kad su J. U. R. N. bute vartojo alkoholinius gėrimus ir ši po 20 min. išėjo, kad kol nukentėjusioji apie 1,5 - 2 val. miegojo, jis visą laiką su R. N. bute gėrė alų. Vėlesnių apklausų metu D. N. jau teigė, jog į R. N. butą atsivedė tik nukentėjusiąją, pripažino su ja lytiškai santykiavęs, tačiau tai daręs abipusiu sutarimu, aiškino, kad, kai jis parvedė nukentėjusiąją, R. N. buvo bute ir leido ją paguldyti. Tačiau liudytojas R. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paneigė išteisintojo parodymus, kad liudytojo akivaizdoje D. N. buvo parsivedęs į butą kokią nors moterį ar moteris. Nukentėjusioji taip pat nurodė kitokias įvykio aplinkybes nei išteisintasis. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad ji nesipriešino, nes nesuvokė kas vyksta, kad išteisintasis tik atvedęs ją į butą, nustūmė ją ant lovos, o jai nukritus ant nugaros davė ženklą tylėti ir nerėkti, todėl ji bijojo, po to D. N. numovė jai džinsus ir kelnaites, užgulė ją ir atliko lytinį aktą, kas patvirtina prievartinį pobūdį. Su juo bute ji nevartojo alkoholinių gėrimų ir sutikimo santykiauti nedavė. Šie parodymai apylinkės teisme paneigti nebuvo, taip pat nėra pagrindo manyti, kad ji apkalbėtų išteisintąjį tam, kad pasiteisintų prieš savo sutuoktinį. Tuo tarpu apie D. N. pasinaudojimą bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl girtumo reikia spręsti iš visumos byloje nustatytų aplinkybių. Pats išteisintasis neginčija, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, nukentėjusioji taip pat nuosekliai teigė, jog dėl girtumo nesuvokė kas su ja vyksta. Nukentėjusiosios girtumą patvirtina liudytojos J. U. bei kitų parodymai, juo labiau, kad iškarto po įvykio A. E. buvo nustatytas 3,03 prom. girtumas. Tai leidžia teigti, kad D. N. suvokė, jog veikia prieš nukentėjusiosios valią, suvokė pastarosios bejėgiškumą ir tuo pasinaudojo. Prokurorė teigia, kad liudytoja J. U. parodė, jog jai ir nukentėjusiajai susitikus įvykio vietoje ir paklausus kas atsitiko, pastaroji iškarto pasakė, kad ją išžagino ir apie tai šaukė. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams tiek pati nukentėjusioji, tiek kiti įvykio vietoje buvę asmenys taip pat nurodė, kad viena iš moterų (J. U.) buvo apiplėšta, o kita (A. E.) išžaginta. Be to, skunde teigiama, kad teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu, valstybinio kaltinimo nuomone nepasitvirtinus, kad D. N. seksualiai prievartavo nukentėjusiąją A. E., prokurorė prašė jį pagal BK 150 straipsnio 1 dalį išteisinti, kaltu pripažįstant pagal BK 149 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismas sprendimo dėl kaltinimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį nepriėmė ir tuo buvo pažeisti BPK 307 straipsnio reikalavimai. Prokurorė teigia, kad priėmus D. N. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui, nes jis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, jis baustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir tenkintinas, tačiau neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10 000 eurų, nes tai atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus.
5. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji A. E. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo D. N. nuteisti pagal BK 149 straipsnio 1 dalį. Taip pat tenkinti jos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš D. N. 150 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
5.1. Skunde nukentėjusioji atkartojo prokurorės apeliaciniame skunde nurodytus motyvus dėl D. N. kaltės, o papildomai nurodė, kad neturtinei žalai atlyginti jai turi būti priteista 20 000 eurų, turtinei 150 eurų, nes tai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėja prašė prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.
7. Prokurorės ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Skundžiamas nuosprendis, kuriuo D. N. išteisintas pagal BK 149 str. 1 d., naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Dėl D. N. kaltės pagal BK 149 str. 1 d.
8. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių D. N. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta, o byloje esančios abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai, todėl D. N. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
8.1. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).
8.2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog D. N. nepadarė veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 str. 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą, nesistengiant pašalinti nustatytų prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, jog D. N. lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, o būtent: turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, žinodamas, kad nukentėjusioji A. E. turi klausos negalią ir yra kurčioji, matydamas ir suprasdamas, kad ji yra neblaivi ir pasinaudodamas jos bejėgiška dėl girtumo būkle, dėl ko nukentėjusioji negalėjo visapusiškai pilnai suprasti su ja daromų veiksmų ir aktyviai priešintis, 2015 m. gegužės 11 d., laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 20.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo paėmęs už rankos nusivedė nukentėjusiąją į šio namo antrame aukšte esančio buto Nr. 5 kambarį, kur panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – nustūmė nukentėjusiąją A. E. į lovą, davė jai ženklą nerėkti ir tylėti, po ko nusmaukė žemyn nukentėjusiosios džinsines kelnes ir apatines kelnaites, užgulė ją ir įvedęs savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį, prieš nukentėjusiosios A. E. valią atliko su ja lytinį aktą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d.
