- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-11-02
- Bylos Nr.
- 1A-478
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys (pirm.), Regina Gaudutienė, Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš A. M. priteista nukentėjusiajai A. J. 1877,69 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 24 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 23 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, A. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sargo būdelėje, esančioje blokinių garažų masyve, Tilžės g. 67, Klaipėdoje, asmeninio konflikto metu, tyčia kūju sudavė ne mažiau 17 smūgių S. J. į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, padarydamas sužalojimus smūgių vietose, t.y. daugybinius muštinius galvos ir krūtinės ląstos sužalojimus su kaukolės pamato lūžimu ir galvos smegenų sumušimu, krūtinkaulio ir daugybinius šonkaulių lūžimus, su širdies sumušimu bei kairiojo plaučio plyšimu, daugybinius kūno sužalojimus, tuo padarydamas S. J. sunkų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas didelį fizinį skausmą bei kančias. Išsivysčius išoriniam nukraujavimui, kairės pusės pneumohemotoraksui bei galvos smegenų pabrinkimui, S. J. 2005-02-25 naktį įvykio vietoje mirė, tokiu būdu itin žiauriai jį nužudė.
Šalies argumentai
A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad savo kaltę dėl S. J. nužudymo pripažįsta visiškai, tačiau S. J. nužudyti nenorėjo, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su eksperto ir liudytojų parodymais sutinka. S. J. jį vadino necenzūriniais žodžiais, todėl jam sudavė. Prašo sušvelninanti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti į tai, kad šiuo metu pablogėjo jo sveikata, auga nepilnametis sūnus, kuriam reikalinga jo pagalba.
Nukentėjusieji A. J. ir S. J. atsikirtime į A. M. apeliacinį skundą nurodo, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme ir skunde nurodo skirtingas S. J. nužudymo aplinkybes, kas rodo, kad A. M. bando nuslėpti tikrąją nužudymo versiją. Nukentėjusiųjų nuomone, ekspertizės išvada tik patvirtina, kad A. M. veikė tiesiogine tyčia ir taip siekė nužudyti žmogų. Nuteistojo išvardytos aplinkybės, dėl kurių jam galėtų būti švelninama laisvės atėmimo bausmė, yra nepagrįstos: skrandžio liga užgyja, o jei liga progresuos, tai laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam gali būti suteikta reikiama medicininė pagalba. Pažymi, kad iki nusikaltimo padarymo A. M. vedė asocialų gyvenimą, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, stabilaus uždarbio. Prašo A. M. nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat pripažinti nukentėjusiuoju P. J. , o iš A. M. priteisti S. J. ir P. J. 100 000 Lt neturtinės žalos.
Prokuroras prašo nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja – patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo A. M. padaryto nusikaltimo aplinkybes, patikrino byloje surinktus įrodymus ir jais pagrindė teismo išvadas. Teismas teisingai įvertino ir nuosprendyje aptarė tiek nuteistojo, nukentėjusiųjų parodymus, specialistų išvadas. Iš nuteistojo apeliacinio skudo matyti, kad pastarasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl šioje dalyje apygardos teismo nuosprendis neperžiūrimas.
Nors apeliantas skunde tvirtina, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, tačiau apygardos teismas, skirdamas A. M. bausmę, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą. Apygardos teismas išsamiai motyvavo, jog apeliantas veikė tiesiogine tyčia: suduotų smūgių skaičius į gyvybiškas svarbias S. J. kūno vietas ir veiksmai po įvykio įrodo, kad nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl A. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės. A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, kuris priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 str. 6 d.). Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apygardos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir į tai, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis S. J. , suduodamas vieną smūgį A. M. į dešinį petį bei bandydamas suduoti medine pliauska. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 30 p. nurodyta, kad „Jei kaltininkas savo noru prisipažino nužudęs žmogų, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo nužudymą išaiškinti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, remiantis BK 61 str. 4 d., teismas skirdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę, turi paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę kaip įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis“. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, A. M. pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. paskirta laisvės atėmimo bausmė žemiau sankcijos vidurkio, todėl jos švelninti dar labiau nėra pagrindo. Apeliantas skunde nurodė aplinkybes, į kurias apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, atsižvelgė, o ją švelninti apelianto skunde nurodytomis šeimyninėmis aplinkybėmis ar pablogėjusia sveikata, nėra pagrindo.
Nors nukentėjusieji atsikirtimuose į A. M. apeliacinį skundą nurodo, kad pastarajam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant nukentėjusiojo ar prokuroro skundo sunkinančiais pagrindais, nuteistojo teisinės padėties sunkinimas negalimas. Atsikirtimai ir apeliacinis skundas nėra tapačios sąvokos baudžiamojo proceso įstatymo prasme. Apeliacinio proceso metu pripažinti nukentėjusiuoju P. J. taip pat nėra pagrindo, nes prašymą pripažinti nukentėjusiuoju galima pareikšti ikiteisminio tyrimo metu prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios (BPK 28 str., 112 str. 1 d.). Esant šioms aplinkybėms, priteisti S. J. ir P. J. 100000 Lt civilinį ieškinį taip pat nėra pagrindo, nes toks ieškinys nebuvo pareikštas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. J. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkino pilnai, šioje dalyje ieškinio dydis ir pagrįstumas neginčijamas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo ribose nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.