- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-19
- Bylos Nr.
- e2YT-977-666/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00138-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, P. B., A. B.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, P. B. ir A. B., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja M. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio E. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad pareiškėja ir E. B. (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Sutuoktiniai vaikų nesusilaukė. Santuokos metu 2012 m. gegužės 17 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 1937 pagrindu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos sutuoktinio E. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, t. y. po sutuoktinio mirties toliau liko gyventi būste, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, iki šiol naudojasi kitais asmeniniais mirusiojo sutuoktinio daiktais. Ji laikė save vienintele turto savininke. Pareiškėjos sutuoktinis testamento nebuvo surašęs. E. B. vaikai iš ankstesnės santuokos kaip įstatyminiai įpėdinai nepretendavo į tėvo palikimą ir per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė. Kitų paveldėjimo teisę turinčių asmenų nėra. Todėl pareiškėja kreipėsi į teismą, kuriuo prašo nustatyti, jog ji priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai šį turtą pradėdama valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu pareiškimui neprieštaravo, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, įstaigos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys P. B. ir A. B. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja M. B. ir E. B. susituokė (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje vaikų nesusilaukė. VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis E. B. turi du pilnamečius sūnus P. B. ir A. B., kurie byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjos sutuoktinis E. B. (duomenys neskelbtini) mirė, tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022 m. gegužės 2 d. išduotas mirties liudijimas Nr.(duomenys neskelbtini). Santuokos metu 2012 m. gegužės 17 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 1937 pagrindu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis E. B. vardu yra įregistruotos transporto priemonės Opel Astra ir Shevrolet Matiz. Po sutuoktinio mirties pareiškėja M. B. ir kiti įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi pareiškėja manė, kad žemės sklypas su statiniais yra jos asmeninė nuosavybė, nes turtas registruotas jos vardu, pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ji nurodyta turto įgyjėja pagal velionės mamos I. D. valią, ji viena prižiūri šį turtą ir moka mokesčius. Bylos duomenimis paveldėjimo byla nebuvo vedama, palikėjo palikimas nėra priimtas, kiti įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, testamentų registre nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų.
Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). E. B. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Po E. B. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėja po sutuoktinio mirties valdo santuokos metu įgytą turtą, t. y. juo rūpinasi, gyvena, moka jo išlaikymui reikalingus mokesčius. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji po sutuoktinio mirties rūpinosi likusiu turtu, kuris jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jį valdė ir prižiūrėjo, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja M. B. po sutuoktinio E. B. mirties naudojosi ir rūpinosi likusiu turtu. Pareiškėjos veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėja perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininke.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. B. po sutuoktinio E. B. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.