8.4. Kaltinamasis D. N., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2015 m. gegužės 11 d. jis pas draugą R. N. bute, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Buvo išgėręs 5-6 alaus, rūkant balkone pastebėjo einančias dvi griuvinėjančias moteris, nukentėjusioji jam iš matymo buvo pažystama, nes ji gyvena kaimynystėje, todėl jis nusprendė išeiti į lauką ir padėti joms, ar R. N. sakė, kad eina padėti moterims – nepamena. Jam išėjus į lauką, nukentėjusioji, kuri ėjo su drauge, buvo nugriuvusi ant žemės prie medžio, jis jos paklausė ar nereikia pagalbos, būtų žinojęs, kur jos butas, būtų ją nevedęs namo. Paėmė už rankos ir nukentėjusiąją stipriai pakėlė, tuo metu gal atsirado kraujosruva jai ant rankos. Kai pakėlė A., jos draugė J. U. iš pradžių stovėjo greta, už nugaros, kaip suprato, draugė turėjo jos daiktus, nukentėjusioji su savimi daiktų neturėjo, kai jis su nukentėjusiąja atsistojo, draugės nebebuvo. Ją pakėlęs, paklausė, kur gyvena, tačiau ji nieko nesuprato. Nukentėjusioji buvo girta. Po to jis nusivedė A. pas draugą į butą ir ten ją paguldė ant lovos. Kai ėjo su ja į namą, jos draugė iš paskos nėjo. R. N., kuris ją irgi iš matymo žinojo, paklausė ar ji gali pas jį pamiegoti. Kad ji kurčnebylė žinojo, yra matęs kaip ji kalba gestais. Parvedęs į butą, pasodino, pasakė, kad gali atsigulti ir ji atsigulė, užklojo. Ji pati su juo ėjo, tik jos rankas jis buvo uždėjęs sau ant sprando ir tokiu būdu ją vedė kad negriuvinėtų, kur tuo metu nuėjo jos draugė – nežino. Tuo metu R. išėjo savo reikalais, o kaltinamasis nuėjo į virtuvę toliau gerti alaus. Ji pamiegojo gal 20 minučių, po to atsikėlė ir paprašė į tualetą, parodydama prašymą atitinkamu veiksmu. Jai išėjus iš tualeto, jis gestais pasiūlė išgerti, ji sutiko. Jis net buvo gestais parodęs (moka šiek tiek kurčnebylių kalbos) per langą, kuriame name ji yra, kad matosi jos namas, ji viską suprato, bet ji liko su juo gerti. Pradžioje prisėdo virtuvėje, su ja išgėrė apie pusę butelio degtinės, po to jis gėrė alų, o ji nebegėrė, gerdami pradėjo bučiuotis, po ko abu atsidūrė lovoje, ji pati nusirengė, jis tik batus numovė ir padėjo į šoną, po to jie pradėjo mylėtis. Jis jos negąsdino, negrasino, jų tarpusavio lytiniai santykiai vyko abipusiu noru, tai daryti nukentėjusiajai valią išreiškiant gestais. Laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 20.30 val., kol jie buvo bute, jie lovoje pasimylėjo du kartus. Po to ji apsirengė, nusiprausė, jis parūkė, atsisveikino normaliai, pasibučiavo ir ji išėjo. Nukentėjusioji išeidama parodė dar ant rankos, kad turi vyrą, jis pasakė, kad supranta ir tylės. Niekas nevertė jos tame bute pasilikti. Jie santykiavo abu kartus vaginaliniu būdu. Nesinaudojo jokiomis apsauginėmis priemonėmis, jis spermą nuleido jai ant gaktos. Analinių santykių nėra daręs ir nedaro. Pirmą kartą lytinis aktas truko gal 10 minučių, antrą kartą greičiau, bet antrą kartą lytinio akto jis nepabaigė. Ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai skiriasi, kadangi norėjo ją apginti, kad vyras nesužinotų, kad ji buvo pas jį ir jie mylėjosi. Jų lytinių santykių metu jokio fizinio ar moralinio smurto jos atžvilgiu jis nenaudojo. Nei prieš santykius, nei jų metu ar po jų, nukentėjusioji nerėkė, nešaukė, jie mylėjosi kaip normali pora. Nežino, ar mylėdamasi nukentėjusioji orientavosi gerai, tačiau iš jo pusės jos atžvilgiu jokios prievartos nebuvo. Jai išėjus, už pusvalandžio išėjo ir jis, nuėjo pas draugus, tuo metu kieme jokio policijos automobilio nematė. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Žemesnės instancijos teismas
8.5. Apeliacinės instancijos teisme, perskaičius išteisintojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis teigė, kad su nukentėjusiąją jokių lytinių santykių neturėjo, D. N. nurodė, jog taip aiškino todėl, jog žinojo, kad nukentėjusioji yra ištekėjusi ir nenorėjo jos kompromituoti.
8.6. Nukentėjusioji A. E., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2015 m. gegužės 11 d. buvo su drauge J. U. kavinėje, šventė jos penkiasdešimtmetį. Išgėrė, valgė, neprisimena, kiek alkoholio išgėrė. Pamena tik tai, jog buvo karšta ir ji su drauge išėjo. J. jai vėliau pasakojo, kad prie jos priėjo vyras ir pirmas užkalbino, jis gestais nerodė, kalbėjo žodžiu. Nukentėjusioji prisimena, kad jis vėliau ją vedėsi, bet kur, nepamena, tik žino, kad ji atsidūrė kambaryje ir jis stūmė ją į lovą. Kambaryje jautėsi nemalonus kvapas, vyriškis liepė tylėti, kadangi kambaryje buvo prieblanda, todėl jai buvo sudėtinga buvo įžvelgti veidą, ji matė tik veido ryškų ovalą, ką jis su ja darė, kaip ji apsirengė ir išėjo, nepamena. Tik žino, kad kai ji išėjo į kiemą buvo atsegta palaidine, su švarkeliu, ji stovėjo atsirėmusi prie namo sienos, pradėjo rėkti, kad ją išžagino, po to kažkas iškvietė policiją. Policijai atvykus ji, jos draugė ir kiti asmenys buvo nuvežti, apklausti, o ji nuvežta pas ekspertus. Namo buvo išleista paryčiais. Draugė jai pasakojo, kad jai nuėjus su vyriškiu, J. nubėgo ieškoti pagalbos, pakvietė jos vyrą, kitus liudytojus. Po šito įvykio nukentėjusiosios šeimoje dažnai kyla konfliktas, įtempta situacija, gresia skyrybos, kad taip įvyko yra nemaloni situacija visiems. Nukentėjusioji mano, kad kaltinamasis matė, kad ji išgėrusi, todėl ją vedėsi į butą. Ji su drauge būtų ėjusi ir nuėjusi namo. Ji buvo tikrai girta, tad kaltinamasis pasinaudojo jos silpnumu. Po šio įvykio ji pamena tik savo fizinę būseną, jautėsi lyg būtų turėjusi prieš tai lytinius santykius. Tiksliai nieko nepamena, jai tiesiog sąmonė aptemo, prisimena, kad ji matė priešais save palinkusį veidą, nežino, ar tai buvo kaltinamojo veidas. Neprisimena, kad su kaltinamuoju būtų vartojusi alkoholį, po šio įvykio jos rankos jos buvo mėlynėmis nusėtos, todėl mano, kad jis ją tiesiog vilko į butą, bet pati nepamena, kad būtų vartotas prieš ją smurtas. Nežino, kiek kartų santykiavo, buvo visai girta, tik po to ji jautė lytiniuose organuose keistą nemalonų jausmą, bet pačių lytinių santykių nepamena, tik suprato, kad tikrai vyro lytinis organas buvo jos kūne, neprisimena ar buvo santykiauta analiniu būdu, tačiau po šio įvykio jai skaudėjo išangę, ji jautėsi taip, lyg buvo santykiauta analiniu būdu. Nuo buvusio lytinio akto jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Buto, kur ją nuvedė ir prievartavo, nepamena, ar tuo metu buvo daugiau asmenų bute, negali pasakyti. Neprisimena, kaip ji po to išėjo iš buto. Prisimena, kaip laiptais nulipo žemyn, bet kur ir kaip neprisimena. Draugė jai papasakojo, kaip ji iškvietė jos vyrą, vyras pasikvietė dar daugiau žmonių, jos vyras matė, kad ji šaukė prie namo sienos, kad ją išprievartavo. Ji netiki, ką kaltinamasis sakė, kad ji su juo gėrė, kad ją gestais užkalbino, nesutinka su tuo, ką kaltinamasis sako, kad ji eidama griuvinėjo.
