Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios N. Ž. M. atstovei Panevėžio savivaldybės administracijos vaiko teisių skyriaus vyr. specialistei Gražinai Žukauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2000-02-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 2 d. (1961 m. BK) – laisvės atėmimu 10 mėnesių, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams laiko; 2001-01-15 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant jį atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę;

2) 2001-03-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (1961 m. BK) - laisvės atėmimu 1 metams. Pagal BK 43 str. prie šios bausmės pridėjus dalį laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2000-02-03 teismo nuosprendžiu, jam skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams; 2011-07-011 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, neatlikęs 8 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės;

3) 2002-01-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 120 str. (1961 m. BK) - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal BK 43 str. subendrinus šią bausmę su 2000-02-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių; pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., neatlikta bausmė sumažinta 1/6 ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

4) 2002-06-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 246¹ str. 1 d. (1961 m. BK) - 2 MGL (250 Lt), dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams; pagal BK 43 str., subendrinus šią bausmę su 2002-01-09 teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių su 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams; 2003-04-08 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, neatlikęs 1 metų 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2003-06-13 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str., 264 str. (1961 m. BPK), jis nuo neatliktos 1 metų 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės pagal 2002-01-09 teismo nuosprendį atleistas;

5) 2004-06-25 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 metams; 2010-05-03 paleistas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų atlikus bausmę;

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. M. 2014 m. kovo 5 d., apie 18.20 val., parke, esančiame Panevėžyje, Marijonų g., kilusio žodinio konflikto su mažamete dukra N. Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia sudavė jai alkūne vieną smūgį į kairę veido pusę ir taip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametę, padarydamas N. Ž. M. poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės kairėje pusėje.

Kaltinamasis Ž. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. kovo 3 jo (duomenys neskelbtini) metų dukra N. Ž. M. grįžusi iš mokyklos į namus pasakė, kad pametė raktus. Jis liepė jai eiti ieškoti raktų. Dukra išėjo. Vakare dukra į namus negrįžo, telefonu su ja susiekti nebepavyko. Dukra negrįžo ir per naktį. Jis su žmona visur ieškojo dukros, tačiau jos nerado. Dukra negrįžo į namus ir kovo 4 dieną, parašė sms žinutę mamai, kad yra pas draugę. Prašoma grįžti, duktė atsakė, kad grįš rytoj (2014-03-05) po mokyklos. Tačiau 2014-03-05 po mokyklos duktė į namus negrįžo. Apie 16.00 val. duktė parašė sms, kad yra Kaziuko mugėje. Jis (Ž. M.) per draugus bandė sužinoti, kur vyksta Kaziuko mugė, apvažiavo „Babiloną“. Ieškojo dukters ir parke prie Marijonų g. bei prie maniežo, nes ten gyvena daug dukros klasiokų. Vėliau prie 22 namo pamatė iš namo laiptinės išeinantį vaikų būrį. Iš balso pažino ir savo dukrą. Sekė vaikus per kiemus. Dukra jį pastebėjo ir pasileido bėgti nuo jo, o jis puolė vytis. Pagavau ją už kapišono ir nusivedė ant suoliuko, norėjo pakalbėti, mušti neketino. Paklausė dėl ko ji taip daro, nesusivaldė ir jai sudavė iš alkūnės į veidą. Taip padarė nes labai supyko ant dukters. Su dukra nuolat pykstasi dėl mokslų, nes ji nelanko pamokų, namuose nepasitvarko. Ji neleidžia žaisti kompiuteriu, susitikinėti su draugėmis, bet jos tai neveikia. Dukra namo bijojo grįžti, nes gal bijojo, kad ją nubaus. Ankščiau, prieš du metus yra dukra už blogą elgesį gavusi nuo jo „diržo“. Šiuo metu smurto prieš dukrą nenaudoja. Savo poelgį vertina blogai, gailisi, nori atsiprašyti dukters.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, gynėjas ir nukentėjusiosios atstovė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. 2 d. tvarka išvardinti:

