Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-15 · Administracinė byla Nr. I-4637-789/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
I-4637-789/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07509-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4637-789/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07509-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjai V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. K. 2013-12-03 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–8), kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir Skyrius) 3-iojo pensijų skyriaus 2013-10-24 sprendimą Nr. (10.9)S-73581; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2013-11-15 sprendimą Nr. (6.5)I-7682; 3) senaties terminą taikyti nuo 2012-09-21; 4) priteisti iš Skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas (toliau – ir kompensacija) dalį – 7 638,05 Lt.

Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 jai buvo mokama pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 str. sumažinta kompensacija, nes dirbo ir gavo draudžiamųjų pajamų. Savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas), kuriame pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) Laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų (kompensacijų) gavėjams pensijos (kompensacijos) buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Atkreipė dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Konstitucijai prieštaraujančių teisės normų taikymo susidarė 7 638,05 Lt kompensacijos nepriemoka. Pabrėžė, kad atsakovai, atsisakydami išmokėti kompensacijos nepriemoką, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, netinkamai taikė teisės normas ir apribojo pareiškėjos teisę į nuosavybę. Mano, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo 2012-09-21, nes iki minėtos datos ji nežinojo apie savo teisių pažeidimą.

Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Skyrius atsiliepime (b. l. 31–35) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad kompensacijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 67 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimo Nr. 267 1 p. patvirtintu Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) bei Laikinuoju įstatymu. Pabrėžė, kad Skyrius 2008-10-13 sprendimu paskyrė pareiškėjai nuo 2008-08-01 iki 2018-07-31 540 Lt dydžio kompensaciją. Atkreipė dėmesį, kad Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu pareiškėjai paskirta kompensacija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatomis. Mano, kad pareiškėjai neišmokėtos kompensacijos atžvilgiu Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas netaikytinas, nes juo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos tik tos Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatos, kuriomis nustatytas sumažintų senatvės pensijų, bet ne kompensacijų, mokėjimas. Be to, paaiškino, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti kompensacijos nepriemoką, nes nėra nustatyta kompensavimo tvarka. Nurodė, kad pareiškėja apie kompensacijos sumažinimą sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, tačiau į Skyrių kreipėsi 2013-10-07, t. y. praleidusi Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą. Atkreipė dėmesį, kad Skyrius ir Valdyba išnagrinėjo pareiškėjos skundus ir tinkamai į juos atsakė. Pabrėžė, kad byla turėtų būti nutraukta pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 6 p., nes paaiškėjo, jog skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Valdyba atsiliepime (b. l. 21–25) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Skyrių išmokėti neišmokėtos kompensacijos dalį nutraukti, o likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ginčijamas Valdybos sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėja į Valdybą kreipėsi praleidusi nustatytą 3 metų terminą, kuris skaičiuotinas nuo pirmos kompensacijos išmokėjimo momento. Be to, kadangi pareiškėja praleido Skyriaus sprendimo mokėti nuo 2010-01-01 sumažintą kompensaciją apskundimo Valdybai ir teismui terminą, Skyriaus sprendimas dėl kompensacijos mokėjimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas yra įvykdytas. Taigi Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nuostatos ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas netaikytini. Atsakovės nuomone, ginčas nėra išnagrinėtas privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka (Valdyba ginčijamu sprendimu atsisakė nagrinėti apreiškėjos skundą), todėl bylos dalis dėl reikalavimo priteisti iš Skyriaus neišmokėtos kompensacijos dalį nutrauktina pagal ABTĮ 101 str. 7 p. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos teisėje galiojančią teisėtumo prezumpciją įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pabrėžė, kad pareiškėjos kompensacija buvo teisėtai ir pagrįstai mažinama pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Kol nėra nustatytas kompensacijos nepriemokos kompensavimo mechanizmas ir skirtos lėšos, Skyrius neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią nepriemoką. Prašė atsižvelgti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklę (pagal Laikinąjį įstatymą neišmokėtų pensijų dalių priteisimas sukeltų papildomą finansinę naštą ir apsunkintų kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kuria atidėtas priteistos pensijos mokėjimas.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, bylos dalis nutrauktina.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2008-10-13 sprendimu Nr. 10.33.5-25523 (b. l. 37) pareiškėjai nuo 2008-08-01 iki 2018-07-31 skirta 540 Lt dydžio kompensacija. 2013-10-08 Skyriuje gautas pareiškėjos 2013-10-07 prašymas (b. l. 36) išduoti pažymą apie laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą pensijos dalį. Skyrius 2013-10-24 rašte Nr. (10.9)S-73581 (b. l. 9–10) pateikė pareiškėjai duomenis apie ginčijamu laikotarpiu apskaičiuotus, perskaičiuotus kompensacijos dydžius ir dėl to susidariusią nepriemokos sumą. 2013-11-11 Valdyboje gautas pareiškėjos 2013-11-07 skundas (b. l. 26), kuriame ji prašė netaikyti jokių senaties terminų ir įpareigoti Skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių išmokėti nepagrįstai ginčijamu laikotarpiu sumažintą kompensacijos dalį – 7 638,05 Lt. Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2013-11-07 skundą, priėmė ginčijamą 2013-11-15 sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus kompensacijų mokėjimo klausimais, nes apie sumažintos kompensacijos mokėjimą sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo išmokėta pirma sumažinta kompensacija, todėl atsisakė pareiškėjos 2013-11-07 skundą nagrinėti. Be to, pareiškėjai išaiškino, kad, jeigu ji iki 2013-12-06 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Atkreipė dėmesį, kad, kol kompensacijų kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, neturi teisinio pagrindo įpareigoti Skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautą kompensacijos dalį (b. l. 11–12).