8.6. Vadovaujantis BPK 276 str., apylinkės teismas posėdžio metu paskelbė nukentėjusiosios A. E. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur ji nurodė, kad 2015 m. gegužės 11 d. po darbo, apie 16.30 val., su kolege J. U. abi nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) g., iš kur nuėjo į Bajorų gatvėje esančią kavinę iš kurios išėjo apie 19 valandą. Nurodo buvusi visiškai girta, nieko nepamenanti. Draugė buvo blaivesnė. Einant pro S. gatvėje esantį (duomenys neskelbtini) namą prie jų priėjo vyras ir užkalbino. Apie ką jis kalbėjo, nežino, kadangi ji negirdi. Vėliau draugė jai sakė, kad jis užkalbino. Ji neįsivaizduoja, kaip ją nusivedė, bet pamena, kad vedėsi, tempė už rankos. Kodėl draugė nėjo kartu, negali pasakyti. Šis vyras ją buvo sugriebęs už dešinės rankos, ant jos liko mėlynės, ji kelius galėjo nusibrozdinti galimai griuvinėdama dėl girtumo. Kiek pamena, vyras ją vedėsi į trečią aukštą, buto neprisimena, tik butas buvo labai netvarkingas, jame buvo tamsu, buvo aitrus cigarečių kvapas. Ar buvo kitų žmonių bute, nežino. Pamena, kad ją atvedęs vyras pastūmė tiesiai į lovą. Jai nukritus į lovą ant nugaros, jis pasakė tylėti ir nerėkti, prie jos lūpų pridėdamas savo pirštą. Buvo labai tamsu, ji buvo išsigandusi, bijojo, vyro veido nematė dėl savo girtumo. Vyras numovė jai džinsus kartu su kelnaitėmis. Ji gulėjo ant nugaros, o jis užgulęs ją atliko lytinį aktą. Dėl girtumo nepamena, ar jis ją mušė, ar buvo surišęs, bet po to jai skaudėjo visą kūną. Jautė, kad jis ant jos juda, nežino ir dėl girtumo nepamena ar jis savo lytinį organą buvo įvedęs į makštį ar į išangę, ar baigė lytinį aktą, ar prievartavo vieną kartą ar kelis kartus, nepamena kaip ir kada ji išėjo iš to buto, ar jis ją išvarė, ar išėjo pati. Vėliau draugė J. jai sakė, kad po to ji ėjo jos ieškoti, lipo namo laiptais, jai belipant, prasilenkdamas kažkoks vyras pavogė iš jos jų abiejų rankines. Po to jos draugė nubėgo į bendrabutį pasikviesti jos vyrą, jie ateidami pamatė ją kieme nusmauktomis kelnėmis, jos marškiniai buvo prasegti. Nukentėjusioji pati nepamena, kaip ji atrodė. Išsiblaiviusi, jautė didelį skausmą pilvo apačioje, jos drabužiai nebuvo suplėšyti, rankos, kojos, galva buvo nubrozdinti. Dėl girtumo visko neprisimena, tik prisimena, kaip tas vyriškis ją pastūmė ant lovos ir ji nukrito, nes tuo metu jai prašviesėjo sąmonė, tačiau kas vyko po to, nieko nepamena. Dėl girtumo ji nesiorientavo ir nesuprato kas tuo metu vyksta, todėl jam nesipriešino, todėl dabar ji negali pasakyti ar vyriškis su ja santykiavo tik į lytinius organus, ar ir į išangę, tik jau po įvykio jautė bendrą skausmą pilvo apačioje. Po išžaginimo jai teko kreiptis pas gydytoją, vartoti vaistus. Ji pageidavo, kad ją išžaginęs asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas įstatymų numatyta tvarka už viską, ką jai padarė, kadangi pamatęs, kad ji buvo neblaivi, yra kurčioji, ja pasinaudojo. (1 t., 23-25, 31-32, 37-38 b. l.).
