Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus (Palanga) atstovei I. L.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl sutuoktinės R. L. sūnaus L. L. įvaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas su vaiko L. L. mama susituokė 2006 m. rugsėjo 28 dieną, nuo 3,5 metų amžiaus rūpinosi L. L., išlaikė ir atliko visas kitas tėvo pareigas. Atsižvelgiant į L. L. norus, kad jo pavardė būtų tokia pati, kaip mamos, 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo pakeistas civilinės būklės akto įrašas, pakeičiant L. L. pavardę, vietoje (duomenys neskelbtini) įrašant (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad R. L. pritaria tam, kad sutuoktinis A. L. įsivaikintų jos sūnų L. L., nes sutuoktinis visada laikė L. L. savo sūnumi, o sūnus jį laikė tėvu. L. L. visada jautėsi taip, lyg būtų A. L. sūnus, juos sieja sūnaus ir tėvo santykiai. L. L. nori, kad A. L. taptų jo tėvu teisiškai įtvirtinant ryšį. Nurodoma, kad pareiškėjas dirba, vykdo individualią veiklą, jo pajamos per mėnesį sudaro apie du tūkstančius eurų, jo ir sutuoktinės pajamos yra pakankamos užtikrinti įvaikinamo vaiko poreikius. Šeima gyvena nuosavame name, deklaruota gyvenamoji vieta šalia esančiame name, kur vykdoma individuali veikla, teikiant nuomos paslaugas. Pareiškėjo sveikata tinkama įvaikinti.

Vaiko nuomonės išklausymo akte įvaikinamasis L. L. paaiškino, kad jam žinoma apie mamos sutuoktinio A. L. ketinimą jį įsivaikinti bei biologinio tėvo K. P. kreipimąsi į teismą dėl sutikimo įvaikinti patvirtinimo. Nepilnametis paaiškino, kad nuo 3 metų amžiaus mamos sutuoktinį A. L. laiko ir vadina savo tėvu. Juos sieja sūnaus ir tėvo tarpusavio santykiai. A. L. jo atžvilgiu atlieka visas tėvo pareigas. Jų tarpusavio santykiai darnūs ir artimi. Linas visada gali pasikalbėti su A. L., aptarti iškilusias problemas. Linas norėtų, kad A. L. taptų jo tėvu teisiškai. Vaikinas įvardijo, kad tokiu atveju ir jis, kaip sūnus visą gyvenimą turėtų savo pareigas tėvo atžvilgiu, ir jam tai yra svarbu. Paklaustas apie biologinį tėvą K. P., nepilnametis L. L. nurodė, kad jo nepažintų, nes yra matęs tik kelis kartus. Jų nesieja jokie tarpusavio ryšiai ar santykiai. Biologinis tėvas su Linu nebendravo, niekada nesidomėjo jo auklėjimu, priežiūra, pomėgiais. L. L. papasakojo, kad jo šeimos narius sieja darnūs tarpusavio santykiai. Jie mėgsta laisvalaikį leisti kartu. Vertina bendrus šeimos pietus, vakarienes, bendras keliones. L. L. turi pilnametę seserį, kuri gyvena Vilniaus mieste.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje su pareiškimu sutinka. Teismo posėdyje institucijos atstovė I. L. nurodė, kad kliūčių įvaikinti L. L. nėra. Nurodė, kad vaiko su biologiniu tėvu K. P. jokio ryšio nebuvo, jis neteikė vaikui išlaikymo, jo neaugino ir neauklėjo, teismas patvirtino jo sutikimą įvaikinti sūnų. Taip pat nurodė, kad buvo bendrauta su L. L., iš pokalbio buvo matyti, kad jo ir pareiškėjo santykiai labai geri.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas A. L. yra R. L. sutuoktinis, šeimoje auga L. L. gim. 2001 m. gruodžio 7 d., kurio mama yra R. L., o tėvas K. P.. 2019 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintas L. L. tėvo K. P. sutikimas dėl L. L. įvaikinimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ir vaikas yra sveiki, jiems nėra kontraindikacijų įvaikinimui, pareiškėjas į sergančių psichikos ir priklausomybių ligas apskaitą neįrašytas, neteistas, baustas administracine tvarka pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, tačiau, kaip ir sutinkama ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje, tai nėra įstatyme numatyta kliūtis tapti įvaikintoju.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti. Byloje yra pateiktas R. L. rašytinis sutikimas, kuriame nurodoma, jog ji sutinka, kad jos sutuoktinis A. L. įvaikintų jos sūnų L. L.. Pavardė „(duomenys neskelbtini)“ vaikui jau yra suteikta.

