- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- I1-4883-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00590-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1).
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020-12-21 iki 2020-12-28 buvo kalinamas nepriimtinomis, žeminančiomis sąlygomis Marijampolės PN laikino sulaikymo kameroje Nr. 11. Teigė, kad trūko gyvenamojo ploto, buvo sunku pajudėti, taip pat tekdavo valgyti ant lovos, kadangi kameroje nebuvo stalo. Dėl to pareiškėjui kilo įvairių nepatogumų.
Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, orumo pažeminimu. Prašė skundą patenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 7-10) su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad minimalaus ploto norma jam buvo užtikrinta visą ginčo laikotarpį. Pažymėjo, kad kameroje Nr. 11 pareiškėjas kalėjo vienas. Akcentavo, jog patys nuteistieji nuolat gadina kamerose įrengtus stalelius, tačiau pataisos namai stengiasi operatyviai šalinti gedimus. Kadangi pareiškėjas ginčo kameroje kalėjo tik 7 paras, valgymas sėdint ant lovos negalėjo sukelti skunde nurodomų didelių nepatogumų. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu neteikė skundų ar pretenzijų dėl netinkamo kameros įrengimo. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų nesikreipė nei į pataisos namų psichologą, nei į gydytoją. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Dėl gyvenamojo ploto.
Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN kamerų tipo patalpoje, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.
Nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 punkte reglamentuota, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose turi būti 3,6 kv. m.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2020-12-21 iki 2020-12-28) atlikinėjo Marijampolės PN paskirtą drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpą Nr. 11 (b. l. 11). Šios kameros plotas – 4,31 kv. m, joje buvo įrengta 1 miegamoji vieta, pareiškėjas kalėjo vienas (b. l. 11, 14, 15-17). Byloje nėra jokių šiuos duomenis paneigiančių įrodymų. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjui ginčo patalpoje teko 4,31 kv. m ploto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr. EŽTT 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009-07-30 sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010-04-08 sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012-05-31 sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalios ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.
Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl minimalios ploto normos pažeidimo nekonstatuotini.
Dėl stalo įrengimo.
Pareiškėjas teigė, kad kameroje nebuvo įrengto stalo, todėl teko valgyti sėdint ant lovos.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas 1 stalas ir po 1 taburetę ar kėdę vienam asmeniui (10.2 p., 10.3 p.). Byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 15-17) patvirtina, jog ginčo kameroje stalas nebuvo įrengtas.
Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, teismas pažymi, jog CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018-05-16 nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų kilusias neigiamas pasekmes. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų nesikreipė nei į pataisos namų administraciją, nei į psichologą ar gydytoją (b. l. 12-13). Teismas taip pat vadovaujasi bendraisiais protingumo ir objektyvumo principais, konstatuodamas, jog atsakovės atstovo padaryti neteisėti veiksmai, neužtikrinant Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose numatyto kameros inventoriaus įrengimo (stalo), yra mažareikšmiai ir negalėjo sukelti pareiškėjui esminių nepatogumų ar kitokių neigiamų pasekmių, prilygstančių neturtinės žalos sąvokai CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas ginčo kameroje buvo kalinamas neilgą laikotarpį (tik 7 paras), be to, kameroje buvo įrengta lova, todėl pareiškėjas galėjo ant jos sėdėti pietų metu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, tačiau pareiškėjas jų nepateikė.
Šioje administracinėje byloje nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Nenustačius patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, nesant visų valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.