Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-366-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-03
Bylos Nr.
1A-183-366-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Valdas Meidus, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
K. P.
Nukentėjusysis
V. Z., A. B., V. J.
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-366/2008

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

2008 m. rugsėjo 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Meidaus, Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Valdemarai Chodorcevičienei, Ignui Railai,gynėjui Antanui Cemnolonskui,nuteistajam K. P.,nukentėjusiajai V. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 1d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-581/2008, kurioje K. P. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 6 metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Iš K. P. priteistas 39 417 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam A. B., 3167 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam V. J., 49 417 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai V. Z.. Iš UADB „ERGO LIETUVA“ priteistas 200 Lt turtinės ir 583 Lt neturtinės žalos atlyginimas A. B., 583 Lt neturtinės žalos atlyginimas V. J., 583 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai V. Z., 34 682,50 Lt žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie SAM. Nukentėjusios V. Z. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas, nukentėjusiesiems V. J. ir A. B. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

K. P. nuteistas už tai, kad 2006-07-24, apie 19.04 val. Panevėžio rajone, kelio Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys 34 km 870 m, vairuodamas automobilį Mercedes Benz 100 D, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Meldas“, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 53, 64, 68, 145 ir 153 punktų reikalavimus, o būtent: vairuodamas transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - jo kraujyje rasta 1,39 promilių etilo alkoholio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neužtikrino kitų eismo dalyvių saugumo, stovėjęs dešiniajame kelkraštyje ir prieš pradėdamas važiuoti, privalėdamas įsitikinti, kad tai daryti saugu ir jis nekliudys kitiems eismo dalyviams, iš dešinio kelkraščio vykdė kario posūkio - apsisukimo - manevrą, neduodamas kelio ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. B. ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo automobilio Mercedes Benz 100 D keleivis G. Z. - jo lavone buvo nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairiame žaste ir kairiame dilbyje, stiprus kūno sumušimas, kraujosruvos krūtinės minkštuose audiniuose, dešinės pusės 6,7,8,9-to šonkaulių ir kairės pusės 3,4,5-to šonkaulių lūžiai, plaučių plyšimai, kepenų plyšimas, tai komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes; buvo sunkiai sutrikdyta automobilio Mercedes Benz 100 D keleivio V. J. sveikata - jam nustatytas galvos smegenų sumušimas, pjautos žaizdos kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairio smilkinio srityje; buvo nežymiai sutrikdyta automobilio Mercedes Benz 100 D keleivių K. K., A. B. ir R. M. sveikata - K. K. nustatyta minkštųjų audinių sumušimas veide, kairio klubo sąnario sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, R. M. nustatytos muštinės žaizdos veide, kairiajame peties sąnaryje, kairės blauzdos sumušimas, A. B. nustatytas minkštųjų audinių sumušimas dešiniajame skruoste, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas; buvo sunkiai sutrikdyta automobilio VW Passat vairuotojo A. B. sveikata - jam nustatytas galvos smegenų sumušimas, kairio šlaunikaulio lūžis, kairio stipinkaulio lūžis, kairio riešo sąnario išnirimas, muštinės galvos žaizdos, odos nubrozdinimai abiejose kojose.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. P. prašo panaikinti nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinį skundą grindžia sekančiais argumentais:

Teigia, jog neįrodyta jo kaltė įvykdžius nusikaltimą, už kurį jis yra nuteistas, o teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu pagrįstai buvo nustatyta, kad 2006-07-24 avarija įvyko dėl automobilio Mersedes Benz vairuotojo kaltės, tačiau byloje nė vienas iš nukentėjusiųjų ir liudytojų, nei jis pats dėl patirtų sužalojimų ar girtumo, kitų objektyvių aplinkybių negalėjo nurodyti, kas autoįvykio metu vairavo automobilį Mersedes Benz. Byloje nėra objektyvių neginčijamų įrodymų šiuo klausimu.

Nepagrįsta teismo išvada, kad automobilį Mersedes Benz vairavo K. P.. Apeliantas nurodo, kad automobilyje buvo sužaloti keli asmenys, kurie buvo traukiami iš automobilio per visas galimas vietas ir bet kurio iš asmenų kraujas, taip pat ir jo, galėjo pasilikti ant vidinės vairuotojo durelių pusės. Įvykio metu raudonos spalvos kombinezonais vilkėjo jis pats, K. K. ir R. M., todėl automobilį vairuoti galėjo bet kuris iš asmenų.