CK 3.215 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 485 straipsnio 1 dalis nustato, jog įvaikinamasis, kuriam yra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo turi būti išklausytas teismo posėdyje. Teismas išsiaiškina, ar įvaikinamasis sutinka būti įvaikintas, ar sutinka, kad įvaikintojas būtų pripažintas jo tėvu, o jis - įvaikintojo vaiku. L. L. yra suėję 17 metų. Palangos miesto socialinių paslaugų centro (toliau - Centras) 2019-09-20 išvadoje „Dėl A. L. pasirengimo įvaikinti L. L.“ nurodoma, jog „Linas savo tėvu vadina Arvidą. Apsilankymo metu pastebėta, kad pareiškėjas palaiko draugiškus ir tėviškus santykius su nepilnamečiu vaiku. Individualaus susitikimo metu L. L. teigiamai atsiliepė apie pareiškėją “. Artėjant pilnametystei, L. L. išreiškė norą dėl įvaikinimo, kad A. L. būtų pripažintas jo biologiniu tėvu ir įstatyminiu atstovu (Vaiko nuomonės išklausymo aktas).

Pareiškėjas dirba pagal individualią veiklą, gauna pastovias pajamas, taip nuosavybes teise jam ir sutuoktinei R. L. priklauso žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), kur vykdoma individuali veikla pagal šeimai priklausančius patentus. Šeima gyvena nuosavame name adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintas L. L. tėvo K. P. sutikimas dėl L. L. įvaikinimo. CK 3.209 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įvaikinti galima tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą (sąrašą), išskyrus atvejus, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba kai įvaikinamas vaikas gyvena įvaikintojo šeimoje. Vadovaujantis Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-10 nutarimu Nr. 1422, 10 punktu, L. L. neįrašytas į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą, nes vaiką pageidauja įvaikinti jo motinos R. L. sutuoktinis A. L.. Įvaikinamasis L. L., apklaustas, surašant Vaiko nuomonės išklausymo aktą, nurodė, kad sutinka ir prašo, kad jo tėvu būtų pripažintas A. L..

Išvadas teikianti institucija sutinka, kad pareiškėjas įsivaikintų L. L., pareiškėjas turi tinkamas gyvenimo sąlygas, jis yra deramai pasirengęs įvaikinti, tai patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados. Priežasčių, kliudančių pareiškėjui įvaikinti L. L., nenustatyta. Pareiškėjas pagal moralines savybes, socialinę brandą, materialinę padėtį gali tinkamai atlikti tėvo pareigas. Išvadose sutinkama, jog įvaikinimas atitiktų vaiko interesus augti šeimoje, gauti tinkamą priežiūrą ir gyvenimo sąlygas, reikalingas normaliam jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pripažino vaiką kaip savo, auklėja ir ugdo L. L., dalyvauja jo kasdieniniame gyvenime, todėl tarp jų susiklostė tėvo ir sūnaus santykiai.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad prašymas įvaikinti tenkintinas, kadangi tai atitinka vaiko interesus (Vaikų teisių konvencijos 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 26 straipsnis, CK 3.209 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas A. L. atitinka CK 3.210–3.211 straipsniuose įvaikintojui keliamus reikalavimus, yra moraliai ir materialiai pasirengęs įvaikinti L. L., todėl yra visos sąlygos pareiškėjui įsivaikinti nepilnametį L. L., pripažįstant A. L. įvaikinamojo L. L. tėvu, o įvaikinamąjį L. L. – pareiškėjo sūnumi (CK 3.209–3.220, CK 3.227–3.228).

Įvaikintojui išaiškintinos įvaikinimo pasekmės, numatytos CK 3.227 straipsnio 1 dalyje – įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikintojas laikomas vaiko tėvu pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (CPK 3.227 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, - 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Leisti pareiškėjui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įvaikinti L. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko L. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o vaiką - L. L. – A. L. sūnumi.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų įvaikinimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.