Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-50-1002/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-13
Bylos Nr.
1-50-1002/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01017-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kaltinamasis
S. Š.
Nukentėjusysis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-50-1002/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01017-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 13 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,Sekretoriaujant J. J., A. S.,dalyvaujant prokurorei D. Z.,kaltinamajam S. Š., jo gynėjai advokatei S. K.,nukentėjusiajam A. P., jo atstovui advokatui E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, turintis negalią, teistas 2021 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir jam skirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, bausmės vykdymą atidedant 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką būti namuose, išskyrus atvejus, kai iš namų būtina išeiti dėl darbo, o taip pat dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą pažįstamam A. P., būtent: 2022-01-08 apie 15.00 val. grožio centre „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė A. P. du smūgius kumščiu į dešinę veido pusę, spyrė į kairę pėdą, sugriebęs rankomis pervertė ant grindų, dėl ko griūdamas nukentėjusysis A. P. susitrenkė dešinę alkūnę, gulintį tyčia spardė bei sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas nugarą, galvą, sėdmenis, kairę koją, kaklą, mažiausiai 7 trauminiais poveikiais, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. P. sužalojimus – poodines kraujosruvas dešinės akies viršutinio voko-nosies srityje, nugaros kairėje, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešiniame dilbyje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, apatinio žandikaulio dešiniojo sąnario projekcijoje, kakle, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. Š. teismo posėdyje kaltas nepripažino ir davė parodymus, kad jis buvo pas A. S., tvarkė sandėliuką. Atėjo A. P. ir pradėjo jį kolioti necenzūriniais žodžiais, sakė „dink iš čia“. A. A. P. sakė išeiti. A. norėjo daiktus pasiimti ir norėdamas jį (kaltinamąjį) pažeminti, liepė nešti jam tašes. Jis atsisakė nešti, tada A. P. puolė ant jo ir jie apsistumdė. Jis vedė A. P. iš patalpų į lauką. A. P. eidamas užkliuvo už vandens bakelio ir parvirto. Jis A. sugrėbė, kad nesusidaužytų galvos, paguldė. A. P. ant jo pradėjo maskatoti rankomis. Jis stabdė A. P. rankas, kad jam neužduotų per veidą. A. P. pradrėskė jam veidą ir jam ant veido užtiško jo asmeninis kraujas. A. P. jį ir A. S. koliojo necenzūriniais žodžiais. Kai atvažiavo greitoji, A. P. nieko nebuvo. Jis buvo sudaužytas „(duomenys neskelbtini)“ prieš kelias dienas, prieš Kalėdas, ir tada jis buvo ligoninėje. Žino apie tai, nes A. P. buvo atvažiavęs pas A. į namus ir pasakojo. A. P. tada buvo alkūnė visa ištinusi, guzas didelis, sakė skauda pečiai, šonkauliai. Jis A. P. priklupęs laikė, o A. P. gulėdamas maskatavosi rankomis, jis bandė A. P. laikyti, kad netrenktų jam į veidą. A. laikė jo koją, kad nesuspardytų sienų. Jis A. P. nei vieno smūgio nesudavė. A. P. medikai apžiūrėjo pas A. soliariume ir išvažiavo. A. P. ligoninėje buvo keletą kartų. Jis A. P. rankomis nebuvo lietęs, žodžiais gali daug ką pasakyti, kai susinervuoja, bet jis A. rankomis nelietė. Jis tik A. ranką gaudydavo. Jis gynėsi nuo gulinčio A. P.. Kada A. griuvo, jis iškarto pradėjo mosikuoti rankomis. Jis pats negalėjo iškarto pasitraukti. Nesutinka su žalos atlyginimu, nes A. P. nieko nepadarė. Su A. P. nesutardavo ir anksčiau, žodiniai konfliktai būdavo. A. P. jį provokavo įvykio metu.

Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. davė parodymus, kad gydėsi psichiatrinėse ligoninėse (duomenys neskelbtini). Psichikos sveikatos centruose ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta kuo yra įtariamas, ir kaltu neprisipažįsta, nes jis nemušė A. P., jo nesužalojo. A. P. jis pažįsta dvejus metus. Susipažino su juo per pažįstamą mirusį L. S., kuris yra buvęs A. vyras. Jie draugai nebuvo, jis šiaip jį pažinojo, ir viskas. Ne kartą kartu baliavojo pas A. ir jos vyrą namuose. A. S. jam yra labai artima draugė, todėl labai artimai bendrauja, tačiau ne sugyventinai, neveda bendro ūkio. Jis labai dažnai kaip draugas nueina pas A. S. į grožio saloną „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Taip su S. šeima jis pažįstamas jau penkiolika metų. Pastoviai pas A. nueina. 2022-01-08 jis nuo pat ryto nuėjo pas A. S. į grožio saloną „(duomenys neskelbtini)“. S. A. ten kaip tik dirbo. Jis tiesiog ten buvo, su A. kalbėjosi. Po pietų į saloną, maždaug apie 15:00 val., tikslaus laiko nežino, atėjo A. P.. Jis pats neįsivaizduoja, ko atėjo, nežino. A. P. salone nedirba. A. P. pradėjo jį kolioti, sakė jį pasodins, esat meilužiai, vadino g..., p.... A. S. pasakė A. P. eiti laukan iš salono, jis nėjo, ir A. S. jį stūmė. A. P. vis tiek nėjo laukan, tada A. S. paprašė jo pagelbėti išvesti A. P. iš salono, ir tada jis pasakė A. P. eiti laukan, jis nėjo. Tada priėjęs paėmė A. P. už kairės rankos ir vedė jį iš salono. Jis pradėjo muistytis. Užkliuvo už salone stovėjusio vandens taros stovo ir griuvo. Kad nesusižalotų griūdamas, jis jį sugriebė už pažastų ir taip paguldė jį ant žemės. A. P. bandė jam spirti, tai A. sugriebė A. P. už kojos ir laikė, kad neįspirtų jam. Po to A. P. atsistojo, smūgių nesudavė, nespyrė. A. S. iškvietė policijos pareigūnus. Gal A. P. susižalojo griūdamas, tačiau jokių sužalojimų ant jo kūno jis nematė. Tą dieną jis buvo blaivus. Salone įvykio metu buvo jis, A. , A. P., viena moteris stovėjo prie vandens bambalio ir dar viena jam nepažįstama moteris buvo atėjusi į saloną. Maždaug dvi savaites prieš įvykį, jis žino, kad A. P. buvo sužalotas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Tai ir buvo sužalotas. Jam apie tai papasakojo pati A. S. (1 t. b. l. 189-191). Papildomai apklaustas kaip įtariamasis S. Š. 2022-06-07 davė parodymus, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta, kuo yra įtariamas, tačiau kaltės nepripažįsta, nes jis nepadarė nusikaltimo ir A. P. jis nemušė. Parodymus davė, pasilieka prie savo duotų parodymų (2 t. b. l. 93-95).

Nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad kaltinamasis jam yra pažįstamas. Jis pats dirbo grožio centre „(duomenys neskelbtini) “ ir S. Š. ten dirbo. Su juo dabar nebendrauja. Grožio centre „(duomenys neskelbtini) “ jis rinkosi savo daiktus ir jis su S. Š. apsižodžiavo. S. Š. smūgiavo jam į veidą du kartus ir pargriovė ant grindų, spardė kojomis ir smūgiavo rankomis. Apie 20 kartų į ranką, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Jis paprašė, kad S. Š. jam padėtų nunešti daiktus. S. Š. jį pasiuntė ant trijų žodžių ir nuo to viskas prasidėjo. Nebedirba ten po šio incidento. Dirbo administratoriumi, priėminėjo klientus. S. Š. gal tik šiaip ateidavo, o gal ir dirbo. Nesigilino paprasčiausiai. Jis su S. Š. dažnai nesutardavo. Apačioje, kur soliariumai, matė K. – valytoja. Pavardės neprisimins. Ji matė konfliktą nuo pradžių. Dar tokia mergina atėjo. Jis paskui jos prašė, kad duotų savo duomenis, bet ji pasakė, kad pati yra nukentėjusi. Ji patyrė šoką ir filmavo. Po įvykio jie išbėgo į lauką, jis jos prašė, kad būtų liudytoja, bet ji atsisakė, tik sakė, kad gali duoti filmuotą medžiagą. Buvo susijaudinusi labai. Klientė ji buvo. Nežino, kas tokia, bet filmuotą medžiagą paliko. Jis iš jos telefono persifilmavo į savo telefoną, kieme prie „(duomenys neskelbtini)“ salono. Matė įvykį S., P. ir ta klientė. M. ėjo pro šalį ir matė, kad yra sumuštas ir kai greitoji atvažiavo. Peržiūrėjus A. P. pateiktą vaizdo įrašą, nukentėjusysis davė parodymus, kad ir kojomis ir rankomis mušė. Atvažiavo greitoji. Vežė į ligoninę. Nustatyti buvo veido nubrozdinimai, dabar tiksliai nebepamena bet gal dešinės rankos alkūnės, šonkauliai buvo sumušti. Civilinį ieškinį dėl1000 eurų palaiko. Patyrė didelę moralinę traumą. S. Š. jam davė smūgį ar du. Susikabino, parvirto ir pasipylė smūgiai iš kojų ir rankų. Kaltinamasis pasakas seka. Jis (kaltinamasis) A. S. akių nedraskė. Trečiame aukšte ji darė procedūrą „(duomenys neskelbtini)“, o jis pats užbėgo ir pasakė, kad nori daiktus susirinkti ir užpyko, kad sutrukdė darbą su kliente. Biškį apsižodžiavo, bet labai nedaug ir nusileido į apačią. Būdavo ir seniau konfliktai tarp jų. Kai buvo filmuojama, po to jis A. S. paklausė, ką ji darė su jo koja. A. S. pasakė, kad „koją laikiau, kad tu man sienų nenuspardytum“. Išsigalvojimų nėra. S. Š. sakė: „kodėl tu meluoji teismui, kad aš tau spyriau 20 kartų“. Esmė ne ta, kiek kartų spyrė. Buvo sutrikdytas darbas, vos neprarado sutarties dėl užsakymų. Prašo priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

2022-01-08 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti A. P. duoti parodymai, kad 2022-01-08 apie 15:00 val. jis užėjo į savo darbovietę – grožio centrą „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini), kur dirba administratoriumi. Jam užėjus, rado pirmame aukšte sėdintį pažįstamą S. Š.. Jis jo paklausė, kur yra A. S. – minėto grožio centro direktorė. Jis pasakė, kad ji yra trečiame aukšte. Užėjus į trečią aukštą, jis kalbėjo su A. , paklausė, ar gali pasiimti savo rūbus. Po to nuėjo į pirmą aukštą ir prie jo žodžiais pradėjo kabinėtis S. Š., kuris yra A. sugyventinis, gyv. (duomenys neskelbtini), arba pas A. , adresu (duomenys neskelbtini). Jis sukonfliktavo su S. Š.. Dėl ko kilo žodinis konfliktas, jis neprisimena, negali paaiškinti. Žodinio konflikto su S. Š., A. S. S. pasakė: „duok tam į galvą“, tai yra jam. Tada S. pradėjo jį mušti. Iš pradžių suduodamas du smūgius į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje nuo 1 iki 10 (10 skaudžiausia) vertina 5 balais. Būtų gavęs smūgių į veidą daugiau, bet jis gynėsi kairiąją ranka. Jis tik gynėsi, S. nemušė. Po šių smūgių S. Š. jį pargriovė ant grindų ir spardė kojomis bei mušdamas rankomis, suduodamas iš viso apie 20 smūgių į įvairias kūno vietas, daugiausiai į nugarą ir kairę koją, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje nuo 1 iki 10 (10 skaudžiausia) vertina taip: nugarą – 7 balais, koją – 5 balais. Viskas vyko grožio centro viduje, pirmame aukšte. Įvykį matė grožio centro lankytoja, tačiau ji atsisakė paliudyti, ir jis jokių jos duomenų nežino. Dar įvykį matė grožio centro ir A. namų valytoja K., pavardės ir jos telefono numerio nežino. Ar K. galės paliudyti, kas įvyko, jis nežino, su ja jis apie tai nekalbėjo. Grožio centre yra vaizdo stebėjimo kamera, tačiau ji nedaro įrašų, todėl vaizdo įrašo nėra. Daugiau įvykio niekas nematė. A. S. visą laiką buvo šalia, bet ji jo nemušė. Po įvykio jis pats išsikvietė policiją ir medikus. Atvykę medikai jį išsivežė į ligoninę apžiūrai. Prašo nubausti jį sumušusį S. Š. įstatymų nustatyta tvarka. Dar nori pasakyti, kad prieš tris dienas S. Š. žadėjo jį papjauti, tą girdėjo jų bendras pažįstamas M. U.. Dėl šio įvykio jis į policiją nesikreipė, nes realios grėsmės pavojaus sveikatai ir gyvybei nebuvo. Daugiau paaiškinimų neturi (1 t., b. l. 7-16).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. davė parodymus, kad S. pradėjo jį mušti. Iš pradžių S. Š. tyčia sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Pats gynėsi kairiąją ranka. Po šių tyčia suduotų dviejų smūgių S. Š. tyčia spyrė jam į kairę koją, konkrečiai į pėdą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tyčia sugriebęs rankomis, nes jis tvirtesnis, pargriovė ant grindų, dėl ko jis, perverstas ant grindų, susitrenkė dešinę alkūnę ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas, ir tada S. tyčia spardė kojomis bei mušė rankomis, suduodamas iš viso bendrai apie 20 smūgių į įvairias kūno vietas: į nugarą, į galvą į sėdmenis, į nugarą ir kairę koją, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 82-85).

Nukentėjusysis A. P. papildomos apklausos metu 2022-01-20 davė parodymus, kad į grožio centrą „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini)., kur dirba administratoriumi, atėjo ir jo draugas M. U.. Jis jau atėjo po įvykio, nes jis jam skambino jau po įvykio ir paprašė jo ateiti. Ir dar nori patikslinti dėl paties įvykio, kai buvo sumuštas S. Š.. Iš pradžių S. Š. tyčia sudavė du smūgius kumščiu į veidą, būtent į dešinę veido pusę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Pats nuo S. gynėsi kairiąją ranka, dengėsi veidą. Po šių tyčia suduotų dviejų smūgių, S. Š. tyčia spyrė jam į kairę koją, konkrečiai į pėdą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tyčia sugriebęs rankomis, negali pasakyti, ties kuriomis kūno vietomis, nes jis tvirtesnis ir jį pargriovė ant grindų, dėl ko jis perverčiamas ant grindų susitrenkė dešinę alkūnę ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas, ir tada S. , gulintį, tyčia spardė kojomis bei mušė rankomis, suduodamas iš viso bendrai apie 20 smūgių į įvairias kūno vietas, į nugarą, į galvą, į sėdmenis, į ir kairę koją, kaklą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (1t., b. l. 86-89).