Pažymėtina, kad pareiškėjai paskirta kompensacija ginčijamu laikotarpiu buvo mažinama tik pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., o Laikinojo įstatymo 6 str. nuostatos nebuvo taikomos. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjai paskirta kompensacija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. buvo mažinama nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 9–10). Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjai, kaip dirbančiai kompensacijos gavėjai, paskirtos kompensacijos perskaičiavimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas teisėtumo, t. y. nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su asmens teisės į kompensaciją pažeidimu ir jos gynimu teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovų atsiliepimų argumentai iš esmės susiję su tuo, jog pareiškėja, atsakovų nuomone, praleido įstatymuose nustatytą terminą apskųsti sprendimus dėl sumažintų kompensacijų mokėjimo, konstatuoja, kad pirmiausia būtina įvertinti, ar nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises bei teisėtus interesus socialinio aprūpinimo srityje, tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą.

ABTĮ 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Specialiojo teisinius santykius dėl aptariamos kompensacijos skyrimo ir mokėjimo reglamentuojančio teisės akto – Aprašo – 27 p. nustatyta, kad ginčai dėl kompensacijų nagrinėjami Pensijų įstatymo 45 str. nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad teisės taikymo požiūriu bylai yra aktualus Pensijų įstatymo 45 str. taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje aiškinimas. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai. Pagal minėto straipsnio 2 d. Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų. LVAT, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Minėtos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos LVAT 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (iš esmės ir ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos kompensacijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 str. 1 d. nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta Valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami Valdybos teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą.

Kompensacijos mokamos už einamąjį mėnesį (Aprašo 23, 29 p.). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pirmą sumažintą kompensaciją pareiškėja gavo 2010 m. sausio mėnesį, taigi Valdyba pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, kad 2010 m. sausio mėnesį V. K. sužinojo (turėjo sužinoti) apie sumažintos pensijos išmokėjimą. Pareiškėja dėl kompensacijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo 8 d. 1 d., į Valdybą kreipėsi su 2013-11-07 skundu, Valdyboje gautu 2013-11-11 (b. l. 26), kuriame suformulavo prašymą įpareigoti Skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių išmokėti nepagrįstai ginčijamu laikotarpiu sumažintą kompensacijos dalį (7 638,05 Lt). Taigi būtent ši data laikytina pareiškėjos kreipimusi į Valdybą Pensijų įstatymo 45 str. bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. prasme. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja ginčą ikiteismine tvarka inicijavo praleidusi Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą.

