Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria G. A. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) 2019 m. gegužės 14 d. nutarimo, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, G. A. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, kurie 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi skundą atmetė ir Institucijos 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. G. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju skundžiama apylinkės teismo nutartis, nesutinkant, jog G. A. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėtis. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs G. A. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 286 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė G. A. nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

9. Apeliantas neigia padaręs ANK 286 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, teigdamas, jog byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Visų pirma, pažymėtina, kad ANK 286 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. kaltę pagrindžia eilė įrodymų - aplinkos apsaugos departamento pareigūno V. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme bei 2019 m. balandžio 23 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), dega sausa žolė, apie degančią žolę informavęs asmuo prisipažino ją padegęs. Nuvykus į įvykio vietą, deganti žolė jau buvo užgesinta ir pats apeliantas pripažino, kad nuo jo numestos nuorūkos užsidegė sausa žolė (administracinio nusižengimo byla ROIK: 19100726926, b. l. 3). 2019 m. balandžio 24 d. ploto matavimo akte nurodyta, kad įvykio vietoje nudegęs žolės plotas buvo išmatuotas profesionaliu matavimo prietaisu GeoMAX Zenith25 Pro, nustatyta, kad išdegė 1000 m² sausos žolės plotas (administracinio nusižengimo byla ROIK: 19100726926, b. l. 4). Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas, apylinkės teisme perklausius Bendrojo pagalbos centro įrašą, pripažino, kad tai jis skambino ir prašė ugniagesių pagalbos degusiai žolei užgesinti, tai jo balsas. Be to, paklaustas, kodėl jis Bendrojo pagalbos centro operatorei ir pareigūnui nurodė, kad žolę padegė jis, paaiškinti negalėjo. Gynybinė apelianto versija iškelta tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, supratus gresiančią administracinę atsakomybę bei siekiant jos išvengti. Šie byloje esantys įrodymai yra išsamūs, vieni kitiems neprieštaraujantys ir neginčijamai patvirtinantys, kad būtent G. A. padegė sausą žolę.

10. Apeliantas skunde nurodo, jog apylinkės teismas neapklausė tiesioginio liudytojo V. K., kuris atvyko į įvykio vietą kartu su apeliantu ir matė, kad pieva jau degė. Atmesdamas šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas pagrįstai į teismo posėdį nekvietė galimai suinteresuoto liudytojo V. K., kadangi apylinkės teismui, o šiuo atveju apygardos teismui nekyla abejonių dėl apelianto kaltės, kuri neginčijamai įrodyta byloje esančiais įrodymais.

11. Skunde ginčijamas administracinio nusižengimo protokolo surašymo laikas, nurodant, kad jis turėjo būti surašytas iškart įvykio vietoje, o ne praėjus tam tikram laikui. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 608 straipsnyje nurodyta, kad pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą, baigęs nusižengimo tyrimą. Iš šios normos matyti, kad nėra įtvirtintas konkretus terminas protokolui surašyti, juo labiau, kad vertintina, jog protokolas nagrinėjamu atveju nėra surašytas per nepagrįstai ilgą laikotarpį (praėjus 15 dienų nuo nusižengimo padarymo).

12. Apelianto teigimu, nėra aišku kaip buvo atliekamas nudegusio ploto matavimas, jis apie tai nebuvo informuotas. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog nudegintos žolės matavimas buvo atliekamas profesionaliu matavimo prietaisu GeoMAX Zenith25 Pro. Pažymėtina, kad nesutikdamas su nustatytu išdegintos žolės plotu, apeliantas turėjo galimybę surinkti objektyvius įrodymus apie išdegusios žolės plotą, tačiau tai nebuvo padaryta. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo išdeginta mažesnis žolės plotas. Vien tai, kad apeliantui atrodo, jog buvo išdegintas mažesnis žolės plotas, nepaneigia objektyvių nustatytų aplinkybių ir nėra pakankamas argumentas byloje esantiems duomenims paneigti.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.