Liudytoja A. S. teismo posėdyje davė parodymus, kad nukentėjusįjį ir kaltinamąjį pažįsta. P. visada ateidavo į saloną, Š. dirbo pas ją apsaugoje. P. buvo draugai su jos vyru, tai jis prašė, kad ant jos įmonės galėtų išsiimti verslo liudijimą, kad gautų pašalpą kovido metu. Nieko neveikė. Jis ateidavo į saloną ir sėdėdavo. Jis visą gyvenimą nėra niekur dirbęs ir nedirbs. Ji savininkė. Ji prašydavo, kad jis išeitų, neišeidavo, tada kviesdavo policiją. Ji Š. pažįsta 15 metų, visą laiką padėjo jos vyrui ir jam, dirbo pas ją apsaugoje, bet nuo vakar dienos Š. atleistas dėl tam tikrų priežasčių. Įvykio metu Š. buvo atėjęs ir atėjo P. . Atėjo pasiimti daiktų. Š. nedirbo nieko. Jis dažnai ateina į saloną, ir į namus, ir į darbą. Tą dieną ji dirbo trečiame aukšte, darė procedūrą. Išgirdo garsų beldimą į duris, pasakė išeiti. Suprato, kad P. beldžiasi, ji negali palikti procedūros. P. – ir vėl, kvietė ją ateiti, tada ji išėjo ir pasakė, kad liautųsi. Jis pasakė, kad nori pasiimti daiktus. Ji nežino, tašėse kažkokie rūbai buvo. Ji juos leido pasidėti. Jis tuo metu norėjo pasiimti tuos daiktus, Š. tuo metu buvo soliariume, apačioje, ir laukė, kol ji pabaigs procedūrą. Jis atėjo su pretenzijomis. Sakė, kad baigtų rėkti, liepė užsičiaupti, nes kabinose klientėms buvo daromos procedūros. Prie kosmetologės durų apsistumdė P. su Š. . Per duris įėjo klientė su mėlynu „fanaru“ po akimi ir paklausė, ar daro atpalaiduojančią procedūrą. Ji priėjo į priekį prie tos klientės, ir tuo momentu su vandens talpykla jie ir nubarškėjo. P. pradėjo šaukti, kad jis pasodins Š. . Ji iškvietė policiją, o P. išsikvietė poną U. ir puolė sakyti, kad jis nukentėjo, nors ji jokio mušimo nematė. Jis per Kalėdas turėjo konfliktą „(duomenys neskelbtini)“, susistumdė su apsaugos darbuotojais ir dar jai rodė ant rankos kaip guzą, cistą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytoja A. S. davė parodymus, kad ji jokio mušimo momento nematė. Klientė filmavo. Nugriuvęs buvo P. . Ji nematė jokių smūgių. Policjos pareigūnui skundėsi, kad skauda nugarą. Ji matė, kai jie griuvo. Nematė jokių smūgių. Matė, kad jie nuvirto ten ir kad P. pats provokavo. Koliavo ją ir Š. . Labai stabili psichologinė būsena pas abu yra. Š. silpnaprotystė yra. P. labai mėgsta koliotis atėjęs, o apie Š. to negali pasakyti. Bandė kažkaip iškrapštyti, o P. iškart – tokia krūtinė, erelis. Tuo momentu ji dirbo viena. Valytoja E. dirbo. Ateidavo degintis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. davė parodymus, kad S. Š. ji pažįsta apie 15 metų, jis buvusiam vyrui namus statė, ir dabar jai namuose padeda. Jis pastoviai ateina į saloną šiaip pasikalbėti, jie yra draugai. A. P. ji pažįsta apie dvejus metus, jis buvusio vyro draugas, taip pat ateina į saloną pakalbėt. Nežino, ko jis čia ateina, pas ją nedirba. 2022-01-08 nuo 10 val. pradėjo dirbti grožio salone „(duomenys neskelbtini)“. Atėjo S. Š., šiaip, kaip visada pabūti. Tada apie 14:55 val. į saloną atėjo ir A. P.. Tuo metu ji buvo pirmame aukšte. Kartu buvo S. Š., daugiau nieko patalpoje nebuvo. Tada A. P. pasakė, kad jam reikia pasiimti striukę, pirmame aukšte nuo rūbų kabyklos. Neatsimena, prie kokių aplinkybių, bet jis tą striukę pasiėmė. Tada ji liepė jam eiti lauk. Tačiau jam nepasakysi, jis nesiklauso ir tą kartą jis nėjo. Ji priėjo prie jo ir liepė jam eiti iš salono. Jis nėjo. S. Š. pradėjo jam sakyti eiti laukan. A. P. pradėjo S. Š. vadinti gaidžiu ir taip abu susiginčijo. Tuo metu į saloną atėjo klientė, ji priėjo ir prašė užrašyti masažui. Tuo metu S. Š.su A. P. buvo atokiau prie soliariumų, apie 4 metrus jai už nugaros, prie vandens klientams. Ji išgirdo, kad nuvirto stiklinės popierinės. Atsisukusi pamatė, kad A. P. su S. Š. suėmę rankomis vienas kitą už pečių stumdėsi. Tada pamatė, kad A. P. nuvirto ant grindų. Nežino, prie kokių aplinkybių nuvirto, tiesiog, matyt, kai abu stumdėsi. Nepamena, kad ko būtų prie jų priėjusi, nebent gal išskirti norėjo. To neprisimena. Nežino, ar buvo A. P. paėmus už kojos, gal bijojo, kad dantų kam neišspardytų, gal skyrė juos ir tuo metu norėjo apsisaugoti pati. Neprisimena tų aplinkybių. Ji buvo visiškai šokiruota, nelabai tos pabaigos prisimena. Ji nematė, kad S. Š. A. P. būtų sudavęs smūgius ar jam spyręs. Tada ji pati iškvietė policiją, paskambinusi pagalbos telefonu 112. Po įvykio nematė, kad A. P. po įvykio būtų sužalotas, jokių sužalojimų ant jo kūno nematė. Matė, kad ant S. Š. kažkurios rankos buvo nubrozdinimas (1 t., b. l. 134-139).