1) Nukentėjusiosios N. Ž. M. 2014-03-19 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji parodė, kad gyvena kartu su mama M. ir su dviem jaunesnėmis sesėmis. Ž. gyvena kartu ir ji su juo pykstasi. Pykčiai kyla dėl mokslų, kad ji tinginiauja, kad neiššluoja, nesitvarko. Ją bara Ž.. Tie pykčiai tęsiasi seniai. Ji turi kasdien tvarkytis, kartais neiššluoja, tai jie pykstasi. Tėtis Ž. pakelia prieš ją ranką. Duoda su rankomis per galvą, tai būna pora kartų per savaitę. Po mokyklos, tai galėjo būti kovo mėnuo, datos neprisimena, grįžo iš mokyklos apie 16.00 val., mama ir tėtis stovėjo kieme, dar buvo jos pusseserė. Pasakė, kad pametė raktus. Tėtis pradėjo rėkti, kad be raktų negrįžtų. Pokalbis truko gal 10 minučių. Ji ir išėjo. Būtų gavusi diržo, todėl ir išėjo. Dar jiems buvo negerai, kad namo grįžo 16.00 val., pamokos baigiasi po 14.00 val. Ji grįžo 2 valandom vėliau. Bijojo, kad gaus mušti, tai galėjo padaryti tėtis. Jis galėjo mušti rankomis per veidą, galėjo suduoti bet kur. Susitiko drauges, nuėjo už mokyklos ieškoti raktų, maždaug žinojo, kur galėjo juos pamesti. Buvo draugės G., ji mokosi „Senvagės“ mokykloje, ir A. iš jos mokyklos. Ieškojo raktų gal pusę valandos, nerado. Sutemo, bijojo grįžti namo. Dar pabuvo pas draugę kieme, tada nuėjo pas K., ji jos draugė, su ja bendrauja, adreso nežino. Jos niekas neklausė, kodėl ji neina namo. Draugei pasakė, kodėl neina namo. Draugė paprašė močiutės, kad jai leistų pasilikti ir močiutė leido. Kitą dieną nuėjo į mokyklą, po to vėl nuėjo į kiemą. Mobilų telefoną turi, bet jis buvo išsikrovęs. Susisiekti su tėvais negalėjo. Išbuvo mokykloje, kol baigėsi pamokos, bet ji į pamokas nėjo. Ji buvo pasikrovusi telefoną ir su mama susitarė, kad grįš. Pasakė jai, kad nerado raktų. Po mokyklos dar pabuvo kieme, atėjo jos tėtis. Ji dvi dienas nebuvo namuose. Antrą dieną mamai pasakė, kur buvo. Mama jai parašė ir ji jai atrašė, kad namo grįš sekančią dieną. Dvi naktis permiegojo pas K.. Trečią dieną su A., G., jų buvo daug, buvo parkelyje, Marijonų gatvėje. Ji su K. nuėjo iki jos namų, paskui vėl atėjo į parkelį. Atsisuko ir pamatė ateinantį tėtį, jis atėjo nuo ligoninės pusės. Jis ją paėmė už rankos davė telefonu pakalbėti su mama. Jie atsisėdo ant suoliuko ir jis jai davė iš alkūnės į kairę veido pusę. Jai skaudėjo. Po to jie nuėjo į mašiną, ji stovėjo prie parduotuvės „Bičiulis“. Jis paėmė jai stipriai iš nugaros už kaklo, jai skaudėjo. Ar ką nors jis jai sakė, nepamena. Viskas įvyko dėl to, kad ji dvi paras nebuvo namie. Tada nuvažiavo pas „babą“ į ligoninę, ten pabuvo, ir tada grįžo į namus. Viską matė I. K., G. T., G., jos pavardės nežino. Dar buvo ir K.. Visos matė, kaip jai sudavė. Jau buvo pradėję tempti, bet viskas matėsi gerai. Jos iškvietė policiją, išsigando, kad tėtis jai trenkė. Su tėčiu nesutaria. Ji pasakė viską taip, kaip viskas buvo, nieko nepridėjo. Mokykloje dar viską papasakojo socialinei pedagogei, tai buvo kitą dieną. Tai jau tęsiasi nuo ketvirtos klasės, dabar ji jau šeštoje klasėje. Mama pati viską mato, tik kai parke buvo, nematė. Negerai, kad tėtis kelia ranką. nurodo, kad kai tėtis uždarytas nėra taip baisu. Pastoviai bijo tėčio, kai jis būna namie. Jau du metus jaučia įtampą. Kai tėtės nėra namie, tai gerai. Iki ketvirtos klasės jis šešis metus buvo uždarytas, kai grįžo, tada taip ir pasidarė. Pusę metų tėčio nebuvo namie, tada viskas buvo gerai. Ji įsijungė telefoną ir iš karto atėjo į telefoną žinutės, j imamai atrašė. Tai jau buvo antra diena, kai ji negrįžta į namus. Mama liepė jai eiti namo, bet ji jai pasakė, kad ji grįš kitą dieną po pamokų. Nežino, ar tai normalu, kad nepranešė tėvams. Blogai padarė, reikėjo grįžti namo. Ji buvo mokykloje, tačiau ten tėvai jos neieškojo. Kuprinės ji neturėjo, mokykloje duoda knygas, kuprinė buvo namie. Tėtis ją pamatęs ėjo jai iš paskos. Ji atsisuko ir išsigando. Ji net nesuprato, iš kur jis atsirado. Jis pribėgo prie jos, paėmė už rankos ir pasivedė į šoną. Ji nesislėpė. Tada buvo antras kartas, kai ji negrįžta namo. Dar anksčiu buvo negrįžusi pusę paros, tada iškvietė policiją. Nebuvo dvi paras, tada jos niekas neieškojo. Tėtis muša ir mamą ir dar sesę. Nežino, ar dažnai taip būna. Matė kaip mamą mušė vieną kartą, sesę mušė gal du kartus (b.l. 22-24).

2) Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 387/14(05), iš kurios matyti, kad N. Ž. M. padaryta poodinė kraujosruva nosies nugarėlės kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2014-03-05 apie 18.20 val., smūgiuojant alkūne ar panašiai (b.l. 26).

3) Liudytojos J. B. 2014-03-07 apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad J. B. parodė, kad 2014-03-06 ryte, jai būnant darbe, (duomenys neskelbtini) mokykloje, po pirmos pamokos, t.y. apie 10 val., į jos darbo kabinetą atbėgo septintokės mergaitės – G. T., I. K., A. J., L. T., kurios jai pradėjo pasakoti, kad 2014-03-05 pavakary, joms būnant kartu su šeštoke N. M. parkelyje, esančiame Marijonų gatvėje, pribėgęs N. tėvas trenkė jai alkūne į nosį ir kažkur nusitempė. Jos labai išsigando ir I. paskambinusi apie tai pranešė policijai. Ji paskambino nepilnamečių inspektorei A. L. pasiteirauti, ar tikrai toks pranešimas buvo, ir ji tai patvirtino. Tuomet ji mokykloje susirado N. ir pradėjo su ja kalbėti. Pokalbio metu N. jai papasakojo, kad 2014-03-03, ji eidama iš mokyklos pametė namų raktus. Namuose tėvas ją išvarė iš namų ir liepė negrįžti, kol ji nesuras raktų. Kadangi ji bijojo tėvo, kad jos nesumuštų, ji į namus negrįžo iki 2014-03-06, dvi naktis nakvojo pas draugę K., pamokas lankė, jos tėvai neieškojo. Taip pat jai N. pasakojo, kad 2014-03-06, apie 17.00 val., būnant Marijonų g. parkelyje, su minėtomis draugėmis – G. T., I. K., A. J., taip pat K. ir G., kurios nesimoko mūsų mokykloje, prie jos pribėgo tėvas ir draugių akivaizdoje trenkė su alkūne N. į nosį, jai net iškrito ant žemės telefonas. Tada jis ją nusitempė į automobilį, kuriame N. buvo sugriebęs už kaklo. Taip pat N. pasakojo, kad tėvas jau apie du metus prieš ją smurtauja, už menkiausius pažeidimus muša su elektros laidu per kojas ir nugarą. Kaip pasakojo N., motina toleruoja tokį tėvo elgesį ir smurto metu išeina į kitą kambarį. Apie tai ji informavo inspektorę A. L. ir mokyklos direktorę. Iš inspektorės A. L. sužinojo, kad N. mama yra iškviesta į policiją, o 2014-03-07 su N. mama buvo pravestas pokalbis mokykloje. Pokalbio metu N. mama neneigė, kad jos vyras smurtauja prieš dukrą, bet viso pokalbio metu ji akcentavo tai, kad N. yra bloga ir ji pati prisiprašo (b.l. 36-37).

