Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas Arūnas Bartkus Teisminio proceso Nr. 1-40-1-143-2011-8

2011 m. lapkričio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu patenkintas civilinis ieškinys ir priteista iš nuteistojo K. B. atlyginti nukentėjusiajai R. Č. 1150 litų žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 6 d. apie 18 val., panaudodamas šaunamąjį ginklą – revolverį „ME 38 Compact Gum“, t. y. jį įrėmęs į smilkinį R. Č., sugriebęs jai už gerklės ir stumdamas pro duris, įsibrovė į R. Č. gyvenamąją patalpą – butą, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir panaudodamas fizinį smurtą R. Č. atžvilgiu, tai yra kumščiais suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajai į galvos sritį, parblokšdamas ją ant grindų, už plaukų trenkdamas ją į sieną, padarė nukentėjusiajai kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir panaudodamas psichinį smurtą, t. y. grasindamas užmušti, nušauti, pagrobė R. Č. turtą: mobiliojo ryšio telefoną, ,,Nokia“ su ,,Omnitel“ SIM kortele, 50 Lt bendros vertės, geltono metalo grandinėlę, 100 Lt vertės, nenustatyto modelio skaitmeninį fotoaparatą futliare, 1000 Lt vertės, tame bute buvusį R. Z. turtą: mobiliojo ryšio telefoną ,,S. E.“, 50 Lt vertės ir telefono įkroviklį, 10 Lt vertės, iš viso svetimo turto už 1210 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Teismas nuteistojo K. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, taip pat teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. K. B., suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, grasindamas šaunamuoju ginklu R. Č. ir panaudodamas prieš ją fizinį smurtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, plėšimo būdu užvaldė svetimą turtą.

Skirdamas bausmę nuteistajam K. B. apylinkės teismas atsižvelgė į K. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, t. y. kad padaryta tyčinė nusikalstama veika, sunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, tinkamai įvertino jo asmenybę. Apeliantas iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas net 6 kartus, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, po šios nusikalstamos veikos padarymo jis dar vieną kartą buvo teistas už kitų nusikalstamų veikų padarymą ir jo atžvilgiu kituose teismuose yra nagrinėjamos dar kelios bylos. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d., pagrįstai jį pripažino recidyvistu. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jo atžvilgiu teismuose yra nagrinėjamos ir kitos bylos, dėl to jam gali sugriežtėti paskirta bausmė, neduoda pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, o priešingai, rodo, didesnį nuteistojo pavojingumą ir tai, kad jis nelinkęs taisytis ir laikytis visuotinai priimtų normų. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad šiuo atveju pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti bausmę, kuri yra didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

K. B. padarė sunkų nusikaltimą – plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į nuosavybę, bet ir į kito žmogaus sveikatą, jo veiksmų laisvę. Teismas nenustatė K. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir, kolegijos nuomone, pagrįstai nenustatė ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Ir nors nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. B. atsiprašymas nebuvo nuoširdus, ir jis nuoširdžiai nesigaili dėl padaryto nusikaltimo. Nors pirmosios instancijos teismas nepripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad K. B. nusikalto prieš senyvo amžiaus žmogų, tačiau, kolegijos nuomone, tai, kad panaudojant ginklą ir smurtą buvo apiplėšta senyvo amžiaus moteris, nuteistojo draugo močiutė, rodo ypatingą nusikaltimo ciniškumą. Iš karto po nusikaltimų padarymo K. B. neatliko jokių pozityvių veiksmų, rodančių kaltininko vidinius išgyvenimus ir jo tikrą, nuoširdų gailėjimąsi, o priešingai, stengėsi kuo greičiau išvykti iš Lietuvos, taip bandydamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Bylos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad nuteistojo nurodytas gailestis šiuo atveju didžiąja dalimi buvo susiję su gresiančia griežta bausme. Todėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrįstai.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.