Liudytojas M. U. teismo posėdyje davė parodymus, kad A. P. jo draugas. Š. – A. draugas. Pažįstamas yra, yra smulkių darbelių davęs. Užeidavo į saloną išgerti kavos. Eidamas pro šalį matė greitąją, policiją ir A. kruviną. Užėjo į vidų. To fakto, kad jie mušėsi, jis nematė. Sakė, kad užpuolė, įvyko konfliktas. Buvo praeitų metų sausis ar vasaris. Po Naujųjų metų. Jis matė, kad iš nosies kraujas bėgo. Konfliktas įvyko tarp šito žmogaus (rodo į S. Š.). Jie kartu buvo. A. buvo, S. , A. , nepasakys kas dar buvo iš tų mergaičių. Jis matė, kad tik kruvinas buvo. Jie jokio kontakto neturėjo. Kai ėjo pro šalį, užėjo ir pamatė, kaip A. eina link išėjimo su medikais. Buvo patalpoje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. U. davė parodymus, kad S. Š. jis pažįsta, yra su juo bendravęs, nes A. S. namuose keitė šviestuvus. Tada pas A. namuose buvo ir S. Š.. Žino jį, tačiau asmeniškai jie nebendrauja. 2022-01-08, gal apie 15.00 val., ir galėjo būti, tačiau tiksliai laiko jis neprisimena, jam į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino draugas A. P. ir paprašė, kad ateitų į grožio saloną „(duomenys neskelbtini) “. Jis kaip tik tuo metu buvo prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, tai netoli, tuoj pat po A. P. skambučio ir nuėjo. Kai nuėjo į grožio saloną „(duomenys neskelbtini)“, ten buvo atvykusi policija, greitoji pagalba. Matė, kad A. P. veidas dešinėje pusėje sužalotas, na kažkiek nubrozdintas. Kas ten vyko, jis nežino, nematė. A. P. išvyko į ligoninę su greitąją pagalba. Po to, jau po įvykio, A. jam pasakojo, kad jį sumušė A. Š., bet kas ten tiksliai vyko, jam nepasakojo, o jis ir neklausinėjo. Daugiau apie įvykį nieko nežino (1 t., b. l. 118-123).