4) Liudytojos L. M. 2014-03-07 apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji parodė, kad ji su vyru Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini) m, dukromis N. M., gim. (duomenys neskelbtini) m, S. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m, gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su vyresniąją dukra N. turi nesutarimų. Ji 2014-03-03 grįžusi iš mokyklos pasakė, kad pametė raktus ir apie 16 valandą išėjo jų ieškoti bei ilgai negrįžo. Tada ji jai keletą kartų skambino, bet ji atmetė skambučius, po to išjungė telefoną. Ji jos ieškojo, tačiau nerado, pagalvojo, jog ji miega kažkur pas draugę ir į policiją nesikreipė. Sekančią dieną ji jai į telefoną rašė žinutes, N. rašė, kad bijo grįžti, bet pažadėjo į namus sugrįžti sekančią dieną po mokyklos. Tačiau sekančią dieną, t.y. 2014-03-05, jie jos nesulaukė ir vyras išvažiavo jos ieškoti. Kiek jai yra žinoma, jis ieškojo tame rajone, kur yra jos mokykla. Vyras grįžo į namus apie 19 valandą. Jis sakė, kad buvo užsukęs aplankyti savo mamos, kuri guli ligoninėje, kartu kiek jai yra žinoma, buvo ir dukra N.. N. jai nieko nesakė, kad tėtis prieš ją būtų naudojęs smurtą, ją mušęs. Ant veido ar kūno jokių smurto žymių nesimatė. Dukros ji klausė, kodėl ji negrįžo į namus dvi naktis, o ji sakė, kad bijojo grįžti, nes buvo pametusi raktus ir jų nerado. Dukra N. miegojo namuose, problemų šiuo metu neturi, į mokyklą ji eina, nors ir turi neigiamų pažymių (b.l. 38-39).

5) Liudytojos G. T. 2014-03-19 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas, iš kurio matyti, kad ji parodė, kad N. M. pažįsta nuo penktos klasės. Jos draugauja, būna kartu kieme, bendrauja kasdien. Tai buvo kovo pradžioje, datos tiksliai nepamena. Jai atrodo, kad tai buvo pirmadienis. Ji atėjo pas ją į namus vakare, gal apie 10 valandą. Ji atėjo su draugu ir pasakė, kad mama su tėčiu ją išvarė iš namų, nes ji pametė raktus. Ji jos tėčio nepažįsta. N. pasakė, kad neturi, kur miegoti. Jos mama sakė, kad paskambins tėvams, bet N. neleido skambinti, nes sakė, kad jai baigsis blogai. Sakė, kad tėtis ją muša. Vieną dieną miegojo pas draugą, paskui pas draugę. Trečią dieną po pietų buvo A., I., K.. Jos buvo parkelyje, Marijonų gatvėje. N. atėjo su K. ir jos pamatė, kaip kažkoks suaugęs vyras ją pagavo. Jos sėdėjo, N. pradėjo garsiai kalbėti ir jos atsisuko. Jos tėvas paėmė ją už plaukų, pasakė „Ateik čia, žiurke“ ir nusivedė ant kito suoliuko. Viskas vyko gal už šešių metrų, buvo šviesu. Tada tėtis iš alkūnės trenkė jai smarkiai į veidą ir ji lenkėsi pasiimti telefono. O jos pradėjo skambinti policijai. Paskambino draugė, nes jai N. pasakojo, kad tėtis sėdėjo kalėjime, kad ją muša. Sakė, kad N. buvo uždaręs be striukės, kad daužė per kojas. Jos paskambinusios į policiją pasakė, kad tėtis ją tempė už kaklo ar už striukės į mašiną. Mašina stovėjo Marijonų gatvėje. Tada ją tėvas išsivežė. Jos pasakė policijai, kad N. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Skambino I. iš K. telefono. Jos visos draugės viską ir matė – I. K., A., K. ir G.. Viskas atrodė žiauriai. Paskui N. klausė, ar jos gerai padarė, kad iškvietė policiją, ji pasakė, kad gerai. Jai tai atrodo nenormalu. Smūgis buvo stiprus. Jie dar kažką kalbėjosi, matėsi, kad trenkė iš pykčio, dar tampė už rankų. Tada ji su N. susitiko kieme. Ji ėjo pas visus draugus ir klausė, pas ką gali permiegoti. Ji buvo pas ją atėjusi su draugu. Tai buvo A. N.. Jam 12 metų. Kai jos atsisuko ir pamatė N. su K. ateinančias, atstumas buvo gal už metro nuo jų. N. ir jos tėtis nuėjo ant kito suoliuko, gal už 5-6 metrų. Jie atsisėdo ant suoliuko. Smūgis buvo suduotas sėdint. Tėtis sėdėjo ir sudavė dešinės rankos alkūne. N. jam sėdėjo iš dešinės pusės. N. buvo palaidais plaukais (b.l. 44-45).