V. M. parodė, kad greitosios medicinos pagalbos automobilis paskutinį iš įvykio vietos išvežė autobusiuko vairuotoją, nes jis buvo prispaustas, o VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės pažyma patvirtina, kad paskutinis į ligoninės priimamąjį pristatytas ne K. P., o R. M.. Be to, apeliantas nurodo, kad jo kūne nebuvo nustatyti suspaudimams būdingi sužalojimai. Teismo posėdžio metu K. K. nurodė neprisimenąs, kas išvažiuojant iš sodybos vairavo automobilį, o posėdžio metu pagarsinus jo parodymus jų nepatvirtino, o tik nurodė „lyg tai viskas teisinga“. Teismas negalėjo remtis A. B. parodymais, kad važiuojant į Panevėžį automobilį vairavo apeliantas, nes autoįvykio metu jis buvo visiškai girtas. Teismas turėjo kritiškai įvertinti liudytojo Petraičio parodymus apie tai, jog vienas iš sužalotų vaikinų vairuotoją vadino „Kęstu“ ir jo prašė duoti telefoną, nes K. K. teisme patvirtino, kad būtent jo asmuo su skaudančia koja prašė telefono. K. K. vardas taip pat Kęstutis, ir jis taip pat vilkėjo raudonos spalvos kombinezoną. Tyrimo metu nustatyta, kad įvykio dieną autobusiuką pasikeisdami vairavo keli asmenys, todėl ekspertizės metu ant vairuotojo sėdynės nustatyti jo, A. B. ir K. K. kvapai neįrodo, kad automobilį vairavo būtent apeliantas. Teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti į teismo posėdį gelbėjimo tarnybos darbuotojus, traukusius iš autobusiuko prispaustą vairuotoją, kurie, tikėtina, būtų galėję atpažinti vairuotoją.

Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, teisingai pritaikė teisės normas, kvalifikavo padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė bausmes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (BPK 20 str., 305 str. 1d. 2p.). Esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatyta (BPK 320 str. 3d.).

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad avarijos metu mikroautobusą galėjo vairuoti kitas asmuo, o ne jis. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, įvykio metu trys asmenys buvo apsirengę raudonos spalvos kombinezonus – tai K. K., R. M. ir K. P.. To neneigia ir pats apeliantas. Iš liudytojų parodymų matyti, kad už automobilio vairo sėdėjo asmuo apsivilkęs būtent raudonos spalvos kombinezoną. Tai patvirtina ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apklausti gelbėtojai L. T., A. G. ir S. N.. Tiek pirmos instancijos teisme apklausti liudytojai, tiek minėti gelbėtojai patvirtina, kad asmuo, sėdėjęs už mikroautobuso vairo buvo išgelbėtas paskutinis, kadangi jis buvo prispaustas deformuotomis kėbulo dalimis. Liudytojas P. M. nuosekliai tvirtina, jog tuojau po įvykio šalikėlėje sėdėjo K. K., kurį liudytojas pažinojo asmeniškai. Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Tuo paneigiama apelianto versija, jog automobilį galėjo vairuoti K. K.. Iš liudytojų parodymų matyti, kad be K. K., iš automobilio buvo išlipęs ir vaikščiojo dar vienas vyras, apsirengęs raudonų kombinezonu. Liudytojai nurodo, kad tas vyras šlubčiojo. Iš teismo medicinos specialisto išvados (t. 2, b.l. 89) matyti, kad R. M. sužalojimai kairėje blauzdoje. Į ligoninę jis pristatytas sąmoningas. Tuo tarpu iš specialisto išvados Nr. G 1316/06 (05) (t. 1, b.l. 74) matyti, kad K. P. kojų sužalojimai nenustatyti. Iš gelbėtojų parodymų taip pat matyti, kad autobusiuko vairuotojui buvo sužeista galva, jis buvo nesąmoningas, blaškėsi, teko jį laikyti, kad medikai galėtų suleisti vaistus. Į ligoninę K. P. pristatytas nesąmoningas. Atsižvelgiant į šiuos faktus pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tuojau po įvykio iš mikroautobusiuko buvo išlipęs ir šlubuodamas galėjo vaikščioti tik R. M.. Iš to seka pagrįsta ir logišką išvada, kad už automobilio vairo buvo trečias raudonu kombinezonu vilkėjęs asmuo, - t.y. K. P..