Liudytoja K. P. teismo posėdyje davė parodymus, kad yra mačiusi S. Š. ir A. P., kai dirbo pas A. S.. Tą dieną ji pas A. dirbo soliariume. Atėjo A. P. pasiimti savo daiktų, o S. Š. jam neleido. Jie tada susiginčijo ir susistumdė. S. A. pastūmė, A. P. nugriuvo ir S. Š. pradėjo spardyti A. P. į šonus ir į šonkaulius iš kojų, matė kaip spardė, buvo kokie 6-7 spyriai. Gulėjo tuo metu A. P. ant žemės. Atvažiavo paskui policija ir ji išėjo. Dar buvo kažkokia moteris, kuri filmavo užpuolimą. S. Š. trenkė ir į galvą A. P.. A. bandė atsistoti, bet jį toliau daužė pervertęs. A. P. bėgo kraujas veido srityje. Buvo greitoji pagalba atvykusi. Ji paskui išėjo namo. A. sakė, kad nori tik daiktus pasiimti, bet S. Š. neatstojo nuo A. P.. Nežino, ar kaltinamasis buvo blaivus. Ji darbavosi ir buvo užsiėmusi. Jai, baigiantis darbui, viskas ir prasidėjo. Su S. Š. ji nebendrauja, neturi jo telefono numerio. Ji nesakė, kad buvo sulūžę šonkauliai. Matė, kaip S. Š. trenkė A. P. į šonus. Pas A. S. ji jau nebedirba.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. P. davė parodymus, kad A. S. ji pažįsta ir dirba pas ją grožio salone „(duomenys neskelbtini)“ valytoja. S. Š. yra A. S. draugas ar sugyventinis, ji nežino, negali pasakyti. Mato S. Š. ateinantį į saloną, bet ji asmeniškai jo nepažįsta. Dirbdama valytoja ji susipažino ir su A. P., kuris ateidavo pas A. S. į saloną arbatos atsigerti, daugiau salone tai jis tikrai nieko nedarydavo, bent ji to nežino. 2022-01-08 nuo 10.00 val. ryto dirbo pas A. S. salone, valė patalpas, ji moka jai už valandą tris eurus. Maždaug apie 15:00 val. į grožio centrą „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini)., atėjo ir A. P.. Kaip tik buvo pirmame aukšte ir girdėjo, kaip A. P. sakė A. S., kad nori pasiimti savo daiktus. Girdėjo, kaip A. paprašė S. Š. atnešti daiktus, bet S. Š. išvadino A. P. „gaidžiu“. Negirdėjo, ar A. sakė S. Š. ką nors, ir ar sakė, kad duok į galvą A., neprisimena, negirdėjo. Viskas vyko apie metrą nuo jos, todėl ji viską matė. Girdėjo, kaip S. Š.vadino A. P. visokiais necenzūriniais žodžiais, kokias tiksliai, ir neprisimena. Na keikėsi, sakė „gaidys“. Matė, kaip S. Š. tyčia sudavė A. P. du smūgius kumščiu į galvą, tiksliai į kurią vietą, nematė. Matė, kaip A. P. nuvirto nuo smūgio, ar ji pervertė, nežino, nepastebėjo. Tada gulinčiam A. P. S. Š. tyčia sudavė daug smūgių kumščiais į kūną, tiksliai, į kurias vietas, nežino, ir matė, kad tyčia spyrė A. P. į galvą, dar kažkur A. P. į kūną. Matė bendrai, kad sudavė ir spyrė apie dešimt kartų bendrai. Galbūt A. P. gulinčiam S. Š. sudavė ir daugiau smūgių, gal spyrė ir daugiau kartų, tačiau ji to nepastebėjo, nes S. Š. savo kūnu jai užstojo A. P.. Tų muštynių metu A. S. buvo prie jų, laikė gulinčiam A. P. už kojos, kodėl, nežino. Po to atvyko policijos pareigūnai, greitoji pagalba. Matė, kad A. P. buvo ranka užsiėmęs veidą, bet ar buvo sužalotas, kraujo nematė. Dar būnant policijai, greitajai pagalbai, ji išėjo namo ir, kas ten vyko, kas ką kalbėjo su policija, ji nežino (1 t., b. l. 124-129).

Liudytoja K. P. papildomos apklausos metu 2022-02-08 davė parodymus, kad 2022-01-08 nuo 10.00 val. ryto dirbo pas A. S. salone, valė patalpas. Maždaug apie 15:00 val. į grožio centrą „(duomenys neskelbtini) “ atėjo A. P.. Buvo pirmame aukšte ir girdėjo, kaip A. P. sakė A. S., kad nori pasiimti savo daiktus. A. paprašė S. Š. atnešti jo daiktus, bet S. Š. išvadino A. P. „gaidžiu“. Tada abu susikibo. Matė, kaip A. skyrė juos, o po to sakė S. Š.: „duok, duok jam“. Tuo metu jie buvo apie penkis metrus atstumu nuo jos. Matė, kaip S. įsikibęs į A. , į jo rūbus, iš priekio sudavė stovinčiam A. kumščiu kokius nuo penkių iki dešimties kartų į galvą. Po to pervertė, gulinčiam sudavė kokius aštuonis-devynis kartus kumščiu į galvą, spyrė kokius aštuonis-devynis kartus į šoną kairį. Kas vyko toliau, nematė, nes nuėjo atsigerti arbatos. Tada po kelių minučių S. pervertė A. prie vandens talpos. Viskas vyko greta jos apie metrą atstumu, todėl ji viską matė. Girdėjo, kaip S. vadino A. P. visokiais necenzūriniais žodžiais, kokias tiksliai ir neprisimena. Keikėsi, sakė ant jo „gaidys“. Matė, kaip S. Š. tyčia vėl pervertė A. P. ir gulinčiam A. P. S. Š. tyčia sudavė vėl ne mažiau kaip devynis kartus į galvą, dar spyrė kokius aštuonis kartus į šonus. Jos šitie duoti parodymai yra teisingi, ji sąmoningai melavo duodama pirminius parodymus. Juos davė neteisingus todėl, kad galvojo, kad jos daugiau nekvies į policiją. Šitie jos parodymai yra teisingi. Tačiau ji nori pasakyti, kad ji serga epilepsija, po įvykio turėjo tris priepuolius, nori pasakyti, kad dėl šitos ligos ji visiškai susimaišė ir ji nebeprisimena, kaip buvo. Dabar jau negali duoti teisingų parodymų, nes po trijų priepuolių jų nebeprisimena. Dabar pergalvojusi, ji matė arba tą patį vaizdą du kartus arba du kartus vyko tas pats, ji nebegali to pasakyti, ji susimaišė, kaip jie ten mušėsi. Tyčia, sąmoningai ji nemeluoja, nenori duoti neteisingus parodymus, ji negali parodymus duoti teisingus dėl ligos (1 t., b. l. 130-133).