6) Liudytojos A. J. 2014-03-19 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas, iš kurio matyti, kad ji parodė, kad N. M. pažįsta apie metus. Jos bendrauja kasdien, būna kieme. Jos buvo parkelyje, buvo ji, I., G., G., K.. N. su K. lydėjo draugę, kad ją pasiimtų tėvai. Buvo parkelyje gal apie 5 valandą. Jos sėdėjo ir laukė K., pradėjo šlamėti lapai. Jos atsisuko ir pamatė, kad bėga N. ir jos tėtis. Pirma bėgo N., ją vijosi tėtis. Jis paėmė ją už kaklo. Jie nuėjo už bažnytėlės ir atsisėdo ant suoliuko. Jie kalbėjosi ir tėtis trenkė N. iš alkūnės į veidą. Jis atsisėdo, dar kažką pasakė N., tada jis jai ir trenkė. Jos nematė, ar N. verkė. Jos sėdėjo gal apie 10-15 minučių, buvo šviesu, viskas gerai matėsi. N. jai pasakojo apie santykius jų šeimoje. Ji prastai su tėčiu sutaria. N. sakė, kad tėtis ją muša. Virtuvėje sudavė iš grandinės, buvo uždaręs į rūsį be striukės. Jos tikėjo N.. Ji negalėjo daryti kūno kultūros pamokų, kadangi jai buvo užsidėję šašai. N. joms sakė, kad tai jau ne pirmas kartas, kai ją tėvas muša. Anksčiau ji nesakė, kad būna tokie atvejai. Ji sakė, kad pametė raktus, grįžo namo ir tėvas jai liepė eiti raktų ieškoti. Tada ji jų paprašė, kad jos eitų kartu ieškoti raktų. Jos ieškojo kieme, prie mokyklos, bet raktų nerado. Tada jau buvo tamsu. N. bijo važiuoti namo, nes tėtis ją galėjo mušti. Jos sakė jai, kad grįžtų, jeigu kas bus, jos padės jai. Ji pradėjo draugių klausinėti, pas ką ji galėtų pernakvoti. Jos mama sakė, kad jeigu būtų vietos, tai leistų. Ji kai pamatė, kad ją muša, buvo šokiruota. I. pasakė, kad reikia iškviesti policiją, I. į policiją ir paskambino. Policiją nevažiavo, paprašė, kad jos pasakytų adresą. Aplinkui buvo daug žmonių, bet niekas nieko nedarė. Jos bėgo iki bažnytėlės. Paskui pamatė, kaip įsėdo į mašiną ir jie išvažiavo. N. prašė paleisti, sakė, kad jai skauda. Po to jos su N. matėsi mokykloje, jai paakys buvo mėlynas. Kai N. ieškojo, kur miegoti, ji buvo su ja, I., G. ir G.. Dar buvo ir A.. N. sakė, kad miegos pas A., jo mama leido pas juos miegoti. Kitą naktį miegojo pas K.. N. buvo išjungusi telefoną, nes bijojo, kad paskambins tėvai ir lieps grįžti namo. Ji nežino, ar tai normalu, kad dvi paras nemiega namie. Ji po pamokų grįžo namo, gal po 14 valandos. Tada vaikščiojo kieme. Ji su N. susitiko tarp 14-15 valandos. Jos buvo tik mergaitės, kai N. buvo mušama. Jokių konfliktinių situacijų nebuvo, jos nesipešė. Jos stovėjo ir visos atsistojo, kai buvo suduota smūgis N.. Viskas vyko priekyje, gal už 10-15 metrų. Viską matė priešais save (b.l. 49-50).