8.7. Liudytoja J. U., apklausiama pirmosios instancijos teisme, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 50, 51-54, 65-66 b. l.) ir parodė, kad nukentėjusioji A. E. bendradarbė, 2015 m. gegužės 11 d., apie 17 val. jos susitiko, nuėjo į kavinę atšvęsti A. E. gimtadienio, užsisakė maisto, alkoholio. Einant namo pastebėjo, kad balkone stovėjo vyriškis, matė jo siluetą, galimai tai buvo kaltinamasis, kuris rūkė ir jas stebėjo. Jos kalbėdamos gestų kalba ėjo toliau, šiek tiek svirduliavo, buvo išgėrusios du 0,33 l buteliukus degtinės. Vėliau pamatė, jog tas pats iš namo kampo priėjo prie jų, pradėjo joms kažką sakyti, tačiau liudytoja negirdėjo, ką jis kalbėjo, nes yra kurčia, su juo bendravo nukentėjusioji, iš jų bendravimo liudytoja suprato, kad A. gal yra su tuo vyriškiu pažystama, nes ramiai nuėjo kartu su juo. Prieš tai A. jai padavė savo rankinę, ji ją paėmė. Matė, kad A. su tuo vyru nuėjo į namą. Nors buvo tamsu, liudytoja pradėjo ieškoti kur ji nuėjo. Kai liudytoja lipo laiptais aukštyn, tuo metu žemyn laiptais lipantis nepažystamas vyras griebė ant jos pečių buvusius jos ir nukentėjusiosios rankinukus ir nubėgo. Ieškodama pagalbos J. U. nubėgo į bendrabutį, kur gyvena A., A. vyrui paaiškino apie dingusią jo žmoną ir pagrobtus jų rankinukus. Jis su liudytoja nuėjo iki namo ieškoti nukentėjusiosios, tačiau jai negalint atskirti namo, kur dingo A., sukonfliktavo su A. vyru ir išsiskyrė ieškoti A.. Į ten atvažiavo ir pažįstamas D., kuris paskambino policijai. A. vyras tuo metu bevaikščiodamas aplinkui ieškojo A.. Po to liudytoja atgamino, kuris tas namas, ir ten nuėjusi prie namo pamatė, kad A. būtent ten stovi. Ji pasakė, kad viršuje buvo išprievartauta ir kad tik liudytoja tai nepasakytų jos vyrui. Išoriškai ji atrodė gan tvarkingai, jos auskarai ir papuošalai buvo vietoje. A. buvo visai girta, buvo atsirėmusi prie sienos, šaukė kad ją išprievartavo, ji nebuvo sudraskyta, tik marškinukai buvo prasagstyti, po jais matėsi maikutė. A. A. vyrui, jie visi ilgai laukė kol atvyko policijos pareigūnai. A. jai papasakojo tik kuklią informaciją, kas vyko viršuje, nes pati sakė, kad daug ko neatsimena, nes jai aptemo sąmonė. Ji sakė, kad nenorėjo, jog žmonės žinotų apie šį įvykį, todėl prašė, kad visa tai nepasklistų, nes jai nemalonu. Liudytoja nebuvo tame bute, nežino ar A. grįžo girtesnė nei buvo, kai išėjo su kaltinamuoju. Belaukiant policijos A. pasidarė bloga, visi aplinkiniai daugiau dėmesio skyrė rankinių pavogimui, o ne A. išprievartavimui.
8.8. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja J. U. parodė aplinkybes, kuriomis nepažįstamas vyras 2015-05-11 nusivedė A. E., kaip ji ėjo pastarosios ieškoti, kad belaukiant policijos A. jai pasakė, kad ją išžagino (1 t., 59 – 62 b. l.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja J. U. parodė, kad jos manymu, vyras nuotraukoje Nr. 2. (D. N.) yra panašus į tą, kurį 2015 m. gegužės 11 d. matė kalbant su A. (1 t., 67-70 b. l.).
8.9. Liudytojas K. E., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2015- 05-11 jam po darbo būnant namuose, J. U. atėjusi pas jį pasakė, kad dingo jo žmona A. E.. Dar sakė, kad dingo jų abiejų rankinės ir reikia kviesti policiją. Jis nuėjo pas O. D., paprašė jos pagalbos ir visi ėjo ieškoti žmonos, bet nerado jos. Jie visi nuėjo į tą vietą, kur A. buvo ir kvietė policiją. Policijos laukė labai ilgai, apie porą valandų. Po to pamatė, kad ji stovi prie vieno namo, o iš kur ji atėjo – nesakė. Klausė žmonos, kur ji buvo, tai ji jam sakė, kad pasimetusi buvo, kad susimaišė tarp tų namų. A. buvo apsvaigusi, svirduliavo. Jis klausė, kur ji buvo, bet ji nieko neatsakė, nieko nepasakojo. Ji atrodė normaliai, kelnės ir marškiniai buvo prasegti. Atvykusi policija ją išsivežė su J. U., o jis susinervinęs parėjo namo. Vėliau ji pasakė, kad ją išprievartavo, kad dingo rankinės, daugiau nieko smulkiai nepasakojo. Anksčiau žmona pasitikėjo, dabar taip pat tiki, neturi pagrindo sakyti, kad ji visa tai susigalvojo. Susinervino, kai sužinojo, kad žmona išprievartauta, negalėjo į ją žiūrėti. Po to jų santykiai pablogėjo, jis nervinasi, negali kalbėti. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Niekada neturėjo pagrindo įtarti žmonos neištikimybe. Po šio įvykio žmona pasikeitė, pasidarė nervingesnė. Bendrauja dabar jis su ja kaip draugai. A. po įvykio labai stipriai verkė, buvo apimta šoko, ne sava. Į psichologus nesikreipė, žmona į gydytojus kreipėsi, pergyveno dėl įvykio.
8.10. L. R. N., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini). Gyvena vienas, kaltinamasis yra jo pažįstamas, šiuo metu su D. nebendrauja. 2015 m. gegužės 11 d. ryte jie kartu išgėrė, tuo metu, kai D. atsivedė moterį, jis buvo išvykęs, D. buvo palikęs namus kaip nuomininkui. Jo butas dviejų kambarių, kambariai nepereinami. Tą patį vakarą, kai grįžo namo, viską sužinojo, kaimynai pasakė, kad buvo policija. Po to jis ieškojo D. nes jo butas buvo užrakintas, jam buvo palikęs raktą. Namuose lova yra. Namuose viską rado taip, kaip ir paliko. Jo kambaryje yra rūkoma, kad būtų buvę tvarkyta, nebuvo tokių požymių. Buto savininkė – liudytojo sesuo, ji yra užsienyje.
