Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metams;

pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – 2 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. bei Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir, pritaikius BK 65 straipsnį, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitus į 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams;

vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, skiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei elgesio apribojimą 12 mėnesių įpareigojant mokytis arba dirbti ir nuo 23 iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus atvejus, jei minėtu laiku reikėtų dirbti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo esančio lopšelio - darželio „xxx“, būdamas nepilnametis, gim. xxxx, paimdamas iš nepilnamečio M. D. mobiliojo ryšio telefoną pažiūrėti sakydamas, kad pasiskolina šį telefoną savaitei, ir jo negrąžindamas, iš M. D. pagrobė svetimą, G. D. priklausantį turtą – 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 5300c“, padarydamas pastarajam 300 Lt turtinę žalą;

be to, G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie prekybos kiosko „Kebabai“, esančio (duomenys neskelbtini), prie visuomeninio transporto stotelės „xxx“, būdamas nepilnametis, užlauždamas nukentėjusiojo M. D. dešinę ranką, atsegdamas rankinę, grasindamas ateityje pavartoti fizinį smurtą, jeigu kreipsis pagalbos, iš rankinės pagrobė svetimą, G. D. priklausantį turtą – 1 000 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5610“, padarydamas pastarajam 1 000 Lt turtinę žalą;

be to, G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas nepilnametis, telefonu nurodęs N. D. ateiti su juo susitikti, (duomenys neskelbtini) monolitinio namo aikštelėje, sakydamas, jog nukentėjusysis gerai gyvena, todėl turi turėti pinigų, grasindamas sumušti, vertė nepilnametį N. D. paskolinti, tokiu būdu perduoti jam 50 Lt. N. D. įvykdžius reikalavimą ir perdavus jam pinigus – 50 Lt, užvaldė nukentėjusiajam G. D. priklausančius pinigus – 50 litų, padarydamas pastarajam 50 Lt turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas nepilnametis, apgaule išviliodamas iš namų nukentėjusįjį N. D., t. y. sakydamas norįs atiduoti 50 Lt skolą, nurodydamas ateiti į lopšelio-darželio „xxx“ teritoriją (duomenys neskelbtini) namo, kaltindamas N. D., kad sukėlė jam problemų norėdamas susigrąžinti pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5610“, ir grasindamas skirti už tai baudą, vertė N. D. perduoti jam 500 Lt. Nukentėjusiajam N. D. nusiderėjus reikalaujamą 500 Lt sumą iki 200 Lt, bijant, jog nepaklusus reikalavimui perduoti pinigus bus įvykdyti ankstesni grasinimai pavartoti fizinį smurtą, ir įvykdžius reikalavimą – perdavus reikalaujamus 200 Lt, užvaldė nukentėjusiajam G. D. priklausančius 200 Lt, padarydamas pastarajam 200 Lt turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. lapkričio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas nepilnametis, telefonu nurodydamas N. D. susitikti, (duomenys neskelbtini) monolitinio namo aikštelėje, suduodamas vieną smūgį ranka į kairį šoną nepilnamečiui N. D., vertė jį atnešti ir perduoti 200 Lt. N. D. įvykdžius reikalavimą bei perdavus jam pinigus – 200 Lt, užvaldė nukentėjusiajam G. D. priklausančius pinigus – 200 litų, padarydamas pastarajam 200 Lt turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. gruodžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas nepilnametis, telefonu nurodęs N. D. susitikti, grasindamas, kad nukentėjusysis turės problemų, jeigu neateis į susitikimą, (duomenys neskelbtini) namo, grasindamas, jog bus „kaip praeitą kartą“, t. y. grasindamas pavartoti fizinį smurtą, vertė nukentėjusįjį N. D. atnešti ir perduoti 50 Lt. N. D. įvykdžius reikalavimą bei perdavus jam pinigus – 50 Lt, užvaldė nukentėjusiajam G. D. priklausančius pinigus – 50 Lt, padarydamas pastarajam 50 Lt turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas nepilnametis, telefonu nurodęs N. D. susitikti, (duomenys neskelbtini) namo esančioje aikštelėje, išsitraukdamas už kelnių juosmens užkištą daiktą, panašų į ginklą – pistoletą ir nukreipdamas jį į N. D. sakydamas, kad nukentėjusiajam neatnešus pinigų bus nušautas, reikalavo pinigų. Nukentėjusiajam atsakius, jog pinigų nebeturi, vertė nupirkti ir jam atnešti nešiojamą per petį rankinę, t. y. vertė nukentėjusįjį N. D. perduoti jam pinigus bei turtą – rankinę;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. liepos 23 d., apie 19 val., būdamas nepilnametis, (duomenys neskelbtini) namo esančio lopšelio-darželio „xxx“ teritorijoje, demonstruodamas N. D., kad nuošalyje stovi jo draugai ir prieš jį gali būti pavartotas fizinis smurtas, reikalavo 30 Lt. Nukentėjusiajam atsakius, jog pinigų neturi, grasindamas pavartoti fizinį smurtą, jeigu nukentėjusysis atsisakys vykdyti jo reikalavimą, grasindamas, kad neįvykdžius reikalavimo bus paimti (numauti) šortai „Nike“, kuriuos jis dėvi, reikalavo, jog nukentėjusysis nusirengtų ir perduotų jam savo marškinėlius „Nike“ sakydamas, kad juos pardavęs gaus 30 Lt. N. D. įvykdžius reikalavimą bei perdavus marškinėlius, užvaldė nukentėjusiajam G. D. priklausantį turtą – 79 Lt vertės marškinėlius „Nike“, padarydamas pastarajam 79 Lt turtinę žalą.