7) Liudytojos I. K. 2014-03-24 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas, iš kurio matyti, kad ji parodė, kad N. pažįsta, jos pavardė M.. Ją pažįsta neseniai, jos kartu dalyvavo varžybose, pradėjo draugauti. Kartais susirašo telefonu, susitinka. N. jai pasakojo kaip sutaria su tėvais. Ji sakė, kad ją tėvas muša grandine, ją buvo uždaręs sandėliuke, kad daužė ir sesę. Mano, kad jų bendravimas nėra geras. Su N. kelias dienas buvo kartu kieme. Ji vėliau grįžo namo ir sakė, kad ją tėvas išvarė, nes ji neturėjo raktų. Pasakė jai, kad kol ji neras raktų, tegul negrįžta namo. Tą dieną, kai ją išvarė, ji į kiemą nebuvo išėjusi. Ji skambino, kad ją priimtų miegoti, bet mama neleido. Jos susitiko kitą dieną. Ji pasakojo, kad miegojo pas A.. Paskui ji atėjo pas ją, nuėjo į mokyklą, bet ją mokytoja išvarė, nes ji neturėjo knygų ir sąsiuvinių. Po to jos susitiko po pamokų. Ji jai sakė eiti namo, kad atsiprašytų. Bet ji sakė, kad bijo, nes ją gali primušti. Ji sakė, kad tėvas visada ją muša. Jai skambino mama, bet ji nekėlė ragelio. Tada ji miegojo pas K.. Ji mano, kad trečią dieną ji bandė eiti į mokyklą, lyg buvo pas socialinę darbuotoją. Jos susitikimo po pamokų, jos kieme, parke. Paskui lakstė po parką Marijonų gatvėje. Buvo ji, A., G., K.. K. su No. atėjo, tada ją ir pasigavo jos tėtis. N. ėjo, nepastebėjo tėčio, dar bandė bėgti nuo jo. Jos sėdėjo ant suoliuko ir pamatė kaip eina N. su tėčiu. Tėvas N. paėmė už sprando, tada jos sėdėjo toliau. Tėvas ją pasisodino ant suoliuko, jie kalbėjosi. Tėvas rūkė. N. kalbėjo telefonu su savo mama, tėvas jai iš alkūnės trenkė į veidą. Tėvas sėdėjo, o paskui po smūgio atsistojo. N. sėdėjo, ji negirdėjo, ar ji verkė. Ji matė viską iš priekio. Tada jie abu atsistojo, jos išsigando ir ji paskambino į policiją. Pasakė, kad tėvas iš alkūnės muša savo dukrą, pasakė adresą. Paskui N. su tėvu atsistojo, ėjo tiesiai link bažnyčios. Jų paskui nebematė, jiems iš paskos nėjo. Gal po dviejų dienų N. išėjo į kiemą. Ji ėjo į mokyklą, ar buvo žymių ant kūno nepastebėjo. Paskui N. sakė, kad tą dieną dar važiavo pas senelę į ligoninę. N. sakė, kad tai jau ne pirmas kartas. Nuo to laiko, kai jos susitiko su N. parke, jos nesipešė, nekonfliktavo. Viskas buvo gerai. N. buvo palaidais plaukais. Ji nemano, kad smūgis buvo netyčinis. Sudavė jai alkūne prie akies. Mano, kad smūgis buvo suduotas tyčia, tačiau nežino ar smūgis buvo stiprus (b.l. 54-55).