2022-01-08 objektų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b. l. 19-26).

2021-01-08 asmens apžiūros protokole užfiksuota A. P. kūno apžiūra. Apžiūrint A. P. veidą, prie dešinės pusės ausies nustatytas apie 3 cm. ir 2 cm. ilgio įbrėžimas ir paraudimas. Apžiūrint rankas, ant dešinės rankos dilbio nustatytos kraujosruvos. Apžiūrint krūtinės ir nugaros sritis sužalojimų nenustatyta. Apžiūrint kojas vizualių sužalojimų nesimato (1 t., b. l. 30-38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutinio voko-nosies srityje, nugaros kairėje, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešiniame dilbyje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke, apatinio žandikaulio dešiniojo sąnario projekcijoje, kakle. A. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėmis ir nurodytu laiku. Poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutinio voko-nosies srityje, nugaros kairėje, kairėje pėdoje odos nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke, apatinio žandikaulio dešiniojo sąnario projekcijoje, kakle, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės sąnario srityje, dešiniame dilbyje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktai ar, galimai, paviršiais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. A. P. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nėra duomenų, ar buvo paimtas A. P. kraujo mėginys alkoholio kiekiui nustatyti (1 t., b. l. 43-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsižvelgiant į A. P. nustatytų sužalojimų lokalizaciją, išdėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromarfologines savybes, visumoje nėra būdingi griuviminės traumos metu kontaktui su kieta plokštuma/paviršiumi. Vertinant sužalojimus atskirai, poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės sąnario srityje ir dešiniame dilbyje galėjo būti padarytos tiek ir griuvimo atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar, galimai, paviršius, tiek ir tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu. Poodinių kraujosruvų dešinės akies viršutinio voko-nosies srityje, nugaros kairėje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimų dešinės akies apatiniame voke, apatinio žandikaulio dešiniojo sąnario projekcijoje, kakle padarymas nėra būdingas griuviminės traumos metu kontaktui su kietu paviršiumi/plokštuma; konkrečiai pasisakyti apie šių sužalojimų padarymo galimybę griuviminės traumos metu galima pateikus konkrečias griuviminės traumos aplinkybes (1 t., b. l. 43-44 ).

2022-01-14 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota kūno kameromis filmuota medžiaga įvykio vietos apžiūros metu po įvykio (1 t., b. l. 51-54).

2022-01-08 policijos duomenų bazės pažymoje apie įvykį užfiksuota, kad apie 15:09 pagalbos centro telefonu skambino ir policiją kvietė A. S. iš mobiliojo ryšio telefono (1 t., b. l. 27-29 ).

2022-01-26 atlikta akistata tarp nukentėjusiojo A. P. ir įtariamojo S. Š. (1 t., b. l. 160-167).

2022-02-5 atlikta akistata tarp nukentėjusiojo A. P. ir liudytojos A. S. (1 t., b. l. 151-159).

2022-02-08 atlikta akistata tarp liudytojų K. P. ir A. S. (1 t., b. l. 146-148).

2022-02-07 atlikta akistata tarp liudytojos K. P. ir kaltinamojo S. Š. (1 t., b. l. 168-175).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu. Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu.

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę neigė, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio dieną, t.y. 2022-01-08 tarp kaltinamojo S. Š. ir nukentėjusiojo A. P. kilo konfliktas. Tačiau kilo nesutarimų dėl kitų įvykio aplinkybių, dėl smurto naudojimo konflikto metu.

Kaltinamasis S. Š. dėl nusikalstamos veikos kaltės nepripažino ir nurodė, kad nukentėjusiajam nieko nedarė. Kad A. P. sužalojimai jau buvo padaryti prieš dvi savaites, tuo metu, kada A. P. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“. Tokia kaltinamojo keliama versija laikytina gynybine, kadangi ją paneigia byloje surinkti duomenys.