Iš bylos duomenų matyti, jog G. L. kitais nuosprendžiais jau nuteistas už šešiolika nusikalstamų veikų. Nusikaltimus jis darė net tada, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl ankstesnių nusikalstamų veikų. Ikiteisminio tyrimo metu G. L. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, kurią pakeitus į švelnesnę jis netrukus tęsė nusikalstamas veikas prieš N. D. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo G. L. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, todėl teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neleistų pakeisti jo nusikalstamų polinkių. Be to, būtų ignoruojamos ar neįvertintos dėl padaryto nusikaltimo prarastos vertybės, sumenkinti nukentėjusiųjų interesai ir nebūtų pasiekti bausmei keliami tikslai. Dėl to teismas netinkamai pritaikė BK 92 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atidėjo bausmės vykdymą. Teismas netinkamai pritaikė ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi neteisingai įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, šių veikų sukeltus padarinius, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus bei stadiją, paties kaltininko asmenybę. Visa tai įvertinus darytina išvada, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad G. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuteistojo G. L. gynėjas atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, jog prokurorės apeliacinis skundas nepagrįstas. Teismas tinkamai įvertino, kad nėra G. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių; Prano Eimučio mokykla jį gerai charakterizuoja; teisme jis pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo; turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su neįgalia motina; pastaroji parodė bendraujanti su sūnumi, mato pasikeitimus jo galvosenoje, norą pasitaisyti ir daugiau nenusikalsti; jis daugiau kaip pusę metų buvo suimtas. Teismas pagrįstai ir teisėtai, t. y. teisingai, vadovavosi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, tinkamai taikė BK 91, 92 straipsnių reikalavimus dėl bausmės skyrimo nepilnamečiui, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog G. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas.

G. L. padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė sunkesnių padarinių. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jo veiksmais padaryta žala atlyginta, jis pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs.

Prokurorės apeliacinis skundas grindžiamas prielaidomis. Jame nepakankamai įvertinta svarbiausia šioje byloje aplinkybė, jog nuteistasis yra nepilnametis, jam inkriminuotas veikas padarė būdamas gana jauno amžiaus, tėvams gyvenant skyrium ir jį auginus bei auklėjus tik motinai.

Nuosprendyje nuteistajam nustatyti rimti apribojimai yra pakankama garantija, kad jis ateityje bus užtikrintai kontroliuojamas ir daugiau nenusikals.

Gynėjas atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Teismo posėdyje prokuroras prašo Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis, jo gynėja ir nuteistojo atstovė pagal įstatymą prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.

Prokurorė ginčija tik BK 92 straipsnio nuostatų netinkamą taikymą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl BK 92 straipsnio nuostatų netinkamo taikymo pagrįsti.