8) Liudytojos G. N. 2014-03-24 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas, iš kurio matyti, kad ji parodė, kad su N. susidraugavo neseniai, gal prieš mėnesį. Jos susirašo, susitinka. Iš pradžių N. nieko nesakė, kad nesutaria su tėvais, tik po įvykio. Ji sakė, kad pametė raktus, datos nepamenu. Ji sakė, kad jos padėtų jai ieškoti raktų. Buvo ji, I., A., K.. Jos ieškojo raktų prie Aušros mokyklos, bet nerado. Ji žaidė ir juos pametė. N. bijojo grįžti namo. Jai sakė „Be raktų negrįžk“. Ji buvo kieme, žaidė, negrįžo į namus, pas kažką nakvojo. Pas ką nakvojo, nepasakojo, pas ją nebuvo. Kad N. nemiegojo namie, ji sužinojo iš draugių. Pati N. sakė, kad miegojo pas draugę. Jos ėjo į parkelį jau trečią dieną. N. su drauge turėjo eiti iki „Klevo“ parduotuvės, nuėjo, N. grįžo atgal ir ją pradėjo gaudyti. Ant suoliuko sėdėjo G., A., I. ir ji. Ji N. tėvo nepažinojo, jai draugės pasakė, kad tai jos tėvas. Ją pagavo už kapišono ir pasivedė prie kito suoliuko. N. ir jos tėtę matė iš priekio. N. tėtis nusivedė už kapišono ir jai davė telefoną, kad pakalbėtų su mama. Ji matė, kaip ji kalbėjo telefonu. Jos tėtis užsimojo iš alkūnės ir trenkė jai į veidą. Po smūgio ji susiėmė rankomis už veido, po to jie atsistojo ir nuėjo. Smūgis buvo gal neatsargus, gal norėjo specialiai suduoti, kad ji suprastų. Nežino, ar N. verkė, nes negirdėjo, ką jie kalbėjo. Po smūgio I. paėmė K. telefoną ir paskambino į policiją. Jos iš paskos nėjo. Jos iš paskos jiems nėjo. Jie ėjo link „Bičiulio“, jie įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. N. jai nepasakojo, kokie jos santykiai su tėvais. Nežino, kodėl ji neskambino tėvams, gal bijojo tėvo. Ji jai nieko nesakė, ar tėvas smurtauja prieš ją ( b.l. 59-60 ).

9) Liudytojos K. M. 2014-03-26 apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji parodė, kad su N. Ž. yra pažįstama apie du mėnesius. Jos susipažino per bendrus draugus. Kai ji su ja bendravo, N. jai keletą kartų yra pasakojusi, kad tėtis ją muša. Kažkada pasakojo, kad tėtis su kažkuo ją daužė ir ji po to negalėjo prisėsti, sakė, kad kažkada ją buvo uždaręs į sandėliuką ir ten kurį laiką laikė. Dėl ko tėtis N. mušdavo, N. jai nieko nesakė. Minėjo, kad mama ją bandydavo ginti, tačiau kažkada tėtis ir mamą mušė, tai ir mama bijojo tėčio. 2014 m. kovo pradžioje, tikslios dienos nepamena, ji buvo susitikusi su N.. N. pasakojo, kad ji nenori grįžti į namus, kadangi bijo savo tėčio. Kodėl jo bijojo, nieko jai nepasakojo. Vieną dieną ji miegojo pas jos klasioką, o kitą dieną pas ją. N. dar skambindavo mama ir sakydavo, kad grįžtų, o N. mamai sakydavo, kad bijo tėčio, todėl ir negrįžta. Antrą dieną, kai N. nebuvo grįžusi namo, po pietų, ji ėjo su N. pro parką, esantį Marijonų gatvėje. Tame pačiame parke ant suoliuko sėdėjo kitos jų draugės I., G., G., A.. Jos su N. ėjome per parką link savo draugių ir iš kažkur atsirado N. tėtis. N. jį pamačiusi pradėjo bėgti, o jos tėtis bėgo jai iš paskos. T. N. pagavo, sugriebė ją už kapišono ir nusivedė iki parke esančio suoliuko. Jie abu atsisėdo ant suoliuko ir matė, kad jie kalbėjosi. Tačiau jos su draugėmis buvo toliau ir negirdėjom, ką jie kalbėjo. Po to pamatė, kad N. tėtis sėdint jiems ant suoliuko iš alkūnės vieną kartą trenkė N. į veidą. Po to kai N. tėtis jai trenkė į veidą, I. paskambino iš jos telefono į policiją ir pranešė apie tai. Ar N. verkė, ar ką nors tėčiui sakė, jos nieko negirdėjo. Tuomet jie abu atsistojo ir nuėjo link autobusų stotelės, esančios Marijonų gatvėje. Jos su draugėmis dar į juos žiūrėjo, kad N. tėtis nieko blogo jai nebepadarytų. Su kuo, ir kur jie išvažiavo jos nebematė. Po minėto įvykio ji buvo susitikusi su N., ji jai pasakojo, kad su mama sutaria gerai, o tėtis jos yra uždarytas (b.l. 61-62).