8.11. L. M. K. ir T. D., apklausiami pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2015 m. gegužės 11 d. dirbo Kauno AVPK Patrulių rinktinėje, antrame būryje, nurodė, kad nelabai pamena įvykio ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
8.12. Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu paskelbė liudytojo M. K. ir T. D. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jie nurodė, kad 2015 m. gegužės 11 d. jiems patruliuojant apie 21 valandą iš budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) namo yra apiplėštos dvi moterys. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko vaikinas, kuris pranešė apie įvykį. Jis paaiškino, kad vieną moterį apiplėšė, o kitą išprievartavo, kad tai padarė du skirtingi vyrai. Viena moteris, kuri buvo šviesios spalvos plaukais, gestais parodė, kad ji buvo išprievartauta. Tą patį išvertė vaikinas, kuris iškvietė policiją. Nukentėjusios moterys rodė kurioje laiptinėje ir kuriame aukšte bei kuriame bute viskas vyko. Patikrinus nurodytą butą, duris atidarė pagyvenusi moteris, kuri teigė nieko nežinanti. Nukentėjusios moterys buvo smarkiai apgirtusios, buvo tvarkingai apsirengusios, jų drabužiai buvo švarūs. Moterys kalbėjo gestų kalba, policijai tai išvertė apie įvykį pranešęs vyriškis, moteris nuvežė į Kauno AVPK (1 t., 73-74, 76-77 b. l.).
8.13 Iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro pažymos matyti, jog 2015 m. gegužės 11 d., 22:31:50 val. A. E. nustatytas 3,03 promilių girtumas (1 t., 42 b. l.). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 382/15(01) matyti, kad tamponėliuose su A. E. makšties turiniu, tamponuose su nuoplovomis nuo A. E. gaktos, didžiųjų lūpų, išangės srities nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis (SI Nr. S 340/15(01)), sutampa su D. N. DNR profiliu su 99,999997 % tikimybe, tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su D. N. nesusijusių asmenų. Kadangi tamponėlyje su A. E. išangės kanalo turiniu negautas sperminio skysčio DNR profilis, todėl pasakyti kam jis priklauso negalima (SI Nr. S 340/15(01)) (1 t., 191 b. l.).
8.14. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1269/15(02) matyti, kad:
a) A. E. nustatyta kraujosruva kaktos dešinėje, kraujosruva dešinio žasto priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kraujosruvos dešinės plaštakos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimas kairio kelio priekinėje dalyje, pažeidimas kairiosios mažosios lūpos vidinėje dalyje.
b) Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir - arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.
c) Tiriamajai nustatytas pažeidimas kairiosios mažosios lūpos vidinėje dalyje. Tiriamosios burnoje, išangės srityje sužalojimų nėra. A. E. tamponėliuose su makšties turiniu, išangės turiniu, tamponuose nuo gaktos, didžiųjų lūpų, išangės srities rastas sperminis skystis (1 t., 169 b. l.).
8.15. E. G. A. C., apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 166 b. l.) ir duotą specialisto išvadą Nr. G1269/15(02) tvirtina. Iš ekspertizės išvados matyti, kad 2015-05-12 13.10 val. atliko A. E. teismo medicinos tyrimus. Tyrimo metu apžiūrėjo E. kūną ir lytinius organus, paėmė mėginius. Jis, remiantis užduoties aplinkybėmis, paėmė nukentėjusiosios burnos turinį, makšties turinį, išangės kanalo ir tiesiosios žarnos turinį, padarė nuoplovas nuo šlaunų priekinio paviršiaus, nuoplovas nuo gaktos didžiųjų lūpų, išangės srities, nuoplovos nuo šlaunų priekinio paviršiaus. Surašė išvadą, kurios pirmame punkte nurodė, kokie sužalojimai nustatyti A. E. – kraujosruva kaktos dešinėje, kraujosruva dešinio žasto priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kraujosruvos dešinės plaštakos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimas kairio kelio priekinėje dalyje, pažeidimas kairiosios mažosios lūpos vidinėje dalyje. Antrame punkte atsakė apie sužalojimų padarymo mechanizimą, tai yra judesys ir jėga, pagal sužalojimo vaizdą, daiktas galėjo judėti ir atsitrenkti į kūną, arba kūnas galėjo judėti ir atsitrenkti į daiktą. Trečiame punkte atsakė į klausimą ar burnoje, lytinių organų srityje, išangės srityje yra sužalojimų ir ar galėjo būti padaryti lytinio akto metu. Tiriamajai nustatytas pažeidimas kairiosios mažosios lūpos vidinėje dalyje, tai yra lytinių organų srityje. Tai yra tiriamosios burnoje, išangės srityje sužalojimų nėra. Šie nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiajai priešinantis ir nesipriešinant. Yra sužalojimas mažoje lūpoje, tai yra paviršinis pažeidimas, kuris parodo, kad buvo kontaktas su šita vieta, kokiu būdu buvo padarytas kontaktas negali pasakyti. Apžiūrint nukentėjusiąją ji buvo sąmoninga, orientuota. Mėginių paėmimo metu jos ekspertas klausė, kokioje padėtyje galėjo būti santykiai, ji pasakė. Papildomai paėmė nuoplovas nuo kitų kūno vietų. Apžiūrint išangę sužalojimų nebuvo. Išangės kanale ir tiesiojoje žarnoje sperma gali būti nebūtinai dėl lytinio organo įvedimo, gali pateikti iš makšties į išangės sritį žmogui gulint, sėdint ir vėliau pasyviai patekti į kanalą. Spermos radimas nerodo, kad būtent ten buvo įvestas lytinis organas, bet neatmetama galimybė. Kraujosruva dešinio žasto priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje yra 1,2 cm skersmens, tai yra panašiai į pirštų dydį, dažniausiai tokio dydžio kraujosruvos būna padarytos pirštais. Jei yra santykiai analiniu būdu, tai gali būti sužalojimas, jei nėra sužalojimo, tai nustatyti ar buvo analiniai santykiai negali pasakyti. Sužalojimai dešinės plaštakos priekiniame paviršiuje ir nugariniame paviršiuje atsiranda, kai žmogus atsitrenkia į daiktą, sužaloja vieną paviršių, tai gali, kad vienas galėjo būti atsitrenkiant, bet kad abu vienu metu atsirastų, tai negali atsirasti. Tyrimo metu padarytose nuotraukos matyti tepimai pilkos spalvos, klausė tiriamosios kaip jie galėjo atsirasti, ji minėjo, kad buvo iš betono kažkas ir dėl to buvo sutepta, tai rodo, kur buvo kontaktas su kitu daiktu, bet ten nebuvo sužalojimų, tik patepimai.