BK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkto 5 dalyje išaiškinta, jog atidėdamas bausmės vykdymą (BK 75, 92 straipsniai) teismas motyvuoja, kodėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo tinkamai nesilaikė.

Nuosprendyje nurodyta, kad bausmės vykdymas G. L. gali būti atidėtas. Kuo grindžia tokią nuomonę, konkrečių bausmės vykdymo atidėjimo motyvų teismas nenurodė. Galima tik spėti, jog tokią išvadą teismas padarė dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių už padarytus nusikaltimus paskyrė sankcijų žemutinei ribai artimas bausmes, t. y. įvertinęs duomenis apie nuteistojo asmenybę. Beje, negalima nepastebėti, kad pats teismas pripažino nuteistojo asmenybę esant prieštaringai vertinamą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, vien šių aplinkybių aiškiai nepakanka manymui, jog G. L. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti realiai jos neatliekant, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, apimtį ir intensyvumą, kaltininko vaidmenį darant nusikalstamas veikas, jo asmenybę, elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą, jas darant ir po to.

Taigi atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nepilnamečiui teismas gali, tik esant BK 92 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pakankamam pagrindui manyti, kad tokiomis sąlygomis bus pasiekti bausmės tikslai.

Atidėdamas bausmės vykdymą nepilnamečiui, teismas turi apsvarstyti šios priemonės taikymo tikslingumą, užtikrinti labai svarbią bausmės paskirtį – teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teisingumas reiškia ne tik tai, jog turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, privalėjo įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, jo elgesį visuomenėje, polinkius, nusikaltimų padarymo priežastis ir pan.

Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, jog G. L. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, daugiausia akcentavo tas aplinkybes, kurios lengvino kaltininko padėtį – tai, kad teisme jis pripažino savo kaltę ir atsiprašė nukentėjusiojo, nepadarė sunkių nusikaltimų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su gerai jį apibūdinančia neįgalia motina, daugiau kaip pusę metų buvo suimtas, mokykloje iki suėmimo teigiamai charakterizuojamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti jos realiai neatliekant.

Nors bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas nepriklausomai nuo jo padarytų tyčinių nusikaltimų sunkumo kategorijos, svarbi tik paskirtos bausmės trukmė, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė nuteistąjį nepadarius sunkių nusikaltimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto ir teismo dėmesį, kad BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Ši aplinkybė – padaryto nusikaltimo sunkumas – įvertinus visas bylos aplinkybes reikšminga sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog atidėjus bausmės vykdymą bus pasiekti jos tikslai, ir ar toks sprendimas yra teisingas.

Visi G. L. padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, padaryti siekiant gauti turtinės naudos, nors pats teigė, kad jo materialinis gerbūvis buvo pakankamai užtikrintas. Ši aplinkybė rodo kaltininko asmenybės padidintą pavojingumo laipsnį.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistojo motina dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nukentėjusiesiems atlygino nusikaltimais padarytą turtinę ir neturtinę 1 800 litų žalą (t. 2, b. l. 85). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tai pripažįsta kaip G. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau tai nėra pakankamas pagrindas atmesti prokurorės apeliacinį skundą.

Negalima visiškai sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta motyvuojant bausmės skyrimą, kad G. L. teisme pripažino savo kaltę. Atkreipiamas dėmesys, jog ši teismo išvada nuosprendyje išdėstyta prieštaringai: aptardamas kaltę teismas nurodė, kad G. L. ją pripažino iš dalies, ir tai vertino kaip gynybinę poziciją, siekimą sušvelninti baudžiamąją atsakomybę; aptardamas bausmę teismas jau nurodė, jog G. L. teisme pripažino savo kaltę.