Grožio salono savininkė liudytoja A. S. patvirtino, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo kilęs konfliktas (jos teigimu, dėl to, kad nukentėjusysis triukšmavo, nepasišalino iš grožio salono). Nors pati A. S. nurodo, kad ji nematė smurtinių veiksmų, kuriuos kaltinamasis atliko nukentėjusiajam, vis dėlto, teismo vertinimu, iš byloje esančio vaizdo įrašo galima spręsti, kad ji turėjo ir galėjo matyti bent dalį smurtinių veiksmų. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, įrodo liudytojos K. P. parodymai, kuri tuo metu valė patalpas grožio salone ,,(duomenys neskelbtini)“. Viskas vyko apie metrą nuo jos, todėl ji viską matė. Girdėjo, kaip S. Š.vadino A. P. visokiais necenzūriniais žodžiais, vėliau matė smurtinius veiksmus, kuriuos kaltinamasis atliko nukentėjusiojo atžvilgiu: S. A. pastūmė, A. P. nugriuvo ir S. Š. pradėjo spardyti A. P. į šonus ir į šonkaulius iš kojų, matė, kaip spardė, buvo kokie 6-7 spyriai. Gulėjo tuo metu A. P. ant žemės. Atvažiavo paskui policija ir ji išėjo. Dar buvo kažkokia moteris, kuri filmavo užpuolimą. S. Š. trenkė ir į galvą A. P.. A. bandė atsistoti, bet jį toliau daužė pervertęs. A. P. bėgo kraujas veido srityje. Iš kart po įvykio nukentėjusįjį matė liudytojas M. U., kuris paaiškino, kad A. P. veidas dešinėje pusėje sužalotas, nubrozdintas, iš nosies bėgo kraujas.

Teismas atmeta kaltinamojo versiją, kad nukentėjusysis buvo sužalotas prieš Naujuosius metus, kai vyko į ligoninę. Teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą, Respublikinei (duomenys neskelbtini) ligoninei siuntė raštą atsakyti, ar A. P. lankėsi Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 2021-12-15 iki 2022-01-07. Ligoninė pateikė atsakymą, kad A. P. 2021-12-26 atvežtas greitosios medicinos pagalbos, nes gavo ašarinių dujų, skundų neišsako. Objektyvi būklė – sužalojimų nestebima.

Teismas daro išvadą, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadose nurodyti sužalojimai nukentėjusiajam padaryti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o ne dėl jo sužalojimo kitu metu.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo S. Š. neprisipažinimas padarius nusikaltimą vertintinas kritiškai kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas S. Š. dėl sukelto fizinio skausmo ir nežymiai sutrikdžius A. P. sveikatą, pasitvirtino. Kaltinamojo S. Š. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė padarinius ir jų siekė (tiesioginė tyčia).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis S. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis anksčiau teistas 1 kartą, dirbantis. S. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo konkrečiu atveju, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis stengiasi keisti savo gyvenimo būdą ir elgesį, dirba, turi diagnozuotų psichinės sveikatos sutrikimų, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebūtina kaltinamąjį izoliuoti nuo visuomenės. Teismo vertinimu, šių tikslų galima pasiekti kaltinamajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros ir skiriant įpareigojimus, kurie padėtų keisti jo elgesį teigiama linkme, t. y. tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Recidyvas konstatuotinas ir tuo atveju, kai nauja nusikalstama veika padaroma po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo: BK 63 straipsnio nuostatos taikomos, esant nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 64 straipsnis taikomas, kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220/2008). Tokiai praktikai pritarta ir vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse, kuriose, be kita ko, buvo spręsti bausmių skyrimo pagal BK 63 ir 64 straipsnius klausimai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2011, 2K-365/2011, 2K-477/2011).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, skirta 90 parų arešto bausme. Teismas taiko dalinį bausmių sudėjimą, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, veikų pavojingumą.

Kaltinamajam S. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusysis A. P. baudžiamojoje byloje 2022-11-09 pateikė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo S. Š. (2 t., b. l. 156). Civilinį ieškinį grindė tuo, kad dėl kaltinamojo S. Š. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė neigiamus emocinius pergyvenimus, fizinį skausmą, dvasinius nepatogumus.

Remiantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje reglamentuojama, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtine žala CK 6.250 straipsnio 1 dalis laiko asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais, tačiau nei neturtinės žalos atlyginimo minimumo, nei jos maksimumo dydžių, CK nenustato. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, turi siekti kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, nes padarytą neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo S. Š. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. P. buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinių, dvasinių ir psichologinių išgyvenimų, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo S. Š. kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas. Įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, tai, kad rašytinių duomenų apie nukentėjusiojo A. P. vartojamus vaistus nėra pateikta, taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų konsultuojamas psichologų ar kitų specialistų, taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius, pripažįstama, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas iš dalies, todėl mažinamas ir iš kaltinamojo S. Š. nukentėjusiajam A. P. priteistina 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis atmetama kaip neįrodyta.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 77,42 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam A. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 70-72). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo A. P. sveikatai buvo padaryta S. Š. kaltais veiksmais, todėl už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 77,42 Eur, priteistina iš kaltinamojo S. Š..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, taip pat šioje teisės normoje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. Š. turi negalią, bei įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, S. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, skirta 90 parų arešto bausme ir galutinę bausmę skirti 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, S. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo S. Š. 500 Eur (penkis šimtus eurų) A. P. neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš S. Š. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 77,42 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 42 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš S. Š. nepriteisti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD skaitmenines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais 3 vnt., voke prie bylos viršelio – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ 2022-10-24 Šiaulių apylinkės teismui atsiųstus medicininius S. Š. dokumentus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Mantas Liesis