10) 2014-03-07 Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra parke, esančiame Panevėžyje, Marijonų g., kita parko pusė ribojasi su Jakšto g. (b.l. 8-11).

11) 2014-04-07 Ž. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad Ž. M. įvykio vietoje patvirtino savo parodymus, parodė vietas parke Marijonų g. Panevėžyje, kur vijosi savo dukrą N.Ž. M.; vietą, kurioj pagavo dukrą; vietą, kurioje sudavė dukrai iš alkūnės į kairę veido pusę; vietą, kur Marijonų g. kur buvo pasistatęs automobilį (b.l. 137-141).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir bausmės skyrimo motyvai

Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis Ž. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d. t.y. jis 2014 m. kovo 5 d., apie 18.20 val., parke, esančiame Panevėžyje, Marijonų g., kilusio žodinio konflikto su mažamete dukra N. Ž. M., metu, tyčia sudavė jai alkūne vieną smūgį į kairę veido pusę ir taip nežymiai sužalojo mažametę, padarydamas N. Ž. M. poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės kairėje pusėje.

Ž. M. kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti įrodymai – nukentėjusiosios Ž.N. M., liudytojų J. B., G. T., A. J., I. K., G. N., K. M. parodymai, specialisto išvada apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, Ž. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Skirdamas bausmę Ž. M. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Skiriant bausmę Ž. M. įvertintina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Ž. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra nesunkus nusikaltimas. Veika smurtinė, tyčinė, baigta, padarytą prieš mažametį šeimos narį – dukrą. Ž. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad padaryta veika truko trumpą laiko tarpą, sunkesnių fizinių pasekmių (fizinės žalos) nesukėlė, veika padaryta po to, kai kaltinamojo dukra 2 paras negrįžo namo, esant konfliktinei situacijai tarp kaltinamojo ir jo dukros. Kaltinamasis konfliktą su vaiku pasirinko spręsti netinkamomis priemonėmis, netinkamu būdu ir netinamoje vietoje.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina, į tai, kad šią veiką Ž. M. padarė turėdamas neišnykusį teistumą (b.l. 71-75), todėl BK 27 str. 1 d. prasme jis laikytinas recidyvistu. Teismas taip pat įvertina tai, kad Ž. M. dirba (b.l. 67), pagal darbo vietą charakterizuojamas teigiamai (b.l. 68), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 69), ankščiau nekartą baustas ATPK tvarka (BK 86-91), galiojančių nuobaudų neturi.

BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 2 dvejų metų. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti Ž. M. skiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, savo dydžiu mažesnę nei vidurkis.

Įvertinus tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei tai, kad kaltinamais pilnai pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jam paskirta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką BPK 140 str. 9 d. bei BK 66 str. pagrindu įskaitytinas Ž. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-03-07 iki 2013-04-25 (b.l. 98-115).

Byloje daiktinių įrodymų nėra. Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos (9 Lt) bei antrinės teisinės pagalbos išlaidos (133,20 Lt) kurios priteistinos iš kaltinamojo valstybei (BPK 51 str. 3 d., 103-105 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str., BK 64¹ str.

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos (2014-04-25).

Į bausmės laiką įskaityti Ž. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-03-07 iki 2014-04-25 (imtinai).

Priteisti iš Ž. M. 9 Lt (devynis litus) dokumentų įteikimo išlaidų bei 133,20 (vieną šimtą trisdešimt tris litus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Ž. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.