Iš nuteistojo teisme duotų parodymų matyti, kad jis savo kaltę pripažino ne dėl visų padarytų nusikalstamų veikų. Duodamas parodymus dėl kiekvienos veikos nuteistasis bandė sumenkinti savo vaidmenį, kaltino vyresnius draugus, kurie neva darė jam blogą įtaką, vengė pripažinti nusikaltimų padarymo aplinkybes, neigė turėjęs į ginklą panašų daiktą ir juo grasinęs nukentėjusiajam. Teisme jis parodymus davė tik po to, kai buvo apklausti kiti proceso dalyviai. Visa tai rodo nuteistojo nenuoširdumą. Beje, savo priešingą teisei elgesį G. L. motyvavo net tuo, jog tyrimai dėl kitų bylų, kuriose jis buvo įtariamasis, labai ilgai užtruko, todėl, suprasdamas darantis nusikalstamas veikas, nemanė, kad jam kas nors dėl to bus (t. 2, b. l. 80).

Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog Vėliučionių vaikų socializacijos centras G. L. charakterizavo neigiamai (t. 1, b. l. 211-213), Kauno Prano Eimučio jaunimo mokykla jį charakterizavo teigiamai (t. 1, b. l. 214). Nuteistojo G. L. gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė dar vieną šios mokyklos išduotą charakteristiką, kurioje jis apibūdinamas ypač teigiamai: gerai lanko mokyklą, drausmingas, mandagus, nekonfliktiškas, dalyvauja mokyklos visuomeniniame gyvenime ir pan.

Iš šios mokyklos žurnalo apie mokinių pažymius bei lankomumą kopijos matyti, kad G. L. 8 klasėje mokyklos praktiškai nelankė, iš daugumos dėstomų dalykų neatestuotas (t. 2, b. l. 89-113). Apeliacinės instancijos teismui pateikta 9 klasės žurnalo kopija rodo, kad G. L. atestuotas iš visų mokymo dalykų, nors pažangumas labai žemas.

Galima teigti, jog nuteistojo elgesys kiek pasikeitė, tačiau būtina įvertinti, kad jis dar dviem nuosprendžiais (t. 2, b. l. 5-15, 116-120) nuteistas už penkiolika nusikalstamų veikų. Nusikaltimus jis darė net tada, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl ankstesnių nusikalstamų veikų. Tiriant ankstesnius nusikaltimus G. L. buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, kurią pakeitus į švelnesnę jis netrukus tęsė nusikalstamas veikas prieš nepilnametį N. D.

Visa tai apibūdina nuteistojo asmenybę kaip jauną asmenį, neturintį susiformavusių tvirtų moralinių nuostatų ir nesilaikantį visuotinai priimtų elgesio normų, todėl teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neleistų pakeisti jo nusikalstamų polinkių.

Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, G. L. paskirtos bausmės pakartotinis atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Bausmė teisinga tada, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vienam iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Nepagrįstas bausmės vykdymo atidėjimas pažeidžia nukentėjusiojo interesus. Negalima neįvertinti, jog ištisus metus kaltininkas darė nusikaltimus, pasirinkęs fiziškai ir psichologiškai silpnesnį už save asmenį; jis nesitenkino pagrobęs mobiliojo ryšio telefonus, bet paskyrė ,,baudą“ dėl tariamai jam kilusių problemų, nors nukentėjusysis dėl prarasto turto į nieką nesikreipė pagalbos; nuteistasis savo draugų akivaizdoje tyčiojosi iš nukentėjusiojo, grasindamas už reikalavimų nevykdymą numauti šortus viešoje vietoje, ir privertė pastarąjį nusivilkti bei atiduoti firminius marškinėlius. Tiesa, teismas nurodė, kad G. L. nukentėjusiojo atsiprašė, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog jis tai padarė tik teisme ir teismas į tai atsižvelgė, parinkęs artimas minimalioms laisvės atėmimo bausmes.

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nuteistajam G. L. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarauja BK 80 straipsnyje numatytai nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirčiai padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytas nusikalstamas veikas su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. Vien tik auklėjamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakanka G. L. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingas sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo.

Dėl išdėstytų motyvų nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam G. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti G. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. L. , pritaikius BK 92 straipsnį, paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams ir skirtos BK 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės – 1) 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, 2) elgesio apribojimas 12 mėnesių įpareigojant mokytis arba dirbti bei nuo 23 iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus atvejus, jei minėtu laiku reikėtų dirbti.

G. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės atlikimo laiką pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki 2009 m. liepos 3 d. ir nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2010 m. kovo 20 dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.