8.16. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 93TPK-125 matyti, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje D. N. nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga. (2 t., 46 b. l.).
8.17. E. S. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 3 d. atliko kaltinamojo D. N. psichiatrijos ekspertizę. Jam buvo diagnozuotas psichikos elgesio sutrikimo, vartojant alkoholį, ūminė toksikacija, taip pat tyčinis savęs žalojimas peiliu. Apžiūros metu nekilo jokios psichiatrinės patalogijos, kuri galėtų įtakoti klausimą, ar jis gali būti pakaltinamas, kad jis gali suprasti savo veiksmus, jų esmę ir juos valdyti, nekilo jokių klausimų.
8.18. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad fiksuota įvykio vieta - buvo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini) (1 t. 159-163 b. l.).
8.19. Susipažinus su D. N. naudoto MRT įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių išklotinėmis nustatyta, kad 2015 m. gegužės 11 d. (įvykio dieną) laikotarpyje tarp 19 val. ir 21 val. jo naudotas telefonas veikė ir jungėsi prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini) 6, t. y. nusikalstamų veikų padarymo vietos apylinkėse (1 t. 142-143, 144-147, 149 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
8.20. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas konstatuoja, jog D. N. pagrįstai inkriminuojamas nukentėjusiosios A. E. išžaginimas, o byloje esančių įrodymų pakanka D. N. kaltei pagrįsti.
8.21. Iš kaltinimo, kuriuo D. N. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 149 straipsnio 1 d., matyti, kad jam inkriminuoti du šios veikos įvykdymo požymiai - fizinio smurto panaudojimas, kuris pasireiškė nukentėjusiosios A. E. nustūmimu ant lovos, liepimu tylėti, jos užgulimu, o taip pat pasinaudojimas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl girtumo, dėl ko ji negalėjo visapusiškai pilnai suprasti su ja daromų veiksmų ir aktyviai priešintis. Pats D. N. tiek apylinkės teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atnaujinus įrodymų tyrimą nurodė, kad jis su nukentėjusiąją A. E. lytiškai santykiavo bendru sutarimu, jokios prievartos, smurto ar grasinimų nenaudojo. Tačiau vertinant D. N. parodymų patikimumą pažymėtina, kad jie nebuvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu. Apklausiamas liudytojų pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 12 d. D. N. nurodė, kad su nukentėjusiąja lytiškai nesantykiavo, į liudytojo R. N. butą nukentėjusiąją A. E. ir liudytoją J. U. atsivedė, kad joms padėtų, kadangi abi buvo neblaivios, griuvinėjo, o šviesesnioji (A. E.) iš viso dėl girtumo gulėjo ant takelio, kad su J. U. R. N. bute vartojo alkoholinius gėrimus ir ši po 20 min. išėjo, kad kol nukentėjusioji apie 1,5 - 2 val. miegojo, jis visą laiką su R. N. bute gėrė alų. Tuo tarpu apklausiamas vėliau D. N. savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo, tačiau tai darė abipusiu sutarimu. Jis taip pat nurodė, kad į R. N. butą atsivedė tik nukentėjusiąją, o R. N. leido ją paguldyti. Tačiau liudytojas R. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paneigė šią D. N. nurodytą aplinkybę teigdamas, kad liudytojo akivaizdoje D. N. nebuvo parsivedęs į butą kokios nors moters ar moterų. Tuo tarpu pati nukentėjusioji A. E. savo parodymų laikėsi viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, ji nuosekliai nurodė, kad pati nesipriešino D. N., nes nesuvokė kas vyksta, kad jam tik atvedus ją į butą, nustūmė ją ant lovos, o jai nukritus ant nugaros davė ženklą tylėti ir nerėkti, todėl ji bijojo, po to D. N. numovė jai džinsus ir kelnaites, užgulė ją ir atliko lytinį aktą.
8.22. Apie tai, kad A. E. buvo D. N. išžaginta, leidžia spręsti ir kiti bylos duomenys. Liudytoja J. U. parodė, jog jai ir nukentėjusiajai susitikus įvykio vietoje ir paklausus kas atsitiko, pastaroji iš karto pasakė, kad ją išžagino ir apie tai šaukė. Svarbu paminėti ir tai, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams tiek pati nukentėjusioji, tiek kiti įvykio vietoje buvę asmenys taip pat nurodė, kad viena iš moterų (J. U.) buvo apiplėšta, o kita (A. E.) išžaginta. Tai, kad A. E. bute su D. N. nevartojo alkoholinių gėrimų, o jam tik atvedus nukentėjusiąją į butą, nustūmė ją ant lovos, o jai nukritus ant nugaros davė ženklą tylėti ir nerėkti, po to D. N. numovė jai džinsus ir kelnaites, užgulė ją ir atliko lytinį aktą, tik patvirtina prievartinį lytinių santykių pobūdį ir paneigia D. N. parodymus, kad jis su nukentėjusiąja santykiavo abipusiu sutikimu. Be to, apie D. N. pasinaudojimą bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl girtumo galima spręsti iš to, kad pats D. N. neginčijo, jog nukentėjusioji buvo neblaivi, pati nukentėjusioji taip pat teigė, jog dėl girtumo nesuvokė kas su ja vyksta. Faktą dėl nukentėjusiosios girtumo patvirtino liudytojai J. U. ir K. E., o iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad po įvykio A. E. buvo nustatytas 3,03 prom. girtumas. Tai leidžia teigti, kad D. N., vesdamasis į butą visiškai girtą moterį, kuri, kaip pats nurodė nesiorientavo aplinkoje, o po to su ja atlikdamas lytinį aktą, suvokė, jog veikia prieš nukentėjusiosios valią, suvokė A. E. bejėgiškumą dėl girtumo ir tuo pasinaudojo, t. y. lytinius santykius su ja turėjo prieš pastarosios valią. Tai paneigia D. N. byloje nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusioji davė prieš jį tokius parodymus, norėdama pasiteisinti prieš savo sutuoktinį. Akivaizdu, jog šioje situacijoje, teisintis prieš sutuoktinį nebūtų būtinybės, jeigu A. E. nebūtų savo draugei, pareigūnams, o galiausiai ir savo vyrui nurodžiusi, jog lytiškai santykiavo su išteisintuoju. Tačiau nukentėjusioji apie tai nurodė, iš karto teigdama, jog buvo išžaginta. Ta aplinkybė, jog D. N., neprisipažindamas kaltu, buvo nenuoseklus, savaime nepatvirtina jo kaltės, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog D. N. parodymus pakeitė būtent po to, kai, radus D. N. spermą nukentėjusiosios lytiniuose organuose, buvo paneigta jo versija, jog jokių lytinių santykių su A. E. jis neturėjo.
