Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-209-799/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
1-209-799/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44286-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vida Butanavičiūtė
Kaltinamasis
A. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-209-799/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44286-2017-7Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 26 d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė,sekretoriaujant Remigijai Stepanenko,dalyvaujant prokurorui N. M.,gynėjui advokatui R. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 2017-08-17 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. (3 veikos) galutine bausme - laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., 2017 m. rugpjūčio 26 d., apie 06,00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia savo žmoną A. G. keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais "Kekše, kūrva, prostitutė", grasino jai, sakydamas "pakarsiu, užmušiu". Po to, 2017 m. rugpjūčio 26 d., apie 13 val. 00 min., namo rūsyje, (duomenys neskelbtini), tyčia savo žmonai A. G. rankomis apkabino kaklą ir ją smaugė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Šalies argumentai

A. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad A. G. yra jo žmona. 2017 m. rugpjūčio mėnesį gėrė keletą dienų. Kada apsvaigsta nuo alkoholio jam atrodo, kad jo žmona jam yra neištikima, todėl jis pradeda ją kolioti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Pirmą dieną po pietų buvo neblaivus ir kilus konfliktui tarp jo ir žmonos, žmoną iškoliojo ir bandė suimti už rankos, bet ji išsisuko ir papurškė jam dujų. Kitą dieną ryte priėjęs prie žmonos rankomis apkabino jai per kaklą ir suspaudė, bet greit paleido. Gailisi dėl nusikaltimo pdarymo ir susitaikė su žmona.

Motyvuojamoji dalis

A. G. kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji A. G. parodė, kad A. G. jos sutuoktinis. Rugpjūčio 22 d. A. prisigėrė ir nuo tos dienos prasidėjo jo nuolatinis gėrimas. Kai prasidėjo A. gėrimas prasidėjo ir A. psichologinis smurtas prieš ją. Jis vėl pradėjo ją įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Rugpjūčio 25 d. ji, matydama, kad viskas gali blogai baigtis ir bijodama A., įsigijo dujų balionėlį. Tą pačią dieną, apie 16 val., ji buvo namo rūsyje, darbavosi ir atėjo A. Jis buvo girtas, pradėjo šaukti, keikti ją ir norėjo ją sugriebti rankomis už rankų, tačiau nesileido, pradėjo bėgti iš rūsio į kiemą ir kieme kišenėje turėtu dujų balionėliu papurškė jam ašarinių dujų į veidą. Tada jis atšoko nuo jos ir nurimęs nuėjo į kambarį. Kai po darbų vakare ji grįžo į kambarį, A. vėl buvo pradėjęs triukšmauti, šūkauti, keikti ją, o ji, matydama, kad jis yra piktas ir gali vėl ją pulti, užsirakino kambaryje ir visą naktį prabuvo užsirakinusi. Kitą dieną, t. y. rugpjūčio 26 d., apie 6 val. ryte, ji atsikėlusi ėjo iš kambario ir jis ėjo paskui ją. A. nieko nelaukęs vėl pradėjo ją vadinti “kekše, kūrva, prostitute”, grasino, kad “pakars užmuš”. Ji, norėdama išvengti konflikto išbėgo į kiemą, jis išėjo paskui ją ir būnant kieme jis ją puolė, norėjo sugriebti rankomis, tačiau ji atsitraukė, jis sugriebti nespėjo ir ji jam vėl papurškė ašarinių dujų į veidą. Ji pasileido bėgti keliuku, A. ją vijosi. Kai jis ją prisivijo ji jam dar kartą papurškė ašarinių dujų ir supratusi, kad negalės grįžti namo iškvietė policijos pareigūnus. Po kelių minučių atvyko policija ir A. išsivežė. Tą pačią dieną apie 13 val. A. grįžo į namus. Jis buvo įsiutęs, ji buvo rūsyje ir jis puolė ją, rankomis apkabino ją per kaklą, ji pradėjo šaukti, kad jis ją paleistų, o jis sakė, kad nori jai atkeršyti. Tada jis atsikvošėjo ir ją paleido. Fizinį smurtą patyrė tik vieną kartą, kai šeštadienį jis sugriebė ją už kaklo rankomis, bet skausmas buvo sukeltas momentinis, greit praėjo, kaklas buvo paraudęs tik tą dieną, mėlynių neliko. (b. l. 17-20).

Iš 2017-08-26 Pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji A. G. kreipėsi į Tauragės AVPK pranešdama apie smurtą artimoje aplinkoje, patirtą 2017-08-26 iš sutuotinio A. G. (b.l.1).

A. G. 2017-08-26 nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes A. G., rankomis apkabinęs nukentėjusiosios sutuoktinės A. G. kaklą ir ją smaugdamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat A. G. kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, tyčia savo žmoną A. G. keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais "Kūrva, kekšė, prostitutė", bandė ją sugriebti rankomis jai už rankų ir taip smurtaudamas nukentėjusiąją A. G. trumpam susargdino, dėl padidėjusio kraujospūdžio ir patirto streso, tai yra padaręs nusikalstamą veiką numattytą LR BK 140 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas padarė Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą veiką savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal Lietuvos Respublikos BK 248 str. 1 d. artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o pagal to paties straipsnio 2 d., nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje nustatyta, kad 2017-08-25 tarp sutuoktinių A. G. ir A. G. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jokio fizinio smurto nebuvo. Tai patvirtino nukentėjusioji A. G.. A. G. kaltinamas tuo, kad nuketėjusiąją A. G. trumpam susargdino dėl paidėjusio kraujospūdžio ir patirto streso. Susargdunimas – tai organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu arba nesuteikiantt būtinos pagalbos. Apie jokius sveikatos sutrikimus, po žodinio konflikto 2017-08-25 ar jos dėl konflikto padidėjusį kraujospūdį nukentėjusioji nenurodo. Tokių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios A. G. susargdinimą nėra baudžiamojoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms darytina iššvada, kad A. G. veiksmuose nėra nusikatimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d. 2017-08-25 padarius nusikalstamą veiką, A. G. išteisintinas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę A. G. atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į jo asmenybę, bei kitas nustatytas aplinkybes. A. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, teistas (b.l. 54-55), teistumas neišnykęs, metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b.l. 51-53), dirbantis (b.l. 131). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, į A. G. charakterizuojančius duomenis ir į tai, kad nusikalstamą veiką padarė praėjus vos 9 dienoms po teismo baudžiamojo įsakymo jo atžvilgiu priėmimo dėl analogiškų nusikalstamų veikų, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti A. G. nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina bausmė – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bausmės dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Pritaikius LR BK 64¹ str. bausmė mažintina 1/3. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, tai teismai jam paskirtas bausmes bendrina vadovaujantis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-20 nutartis Nr. 2K-133/2010). A. G. nusikalstamą veiką padarė po Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo iki jo įsiteisėjimo, todėl vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 4 d. paskirta bausmė bendrintina su 2017-08-17 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir A. G. charakterizuojančius duomenis teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realus bausmės atlikimo, todėl taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidedamas 1 metų laikotarpiui įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2017-08-29 iki 2017-08-30 (BK 66 str.). Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendė:

A. G. dėl kaltinimo pagal LR BK 140 str. 2 d. (2017-08-25 veikos) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. (2017-08-26 veika) ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 4 d., 65 str. paskirtą šiuo nuosprendžiu bausmę subendrinti su 2017-08-17 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, laisvės apribojimą keičiant į laisvės atėmimą iš dalies bausmes sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Taikyti LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2017-08-29 iki 2017-08-30 (dvi dienas).

A. G. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vida Butanavičiūtė