Pagrįstai pirmos instancijos teismas, motyvuodamas, kad automobilį vairavo K. P., rėmėsi tuo, jog ant vairuotojo durelių vidinės pusės rastas K. P. kraujas. Apelianto teiginys, kad kraujas galėjo atsirasti kai gelbėtojai traukė sužeistuosius niekuo nepagrįstas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apklausti gelbėtojai nenurodė, kad pro vairuotojo dureles būtų iškeltas dar kas nors išskyrus asmenį, buvusį už vairo. Iš transporto priemonės apžiūros protokolo bei pateiktų foto nuotraukų (t. 2, b.l. 9 – 10, 13 – 14) matyti, kad mikroautobusui M/B deformuota bei sulankstyta kairė pusė, įlenktos kairės pusės vairuotojo durelės. Tuo tarpu dešinė automobilio pusė beveik nenukentėjo, durys laisvai darinėjasi. Tai rodo, kad gelbėjant sužeistus žmones, gelbėtojams nebuvo jokio reikalo juos traukti pro vairuotojo dureles, kurios net neatsidarinėjo, kadangi į saloną buvo galima laisvai patekti pro dešinės pusės abejas duris. Apelianto nurodytas veiksmas nebuvo galimas dar ir todėl, kad vairuotojo vietoje sėdėjo užspaustas žmogus, o kaip jau yra nustatyta, vairuotojas iš automobilio buvo ištrauktas paskutinis. Kaip nurodyta jau minėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje, K. P. buvo prakirsta kairė ausis. Kad vairuotojo veidas buvo kruvinas patvirtina ir apklausti gelbėtojai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei liudytojo L. K. parodymų matyti, jog ant vairuotojo durelių buvo pakankamai didelis kiekis kraujo. Tai rodo, kad sužeistas žmogus toje vietoje praleido pakankamai ilgą laiko tarpą.

K. P. kaltės nepaneigia ir apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis į ligoninę buvo pristatytas priešpaskutinis, kai pagal liudytojų parodymus vairuotojas iš įvykio vietos buvo paimtas paskutinis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, yra užfiksuota, kad K. P. į ligoninę pristatytas 19 val. 55 min., o R. M. 20 val. 00 min. (t. 3, b.l. 112 – 116). Kaip matyti pristatymo laikas labai mažai skiriasi. Sužeistieji buvo vežami atskirais automobiliais. Užfiksuotas yra tik pristatymo laikas, nenurodant išvėžimo iš įvykio vietos laiko. Iš to paties autoįvykio buvo pristatyta daug sužeistųjų. Logiška, kad pirmiausia buvo suteikiama pagalba (tuo pačiu ir pildomi dokumentai, nurodant pristatymo laiką) tiems, kurie sužeisti sunkiau. Kaip jau minėta, K. P. į ligoninę pristatytas nesąmoningas, patyręs gan sunkią traumą. R. M. sužalojimai nebuvo tokie sunkūs, jis buvo sąmoningas, galėjo netgi vaikščioti. Todėl logišką, kad pirmiau apžiūrėtas buvo K. P. tuo pačiu nurodant ankstesnį pristatymo laiką. Pirmos instancijos teismas visai pagrįstai nesirėmė VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės pažyma apie sužeistųjų pristatymo laiką kaip įrodymu.

Kaltės nepaneigia ir tas faktas, kad ant K. P. kūno nėra sužalojimų, būdingų suspaudimams. Kaip yra nustatyta, susidūrimo metu smūgis teko į a/m M/B kairį šoną. Būtent kairėje to automobilio pusėje sėdėję žmonės daugiausia ir nukentėjo. Kadangi smūgis teko ne į mikroautobusiuko priekį, todėl ir vairuotojo vietoje buvusiam asmeniui negalėjo būti padaryti būdingi sužalojimai, tokie kaip krūtinės ląstos sužalojimas į vairą, kojų prispaudimas pedalais ar deformuota panele ir t.t. Byloje nėra jokių duomenų, kad viruotojo vietoje buvęs asmuo buvo fiziškai suspaustas ar sužalotas deformuotų detalių. Kaip yra nurodęs liudytojas P. M., mikroautobusiuko vairuotojo gelbėtojai iš karto negalėjo ištraukti, kadangi buvo deformuotos vairuotojo pusės durys, jos neatsidarė ir jas teko išpjauti. Išpjovus duris, vairuotojas daugiau be jokių kliūčių buvo iškeltas iš automobilio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė:

Nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Valdas MeidusBronė Vidzėnienė