8.23. Įvertinus paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad nustatytu laiku ir vietoje D. N. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja A. E. prieš jos valią panaudodamas fizinį smurtą ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Aukščiau paminėtų aplinkybių apylinkės teismas tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingą išvadą, kad D. N. su nukentėjusiąja A. E. santykiavo abipusiu sutikimu, t. y. jos neišžagino. Tokia neteisinga išvada nulėmė tai, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai išteisino D. N. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius šios veikos, o tai yra pagrindas skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo D. N. pripažinti kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį. Iš kaltinimo D. N. šalintina aplinkybė, jog jis padarė kraujosruvą dešiniame žaste, kadangi nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog šis sužalojimas nukentėjusiosios kūne atsirado būtent dėl D. N. tyčinių smurtinių veiksmų. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. E. buvo girta, griuvinėjo, o D. N. ją už rankos paėmė norėdamas pakelti, o ne tikslu palaužti jos pasipriešinimą.
8.24. D. N. šioje byloje taip pat atiduotas teismui kaltinant jį dar ir tuo, kad jis tuo pačiu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, po to kai išžagino A. E., įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į išangę, taip jis tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu prieš A. E. valią, t. y. ją seksualiai prievartavo, kas atitinka BK 150 straipsnio 1 dalies nusikaltimo požymius. Tačiau apylinkės teismas savo nuosprendyje, išteisindamas D. N. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, dėl veikos pagal BK 150 straipsnio 1 dalį jokio sprendimo nepriėmė, nors tai privalėjo priimti galutinį sprendimą ir dėl šios kaltinimo dalies.
8.25. Vertinant D. N. veiksmus dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį matyti, kad D. N. neigė seksualiai prievartavęs nukentėjusiąją. Pati A. E. teisme dėl girtumo neprisiminė ar su ja buvo santykiauta analiniu būdu, tačiau nurodė, kad po šio įvykio jai skaudėjo išangę, ji jautėsi taip, lyg buvo santykiauta analiniu būdu. Ikiteisminio tyrimo metu A. E. negalėjo pasakyti ar vyriškis su ja santykiavo tik į lytinius organus, ar ir į išangę, tik jau po įvykio ji jautė bendrą skausmą pilvo apačioje. E. G. A. C., kuris rengė specialisto išvadą Nr. G1269/15(02), apklausiamas teisme nurodė, kad A. E. išangės srityje sužalojimų nenustatė. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog D. N. A. E. taip pat ir seksualiai prievartavo analiniu būdu, byloje nėra. Todėl atsižvelgus į tai, kad visos byloje esančios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, daroma išvada, kad D. N. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymo turi būti išteisintas, nes nepadarė šios veikos, turinčios nusikaltimo požymių. To beje prašė ir prokuroras baigiamosiose kalbose nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o prokurorės ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose nebuvo prašoma D. N. nuteisti už šios veikos padarymą.
Dėl D. N. skirtinos bausmės
9. Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, taip pat vadovautis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties. D. N. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, šį nusikaltimą padarė būdamas neteistas (teistumui išnykus), baustas administracine tvarka, gydytas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrinės klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2015 m. balandžio 2 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija, tyčinis savęs žalojimas peiliu, priklausomybės ligų centre neregistruotas. D. N. kaltės nepripažino, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Todėl nuteistajam skirtina BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas artimas sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
9.1. BK 75 straipsnio 1 dalyje be kita ko nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. D. N. nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, nusikalto būdamas neteistas (teistumui išnykus, ankstesni du teistumui už nesunkius nusikaltimus, paskutinis 2010 m. gruodžio 28 d.), dirba pagal verslo liudijimą statybose. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o tai sudaro pagrindą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, D. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti maksimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui, paskiriant teismo įpareigojimus, padėsiančius siekti bausmės tikslų – įpareigojimą tęsti darbą, draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei draudimą be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo išvykti už D. N. gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d.
9.2. Panaikinus skundžiamą nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, spręstinas daiktinių įrodymų klausimas. CD su liudytojos J. U. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, CD su D. N. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, CD su D. N. naudotų telefonų informacija, CD su BPC garso įrašu – paliktini byloje; Nukentėjusiosios kelnaitės, pripažintinos menkaverčiu turtu (BPK 94 str. 1 d. 4 p.) DNR pavyzdžiai, tamponai su nuoplovomis nuo nukentėjusiosios kūno (13 pozicijų) - sunaikintini; D. N. asmens kratos metu paimti daiktai: mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG su pildyk SIM kortele; mėtų skonio dražė „Tic tac mint“ dėžutė su dražė ir kramtomąja guma, 2 vienetai rudos spalvos raktų, prie kurių yra prisegti 2 metalo gabaliukai, pritvirtinti metaline pilkos spalvos grandinėle; 4 euro centų monetos (50 centų, 20 centų, 10 centų ir 5 centų), saugomus Kauno AVPK, D. N. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje – gražinti D. N. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Dėl civilinio ieškinio
10. Byloje yra pateiktas nukentėjusiosios A. E. civilinis ieškinys (1 t., 40 b. l.), kuriuo ji prašo priteisti 150 Eur turtinei žalai ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog turtinę žalą patyrė, nes dėl nustatyto lytinių organų uždegimo, šlapimo takų infekcijos du kartus pirko gydytojo paskirtus vaistus, patyrė viešojo transporto kelionės išlaidas pas gydytoją ir atgal, pirko raminamuosius vaistus po patirto streso nemigai malšinti. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji grindžia tuo, jog patyrė moralinius, dvasinius išgyvenimus po patirto streso, yra suaugusi moteris, turi klausos negalią, su ja buvo pasielgta labai vulgariai ir po šio įvykio šeimoje kyla labai daug konfliktų, kas kenkia šeimai, tarpusavio santykiams su vyru.
10.l. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė, nurodė, jog jai padaryta neturtinė žala pasireiškė tuo, kad kaltinamasis su ja grubiai pasielgė, lytiškai santykiavo su ja per prievartą vaginaliniu ir analiniu būdu. Dėl to pablogėjo jos sveikata, turi aukštą spaudimą, ją pradėjo kankinti nemiga, visa tai įtakoja jos dabartinę sveikatą, todėl po įvykio ji turėjo gerti vaistus. Ji su vyru retai mylėdavosi, iki šiol ji lytiniuose organuose jokių uždegimų neturėjo, dabar atsirado visokių negerovių, visi šie veiksniai susiję su jos išprievartavimu. Naktimis nemiega, jai sudėtinga bendrauti su vyru, jie barasi, vyras jai nuolat priekaištauja. Ji kreipėsi pas gydytojus.
10.1. BPK 115 straipsnio 1 dalyje be kita ko nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Savo civiliniame ieškinyje nukentėjusioji A. E. nurodė, kad kasos kvitų pagrįsti turtinės žalos dydžiui ji neišsaugojo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme nukentėjusioji vis tik pateikė du kasos kvitus už vaistus 7, 59 Eur sumai ir du kasos kvitus už kelionės išlaidas 24,32 Eur sumai. Išlaidos vaistams teisėjų kolegijai abejonių nekelia, kadangi akivaizdu, jog dėl diagnozuoto uždegimo ir savo psichologinei būklei gerinti nukentėjusioji pirko ir vartojo vaistus. Tačiau, laikyti, jog pateikti kvitai e-bilieto papildymui įrodo jos patirtas transporto išlaidas pagrindo nėra. Kaip matyti iš bilietų pildymų datų, bilietai pildyti praėjus beveik metams po įvykio (2016-03-25 ir 2016-04-29), be to bilietai mėnesiniai, todėl akivaizdu, jog jais nukentėjusioji naudojosi ir jie būtų pildomi nepriklausomai nuo to ar prieš ją padaryta nusikalstama veika. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios reikalavimo priteisti transporto išlaidas, kadangi jos nepagrįstos jokiais įrodymais. Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio dalis dėl 150 Eur turtinės žalos priteisino tenkinama dalinai ir iš D. N. priteistina 7,59 Eur.
10.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų.
10.3. Nukentėjusioji A. E. civiliniame ieškinyje nurodė, kad patyrė neturtinę žalą dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Tačiau šiuo nuosprendžiu padaryta išvada, kad dėl nukentėjusiosios seksualinio prievartavimo D. N. turi būti išteisintas. Todėl sprendžiamas klausimas tik dėl A. E. išžaginimo patirtos neturtinės žalos dydžio. A. E. dėl D. N. prievartinių seksualinių veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, nes turėjo lankytis pas gydytojus, taip pat dvasinį sukrėtimą galvojant apie įvykusį įvykį ir jo pasekmes. Tačiau D. N. tyčiniais veiksmais prieš A. E. panaudotas fizinis smurtas nepasireiškė jos mušimu ar kitokiu žalojimu, pati nukentėjusioji įvykio metu buvo visiškai girta (jai po įvykio nustatyta 3,03 prom. girtumas), dėl ko ji, kaip pati nurodė, net nesuvokė kas su ja yra daroma, negalėjo tiksliai paaiškinti, ar buvo prievartauta tik vaginaliniu, ar ir analiniu būdu. Šiuo nusikaltimu buvo padaryta labai nedidelė turtinė žala. Nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė, jog po įvykio ji nesutaria su vyru, nustatant neturtinės žalos dydį reikšmės neturi, kadangi tai nesusiję su D. N. veiksmais. Įvertinus, jog neturtinė žala atsirado dėl tyčinių kaltininko veiksmų, duomenų, jog išliko kokios nors pasekmės nėra, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis yra darbingas, šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį nustačius 2000 eurų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Prokurorės ir nukentėjusiosios A. E. apeliacinius skundus tenkinti dalinai.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:
D. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 8, 10 punktų nuostatomis, D. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį: tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d.
Pagal BK 150 straipsnio 1 d. D. N. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: CD su liudytojos J. U. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu; CD su D. N. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu; CD su D. N. naudotų telefonų informacija; CD su BPC garso įrašu – palikti byloje;
Nukentėjusiosios kelnaites, DNR pavyzdžius, tamponus su nuoplovomis nuo nukentėjusiosios kūno (iš viso 13 pozicijų) sunaikinti;
D. N. asmens kratos metu paimtus daiktus: mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG su pildyk SIM kortele; mėtų skonio dražė „Tic tac mint“ dėžutę su dražė ir kramtomąja guma, 2 vienetus rudos spalvos raktų, prie kurių yra prisegti 2 metalo gabaliukai, pritvirtinti metaline pilkos spalvos grandinėle; 4 euro centų monetas (50 centų, 20 centų, 10 centų ir 5 centų), saugomus Kauno AVPK, D. N. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje – grąžinti D. N..
Nukentėjusiosios A. E. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti A. E. naudai iš D. N. – 7,59 Eur (septynis eurus penkiasdešimt devynis centus) turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.