Pažymėtina, kad nors Valdyba skundžiamame sprendime ir konstatavo, kad pareiškėja į Valdybą kreipėsi praleidusi Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, ir, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 p., nurodė, kad atsisako nagrinėti pareiškėjos prašymą, bet nurodė ir tai, kad, kol pensijų kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, ji neturi teisinio pagrindo įpareigoti Skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą kompensacijos dalį laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Taigi Valdyba išreiškė savo poziciją ir valią dėl pareiškėjos keliamo ginčo, o tai yra pagrindas konstatuoti, kad Valdyba iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos prašymą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra buvo užbaigta kompetentingoje ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje pasisakant dėl ginčo esmės, taigi šiuo aspektu kliūčių nagrinėti ginčą teisme nėra. Tai reiškia, kad aptartas pareiškėjos skundo Valdybai padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi (LVAT 2014-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1372/2014). Pažymėtina, kad termino kreiptis į teismą dėl kompensacijos nepriemokos priteisimo pareiškėja nėra praleidusi, todėl pareiškėjos skunde suformuluotas prašymas senaties terminą taikyti nuo 2012-09-21 nespręstinas.

Teisėjų kolegija nekvestionuoja Valdybos kompetencijos atsisakyti nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka asmens skundą, jei yra nustatoma, kad skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju Valdyba, sprendime konstatavusi, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą ir pažymėjusi, kad pareiškėjai pateikus įrodymus, suteikiančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, tuo pačiu sprendimu išnagrinėjo pareiškėjos skundą iš esmės, t. y. ji priėmė ir išreiškė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos poziciją ir valią, kad grąžinti pareiškėjai neišmokėtą kompensacijos nepriemoką, kurios ji negavo pritaikius antikonstitucine pripažintą Laikinojo įstatymo normą, nėra pagrindo. Skundžiamo Valdybos 2013-11-15 sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą šiuo atveju lemia šio sprendimo turinio prieštaringumas, išnagrinėjus pareiškėjos prašymą iš esmės, atsisakymas netaikyti Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas. Be to, skundžiamas Valdybos 2013-11-15 sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2014-11-07 skundą motyvuojant tuo, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus kompensacijų mokėjimo klausimais, buvo priimtas neatlikus Taisyklių 20 ir 31 p. nustatytos procedūros. Taigi ginčijamas Valdybos 2013-11-15 sprendimas Nr. (6.5)I-7682 naikintinas.

Be to, pareiškėja prašo panaikinti Skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013-10-24 sprendimą Nr. (10.9)S-73581. Pažymėtina, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2013-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-749/2013). Jau minėta, kad Skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2013-10-07 prašymą išduoti pažymą apie laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 36), skundžiamame 2013-10-24 rašte Nr. (10.9)S-73581 pateikė pareiškėjai duomenis apie ginčijamu laikotarpiu apskaičiuotus, perskaičiuotus kompensacijos dydžius ir dėl to susidariusią nepriemokos sumą (b. l. 9–10). Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymo ir skundžiamo Skyriaus akto turinį, daro išvadą, kad ginčijamas Skyriaus raštas, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie pareiškėjai paskirtos kompensacijos dydžius, yra informacinio pobūdžio ir teisių ir pareigų pareiškėjai tiesiogiai nesukuria. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundžiamas Skyriaus raštas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjos atžvilgiu, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje. Todėl bylos dalis, kurioje prašoma panaikinti Skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013-10-24 sprendimą Nr. (10.9)S-73581, nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Valstybinio socialinio draudimo pensijas apskaičiuoja ir moka Valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Pensijų įstatymu ir Aprašu, o nuo 2010-01-01 ir Seimo 2009-12-09 priimtu Laikinuoju įstatymu. Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas, siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojant, inter alia, paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą.

Kompensacijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu kompensacijos mokamos Laikinojo įstatymo 8 str. nustatyta tvarka (Aprašo 29 p.). Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 str., ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p. asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus. Toks teisinis reguliavimas ginčui aktualiu aspektu išliko nepakitęs ir vėlesnėje šios normos redakcijoje (2010-10-26 redakcija). Pagal Laikinojo įstatymo 6, 7 str. perskaičiavus senatvės pensiją, šiems asmenims buvo mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1, 2 d. buvo nustatyta, jog tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1, 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes, įgyvendinus šią jų teisę, jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1, 2 d. (2009-12-09 redakcija, 2010-10-26 redakcija) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai, kurioje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), inter alia, apibrėžta pensijų gavėjų sąvoka, vartojama visose Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatose: pensijų gavėjais laikomi valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6, 7 str., ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai. Taigi nepagrįsta Skyriaus atsiliepime išdėstyta pozicija, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas šiuo atveju netaikytinas, nes juo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos tik tos Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatos, kuriomis nustatytas sumažintų senatvės pensijų, bet ne kompensacijų, mokėjimas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai paskirtos kompensacijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nėra teisėtas. Atsižvelgęs į pareiškėjos reikalavimą, Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą ir šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos teisė gali būti apginta, išmokėjus kompensacijos nepriemoką, kurios nebūtų buvę, jeigu nebūtų buvęs priimtas ir taikomas Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas kompensacijų mažinimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas. Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai pareiškėjos teisių pažeidimo pasekmių nepašalino. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidaręs turtinis praradimas pripažintinas pareiškėjos teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai pašalinti.

Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta kompensacija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjos teisės į neišmokėtos kompensacijos priteisimą. Pažeistą pareiškėjos teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi pagal Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. Pareiškėja į teismą kreipėsi tinkamai pasinaudojusi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nepraleidusi ABTĮ 32 str. 1 d. nustatyto skundo padavimo termino, taigi iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimai perskaičiuoti kompensaciją nėra galutiniai, todėl neįvykdyti ir pareiškėja turi teisę, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau paskelbtą Konstitucinio Teismo nutarimą (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, 2013-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-984/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo neišmokėta kompensacijos dalis pareiškėjai turi būti grąžinta. Skyrius 2013-10-24 rašte Nr. (10.9)S-73581 nurodė, kad dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo ginčijamu laikotarpiu susidarė 7 638,05 Lt dydžio kompensacijos nepriemoka, ir pateikė tai patvirtinančius skaičiavimus (b. l. 9–10). Pažymėtina, kad ginčo dėl neišmokėtos kompensacijos dalies sumos dydžio byloje nėra. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjai neišmokėtą kompensacijos sumą. Neišmokėta kompensacijos dalis pareiškėjai priteistina iš Skyriaus (LVAT 2013-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-457/2013).

Valdyba atsiliepime prašė atsižvelgti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklę (pagal Laikinąjį įstatymą neišmokėtų pensijų dalių priteisimas sukeltų papildomą finansinę naštą ir apsunkintų kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą) ir LVAT praktiką, kuria atidėtas priteistos pensijos mokėjimas. Pagal ABTĮ 85¹ str. teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 taip pat pažymėjo, kad, siekiant nepakenkti veiksmingai pareiškėjo teisių apsaugai, įpareigojimas išmokėti nustatytą nepriemoką turi būti įgyvendintas per konkretų protingą terminą. Teismas, atsižvelgęs į paminėtą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą, prisiimtus finansinius įsipareigojimus išmokų gavėjams, siekdamas nesukelti neproporcingų sunkumų atsakovui, vadovaudamasis lygiateisiškumo, proporcingumo, protingumo ir teisingumo principais, konstatuoja, kad yra būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą iki 2015-12-31.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 1 p. ir 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-11-15 sprendimą Nr. (6.5)I-7682.

Nutraukti bylos dalį, kurioje prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013-10-24 sprendimą Nr. (10.9)S-73581.

Priteisti V. K. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. taikymo neišmokėtą kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas dalį – 7 638,05 Lt (septynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus 5 ct) (2 212,14 EUR).

Sprendimo vykdymą atidėti iki 2015-12-31.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis