- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- 1-3809-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55026-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis, 2018 lapkričio 17 d., apie 12.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu sugyventinei A. J. dešinės rankos kumščiu sudavė į kairės pusės veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. Ž., prokurorui paskelbus kaltinimą, nurodė kaltu prisipažįstantis, tačiau duodamas parodymus neigė tyčia kumščiu trenkęs sugyventinei. A. J. yra jo sugyventinė, kartu gyvena, konfliktų tarp jų pasitaiko. Įvykio rytą susipyko su pastarąja. Konkrečios konflikto priežasties nepasakys, tačiau jie kaip ir norėjo išsiskirti, pykosi dar iš vakaro. Atsimena, kad atsikėlęs ryte jis pradėjo varyti nukentėjusiąją iš namų, pasakė jai necenzūrinius žodžius. Po to ji išėjo į darbą, o jis liko namuose. Išplovė grindis, pasidarė sumuštinius, tada išėjo iš namų. Ėjo priduoti tuščią tarą, paskui nusipirko skardinę alaus, dar užsuko pas pažįstamą pakalbėti dėl padangų. Kai sugrįžo namo (apie 12.30 val.), juose jau rado grįžusią sugyventinę. Vėl susipyko, vartodamas keiksmažodžius liepė jai išeiti iš namų. Jį A. J. ėmė kažkodėl filmuoti, o jis, norėdamas, kad ji to nedarytų, siekė telefono. Gali būti, kad norėdamas patraukti telefoną kliudė nukentėjusiosios veidą, bet kategoriškai tvirtina kumščiu jai į veidą nesudavęs. Jeigu būtų trenkęs, tai sugyventinės visas veidas būtų mėlynas. Jo rankos tvirtos, daug metų dirba šaltkalviu. Jis galėjo tik pastumti nukentėjusiąją, kai norėjo sukliudyti jai filmuoti. Galimai nukentėjusioji užsigavo su telefonu, kurį pati laikė rankose. Tikrai nematė, jog nukentėjusioji būtų nugriuvusi, ar to, kad jai būtų buvęs koks sužalojimas. Jeigu nukentėjusiajai buvo sužalota lūpa, tai gali būti, kad ji buvo kliudyta telefonu, kai jis norėjo jį patraukti, sukliudydamas nukentėjusiajai toliau filmuoti. Taip pat neigia bandęs kumščiu suduoti nukentėjusiajai dar kelis smūgius, kaip nurodyta kaltinime, to tikrai nebuvo. Pripažįsta tik tai, kad sugyventinei galėjo kilti fizinis skausmas, kai ji užsigavo veidą telefonu (kai jis delnu bandė sukliudyti filmuoti). Paskui greitai išėjo iš namų, nes nebenorėjo, kad A. jį toliau filmuotų, taip pat kad abu toliau nebesipyktų. Atgal namo sugrįžo po pusvalandžio ar daugiau, rado atvykusius pareigūnus. Nežino, kada A. juos iškvietė; jis pats negirdėjo, kad ji būtų skambinusi ir kvietusi policiją. Prie pareigūnų jis agresyviai sugyventinės atžvilgiu nesielgė, keiksmažodžių nevartojo. Įvykio metu buvo išgėręs tik vieną skardinę alaus, tačiau apsvaigęs nesijautė (iš vakaro dar buvo išgėręs porą taurelių), nors, jeigu būtų visai negėręs, galbūt konfliktas būtų kitaip išsisprendęs. Kaltinamojo teigimu, jis bėdų dėl alkoholio vartojimo neturi. Išgeria tik savaitgaliais (ne kiekvieną), darbo dienomis daug dirba. Vis dėlto nusprendė užsikoduoti, nes nori visai nebegerti (jo brolis dėl alkoholio daugiau nei prieš metus mirė, dėl ko ir jis nusprendė, kad geriau nebegerti), posėdžio dieną vyko pas gydytoją ir užsikodavo (b. l. 73-79).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. Ž. duoti parodymai yra užfiksuoti pastarojo įtariamojo apklausų protokoluose. Kaltinamasis kaltės nepripažino. Pirmą kartą apklausiamas tyrėjo A. Ž. parodė apie 3 metus gyvenantis kartu su savo sugyventine A. J. jam priklausančiame dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini); bendrų vaikų neturi. 2018-11-17, iš ryto, apie 09.00 val., atsikėlė pas save bute nurodytu adresu, bute buvo sugyventinė A. J., kuri susiruošė bei išėjo į savo darbovietę (PC „Maxima“, Grigiškėse). Jokio konflikto tarp jų neįvyko, jokių smūgių jai nesudavė. Apsitvarkęs namuose, išėjo pas draugą, pas kurį garaže išgėrė 0,5 l butelį alaus. Namo pargrįžo apie 13 val., juose jau rado pareigūnus. Sugyventinė kažką pastariesiems aiškino (ką konkrečiai, jis negirdėjo). Tada policijos pareigūnai, nieko jam nepaaiškinę, jį sulaikė, pristatė į policijos komisariatą, kur jam nustatytas lengvas girtumas. Jis buvo uždarytas į areštinę. Kaltinamasis pažymėjo, kad jo ir sugyventinės A. J. santykiai blogi. Sugyventinė be priežasties dažnai kelia žodinius konfliktus, ji jau trečią kartą melagingai praneša apie prieš ją vartojamą fizinį smurtą (b. l. 34).
Antros apklausos metu kaltinamasis A. Ž. parodė, kad 2018-11-17, jam atsikėlus, sugyventinė A. J. netrukus išėjo iš namų. Jis tuo tarpu atsikėlė, papusryčiavo, apsitvarkė, po ko taip pat išėjo iš namų savo reikalais. Kada grįžo namo, neatsimena, tačiau juose jau buvo A. J.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Nenorėdamas tęsti konflikto, kaltinamasis nurodė išėjęs iš namų. Prieš sugyventinę fizinio smurto nenaudojo. Išėjo pas draugą, pas kurį išgėrė vieną skardinę alaus ir pargrįžo namo. Čia jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Pastarieji jį sulaikė ir pristatė į komisariatą. A. Ž. teigimu, jis prie pareigūnų necenzūrinių žodžių nenaudojo (b. l. 45).
Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji A. J. parodė, jog kaltinamasis A. Ž. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 5 metus, veda bendrą ūkį. Nori pasakyti, jog galbūt iškart po įvykio aplinkybes nurodė ne visai teisingai, šiek tiek jas pagražindama. Su sugyventiniu konfliktai būna, kai šis išgeria. Tik paragavęs alkoholio, jis tampa agresyvus, pasidaro lyg kitas žmogus, ima varyti iš namų ir pan. Jau metus kalba, kad kaltinamasis turi imtis veiksmų ir užsikoduoti, kadangi kitaip gyventi su juo sudėtinga. Kai yra blaivas, viskas gerai. A. Ž. daug dirba, tačiau savaitgaliais mėgsta išgerti. Jau įvykio išvakarėse buvo apsipykę. Ryte atsikėlė abu pikti, vėl žodžiais apsibarė. Netrukus ji išėjo pas dukrą, namo sugrįžo apie 12.30 val. Buvo virtuvėje, gamino valgyti, kai į namus sugrįžo sugyventinis. Pastarasis grįžo išgėręs (nestipriai), negalėjo atidaryti durų, dėl ko ji nuėjo jį įsileisti. Kaltinamasis į namus užėjo iškart piktas, pradėjo šaukti, kad nebegali į savo namus užeiti, ėmė ją rusiškais keiksmažodžiais varyti lauk. Ji prašė jo nusiraminti, tačiau jis vis tiek šaukė. Tada ji nusprendė nufilmuoti, kaip jis šūkauja, vadina ją visokiais necenzūriniais žodžiais, kadangi paskui jis nieko neatsimena. Šiaip toks jo elgesys jai baimės nekėlė, tokį sugyventinį ji mato nebe pirmą kartą. Išsitraukusi telefoną, ji iš kambario atėjo į koridorių ir iš jo pradėjo tyliai filmuoti virtuvėje berėkaujantį sugyventinį. Pamatęs, kad ji filmuoja, A. Ž. iš virtuvės atėjo prie jos, pradėjo šaukti „tu manęs nebefilmuosi“ ir kažkaip su ranka lyg bandė paimti iš jos telefoną. Ji tiksliai, kaip ten buvo nematė, kadangi pati žiūrėjo į telefoną, o ne į sugyventinį. Jis dešine ranka kažkaip mostelėjo į telefoną, o telefonas kliudė jai danteną. Tada ji sugyventiniui pasakė, kad jeigu jis taip elgiasi, ji kviečia telefoną. Tą išgirdęs, A. Ž. išėjo. Kadangi šio nebebuvo, ji policijos nebekvietė. Po kokių 15 min. sugyventinis grįžo atgal, atėjo pas ją į virtuvę ir nuėmė nuo viryklės puodą, pasakydamas, jog keps, atrodo, kiaušinienę. Ji jam papriekaištavo, kam šis patraukė puodą, juk ji ruošia valgį. Tada kažkaip abu lyg vienas kitą stumdyti pradėjo, sugyventinis pradėjo abiem rankomis jai prieš nosį mojuoti. Kaltinamasis rankomis jai suduoti nebandė, tik nenorėjo jos prileisti prie viryklės. Kaip dabar galvoja, gal jai ir nereikėjo kviesti policijos, nes jis jos nemušė. Dėl pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų jos parodymų, gali pasakyti, kad protokole jos žodžiai yra netiksliai užrašyti. Ji nesakė, kad jai kumščiu trenkė į veidą, o vėliau apie 3 kartus dar kumščiu bandė smogti. Ji to protokolo neskaitė. Buvo susijaudinusi, pakilęs kraujospūdis, susinervino, kad sugyventinis išgėrė, buvo agresyvus, tuo momentu ji jam pagrasino, kad „aš tau padarysiu“. Visgi jai jis kumščiu nesudavė ir paskui nebandė smogti, gali būti, kad taip pasakė, kadangi norėjo kaip ir atkeršyti, tokiu būdu priversti sugyventinį užsikoduoti, kad daugiau nebegertų ir galėtų gyventi ramiai. Jei sugyventinis būtų norėjęs trenkti, tą ir būtų padaręs. Jai joks sužalojimas nebuvo padarytas. Šiek tiek pasirodė kraujo ant dantenų (dėl užkliudymo telefonu), nes jos yra šiaip labai jautrios. Dėl dantų karūnėlės, tai ji pradėjo judėti, tačiau tai su šiuo įvykiu nėra susiję (judėjo iš seniai). Pareigūnams galėjo pasakyti ne visai tiksliai, pagražindama, pasakė, kad jai sugyventinis trenkė kumščiu. Lūpa patinusi nebuvo, konflikto metu ji nenugriuvo (pareigūnams nesakė, kad buvo pargriuvusi nuo smūgio). Prie pareigūnų sugyventinis buvo agresyvus, girdėjo, kad jis toliau keikėsi, grasino rašyti kažkokį pareiškimą, rėkavo, jam buvo uždėti antrankiai. Nukentėjusioji A. J. taip pat parodė, kad posėdžio išvakarėse daug kalbėjosi su kaltinamuoju, jis pažadėjo elgtis tinkamai, nebegerti, nori toliau kartu su juo gyventi (b. l. 73-79).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2018-11-17, apie 12.30 val., į namus grįžo visiškai girtas sugyventinis A. Ž., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, vadino ją necenzūriniais žodžiais (protokole įvardinti konkrečiai). Tokį jo elgesį pradėjo filmuoti telefonu, tuo metu ji stovėjo koridoriuje. Tai pamatęs jis priėjo prie jos ir dešinės rankos kumščiu smogė į kairės pusės veidą, dar prieš tai pataikė į telefoną, bet jo nesudaužė. Ji jam pasakė, kad kvies policiją ir pradėjo spaudyti telefoną. Tai pamatęs jis išėjo pro duris. Tada ji dar į policiją neskambino, galvojo, jog sugyventinis nusiramins. Maždaug po 5-10 min. jis sugrįžo. Ji tuo metu buvo virtuvėje. Jis vėl pradėjo ją įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Vėliau apie 3 kartus iš dešinės rankos kumščiu bandė jai smogti, tačiau nepataikė. Tuomet ji iškvietė policiją, kuri atvykusi jį sulaikė. Po to, kai jai pirmą kartą trenkė į veidą, pradėjo klibėti (judėti) dantų karūnėlė. Prašo imtis visų priemonių, jog tai daugiau nesikartotų. Jis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Dėl to jau yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Filmuotą medžiagą gali pristatyti vėliau, nes šiuo metu neturi galimybės įrašyti (b. l. 5-6).
Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas T. K. parodė atvykęs į nukentėjusiosios butą, kur atliko proceso veiksmus, t. y. surašė pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą. Tiek pareiškimą, tiek nukentėjusiosios parodymus rašė pagal jos žodžius, pats nieko neišgalvojo. Nukentėjusioji pati papasakojo visas aplinkybes, jis uždavė jai kelis klausimus. Kiek atsimena, ji skaitė surašytą protokolą, pastabų dėl jo neturėjo. Liudytojas kategoriškai patvirtino, kad nukentėjusioji nurodė, kad jai sugyventinis kumščiu trenkė į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tą pakartojo kelis kartus. Sakė, kad nuo smūgio jai pradėjo klibėti neseniai įstatyta dantų karūnėlė. Pats akivaizdžių sužalojimo požymių nematė. Nukentėjusioji, norėdama patvirtinti savo žodžius, dar rodė vaizdo įrašą. Jis tą jos įrašą peržiūrėjo. Įrašas buvo neilgos trukmės, jame girdėjosi agresyvaus vyriškio keiksmai, buvo užfiksuota, kaip jis prieina, užsimoja, po ko įrašas nutrūko. To įrašo iš nukentėjusiosios nepaėmė, nes tuo metu neturėjo galimybės, kur jį patalpinti. Nukentėjusioji žadėjo jį vėliau pateikti pati. Taip pat liudytojas T. K. parodė, kad be nurodyto protokolo jis surašė ir užduotį atlikti objektų tyrimą, kadangi nukentėjusioji to pageidavo, sakė, kad vyks apžiūrai.
Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas M. O. (M. O.) (vyriausiasis patrulis) parodė, jog tarnybos metu buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini)), pasitiko pranešėja, kuri buvo susijaudinusi, išsigandusi, jos rankos drebėjo. Ji paaiškino, kad jos sugyventinis kumščiu trenkė jai į lūpą, po ko ji prarado pusiausvyrą ir galva atsitrenkė į spintą. Matėsi viršutinės lūpos patinimas, ką jis vėliau pažymėjo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Iš pradžių jie nufilmavo pranešėjos pasakojimą įvykio vietoje ir tada ruošėsi pildyti proceso dokumentus, kai namo sugrįžo pranešėjos sugyventinis. Pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi, pasakė kažką įžeidžiančio sugyventinei. Tada ėmė mosikuotis rankomis prieš juos (pareigūnus), dėl ko buvo priversti jam uždėti antrankius. Vyras buvo stipriai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, aiškino, kad jis nieko nemušė. Vyras buvo pristatytas į policijos komisariatą. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas M. O. parodė, kad jie užrašyti teisingai, prašė jais vadovautis (b. l. 73-79).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. O. parodė, kad 2018-11-17, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. V., apie 13.00 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus sugyventinis mušasi. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja, kaip paaiškėjo A. J., kuri paaiškino, kad prieš ją smurtavo jos sugyventinis A. Ž.. Moteris paaiškino, kad sugyventinis, būdamas neblaivus, buto koridoriuje trenkė jai vieną kartą kumščiu į lūpą, nuo smūgio moteris prarado pusiausvyrą ir atsitrenkė galva į koridoriuje esančią spintą. Matė ant pranešėjos lūpos patinimą. A. J. buvo pasiūlyta greitosios medicinos pagalba, tačiau ji nuo jos atsisakė. Bendravimo metu pranešėja buvo filmuojama (vaizdo įrašas pridėtas prie medžiagos). A. Ž. jų atvykimo metu bute nebuvo, pastarasis grįžo vėliau. Vyras elgėsi agresyviai, jų akivaizdoje įžeidinėjo A. J. necenzūriniais žodžiais. Vyriškis buvo sulaikytas ir pristatytas į 2 PK. A. J. minėjo turinti savo mobiliojo ryšio telefone vaizdo įrašą, kuriame užfiksavo smurtą prieš ją, tačiau ji jiems nespėjot įrašo pateikti, kadangi A. Ž. elgėsi agresyviai. Prieš jį buvo panaudotos specialios priemonės – atrankiai, asmuo buvo nedelsiant pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 19).
Vilniaus apskr. VPK vyr. patrulio M. O. 2018-11-17 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog smurtą patyręs asmuo yra A. J.. Ties smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta schemoje pažymėta kairė lūpa. Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo – A. Ž.. Smurtu įtariamojo asmens būklė – agresyvus, akivaizdžiai neblaivus (0,8 prom.). A. Ž. paaiškino namuose nebuvęs ir nieko nemušęs. Nukentėjusioji paaiškino, jog neblaivus sugyventinis trenkė kumščiu į lūpą, o ji krisdama susitrenkė galvą į sekciją. Pareigūnų akivaizdoje A. Ž. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. A. Ž. buvo uždėtos spec. priemonės antrankiai (b. l. 14-15).
2018-11-17 nukentėjusioji A. J. pareiškime nurodė, jog 2018-11-17, apie 12.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. Ž. prieš ją naudojo fizinį smurtą, t. y. vieną kartą kumščiu ranka trenkė jai į veidą. Šiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 5-6).
2018-11-20 apžiūros protokole, fiksuojant nukentėjusiosios A. J. telefoninio pranešimo BPC turinį, nurodyta, kad fone girdisi vyriškas balsas: „Von“ iš čia. Moteriškas balsas: Viskas dabar. Vyriškas balsas: „Von“ iš čia. Moteriškas balsas: Viskas dabar. Operatorė: 112. Vyriškas balsas: „Von“ iš čia. Moteriškas balsas: Alio. Operatorė: Alio, klausom ponia. Moteriškas balsas: Ar galima policiją iškviest? Be jis dabar bėga iš namų. Operatorė: Kokiu adresu? Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini)butas? Moteriškas balsas: Jo, jo. Operatorė: Kas nutiko? Moteriškas balsas: Kaip? Operatorė: Kas nutiko? Moteriškas balsas: Mušasi, girtas atėjo, visą naktį čia rėkė man. Operatorė: O kas jis jums toksai? Vyriškas balsas: Pašla tu nachuj. Moteriškas balsas: Ž. va neseniai buvo. Operatorė: Jis jums būtų? Moteriškas balsas: Sugyventinis. Fone girdisi keiksmažodžiai. Operatorė: Vaikų nėra? Moteriškas balsas: Ne. Operatorė: Greitosios nereikia? Moteriškas balsas: Ne, nereikia. Operatorė: Jūsų vardas, pavardė? Moteriškas balsas: Kaip? Operatorė: Vardas, pavardė jūsų? Moteriškas balsas: A. J.. Operatorė: Durų kodas ar yra pas jus? Moteriškas balsas: Yra. Operatorė: Koks? Moteriškas balsas: 3#155.Operatorė: Gerai, laukit, atvažiuoja policija. Moteriškas balsas: Gerai, ačiū (b. l. 24).
2018-11-20 apžiūros protokole, fiksuojant vaizdo įrašą, kuomet nukentėjusioji A. J. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams paaiškina įvykio aplinkybes, nurodyta, kad pareigūnas filmuoja butą. Įeina į bute esantį kambarį ir prašo moters papasakoti įvykio aplinkybes. Moteris atsisėda ant kambaryje esančios kėdės. Moteris - trumpų, šviesių plaukų, vilkinti žydros spalvos megztinį ir raudonos spalvos kelnes. Vyksta pokalbis lietuvių kalba. Moteris: „Nu ką, prisigėrė“. Prie moters prieina uniformuotas pareigūnas. Moteris: Vienu žodžiu taip buvo. Vakar jisai ten nedirbo, puse dienos ėjo med. komisiją. Paskui grįžo. Išgėrė čia degtinės. Aš ketvirtą valandą nuėjau į darbą į Maksimą. Pareigūnas: Čia vakar buvo? Moteris: Jo. Pareigūnas: O kas šiandien buvo? Moteris: O šiandien jis atsikėlė, vėl nuėjo kažkur tai prisigėrė ir davai muštis. Va čia stovėjo prie šitos spintos. Kaip dėjo va taip su kumščiu (Moteris su rankas nurodo į lūpą). Kraujas bėgo, dabar jau nieko. Su galva. Tada išsigando vėl kažkur išėjo. Sakau kviesiu policiją. Pabėgo, paskui vėl išėjo. Atėjo ir „pašla nachuj“. Aš penkis metus čia su juo gyvenu, bet kaip sugyventiniai ir pastoviai čia ne tavo butas, aš jau pripratau, bet kad muštis. Rugsėjo penkioliktą dieną jį išvežė, jisai sėdėjo parą. Aš tada skambinau, jau išleiskit gal. Parą palaikė, išleido. Jis tą pačią dieną vėl prisigėrė. Gulėjo lauke. Šita „nu“ ką paskui gaila pasidarė, paskambinau, sakau gal nutraukti tą bylą, kad nieko jam nebūtų. Nes jisai kai „trezvas“ su jo galima dar gyventi. Jisai nieko, dirba, beveik keturiasdešimt metų vienam darbe. Bet kaip prisigeria, jis pasikeičia, visai kitas žmogus ir tada muštis, rėkt, šiandien puse nakties jisai rėkė man čia, puse nakties. Paskui kažkaip užmigo. Vyriškas balsas: Žiūrėkit, su ranka trenkė į čia. Moteris: „Nu“ va čia į lūpą. Praskėlė gal ten dantį, nežinau. Vyriškas balsas: Dar kur ponia? Moteris: ir sudaužiau galvą, kaip jisai davė, „nu“ vat taip. Pareigūnas: Nutrenkėt galvą? Moteris: Jo. Vyriškas balsas: Jums reikia medikų pagalbos gal? Moteris: Ne, „nu“ kam. O paskui virtuvė, aš ten dariau valgyt. Jisai pradėjo mane su kumščiais ir „davai“ eik iš čia. pradėjo kept kaušinius. Iš kambario išeinama ir įeinama į virtuvę. Filmuojantis asmuo grįžta į kambarį. Vyriškas balsas: O kur čia viskas vyko? Koridoriuje vyko veiksmas? Moteris nueina į buto koridorių ir nurodo, kad smurtas įvyko koridoriuje. Moteris: O aš pradėjau jį filmuoti. Paskui man niekas netiki. Ir stoviu va taip ir filmuoju ir jisai priėjo ir va taip va (moteris su kumščiu demonstruoja smūgį).Vyriškas balsas: O gal turite vaizdo medžiagą kažkiek? Moteris: Turiu. Vyriškas balsas: Aš tikiu, mes tiesiog pridėtumėme ją. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 26).
Alkotesterio kvito šaknelėje fiksuota, jog 2018-11-17, 13.54 val., A. Ž. nustatytas 0,8 prom. girtumas (b. l. 50).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Nagrinėjamoje byloje A. Ž. yra pareikštas kaltinimas dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad A. Ž. kaltė padarius šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį.
Taigi nagrinėjamu atveju A. Ž. visų pirma kaltinamas dešinės rankos kumščiu sudavęs nukentėjusiajai į kairės pusės veido sritį ir taip sukėlęs jai fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje (1-2 nuosprendžio lapuose), užfiksuoti ikiteisminio tyrimo atliktų įtariamojo apklausų bei teisiamojo posėdžio protokoluose (b. l. 34, 45, 73-79), todėl iš naujo detaliai nedėstytini. Analizuojant kaltinamojo parodymus, galima pastebėti, kad pastarasis proceso metu nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. kategoriškai neigė savo kaltę. Apklausiamas pirmą kartą jis tvirtino, kad su nukentėjusiąja išvis jokio konflikto nebuvo, tikino, jog grįžęs į namus tiesiog rado juose atvykusius policijos pareigūnus (b. l. 35). Apklausimas po 4 dienų, A. Ž. kiek kitaip aiškino aplinkybes, t. y. pastarasis pripažino, kad įvykio dieną tarp jo ir sugyventinės visgi kilo konfliktas dėl buitinių dalykų, tačiau jis, nenorėdamas toliau pyktis, tiesiog išėjo iš namų (b. l. 45). Tuo tarpu teisme kaltinamasis jau nebuvo toks kategoriškas ir pasakojo, kad 2018-11-17 dar iš ryto susipyko su sugyventine. Konkrečios konflikto priežasties A. Ž. įvardinti negalėjo, tačiau neneigė, kad necenzūriniais žodžiais varė A. J. iš namų. Paskui abu buvo išėję iš namų, o, kai sugrįžo, konfliktas tęsėsi. Sugyventinei ėmus jį filmuoti, jis, norėdamas sutrukdyti filmavimui, ranka mėgino patraukti telefoną. Teigė, jog kaip tik tokio veiksmo metu galėjo ją užgauti, t. y. besiekdamas telefono, kliudė ar tai pastūmė ją, delnu sudavė į telefoną, o telefonas savo ruožtu galėjo pataikyti į veidą ir taip užgauti nukentėjusiąją. Taigi, kaip matyti, kaltinamasis aiškiai pripažino, kad tarp jo ir sugyventinės buvo kilęs konfliktas, kurio metu jis sudavė delnu ar tai pastūmė nukentėjusiąją, tačiau tikino, kad toks jo veiksmas buvo nukreiptas ne į pačią nukentėjusiąją, o į norą sukliudyti šiai filmuoti. Dėl nurodytos priežasties kaltinamasis kategoriškai neigė sudavęs A. J. kumščiu į veidą (b. l. 73-79). Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai, kurie proceso metu kito, nėra nuoširdūs. Iš pradžių kategoriškai neigęs konflikto kilimą ir bet kokius savo veiksmus, vėliau kaltinamasis savo poziciją aiškiai sušvelnino. Matyt, suvokdamas, kad visiškai išsiginti negalės, pastarasis nutarė įvykio aplinkybes pateikti sau kuo palankesne linkme, juo labiau, kad ir nukentėjusioji dar iki bylą perduodant teismui spėjo pateikti prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tikindama, kad jai jokia žala nepadaryta, ji pretenzijų savo sugyventiniui neturi, abu toliau gyvena kartu (b. l. 28).
Tad, grįsdamas A. Ž. kaltę, teismas pastarojo parodymais remiasi iš dalies, t. y. tiek, kiek juose nurodoma apie patį konflikto faktą, kaltinamojo vartotus necenzūrinius žodžius prieš nukentėjusiąją, kaltinamojo reakciją į nukentėjusiosios sprendimą filmuoti. Kas liečia nukentėjusiosios A. J. parodymus, tai visų pirma būtina pažymėti, kad nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu pakankamai akivaizdžiai siekė pakoreguoti ikiteisminiame tyrime duotus savo parodymus ir teismui aplinkybes dėstė taip, kad jos būtų kuo palankesnės sugyventiniui. Antai, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji tikino, kad A. Ž. jai kumščiu visai netrenkė, jis tik lyg bandė paimti iš jos telefoną, kažkaip ranka mostelėjo į jį, o telefonas kliudė jai danteną. Ant dantenos pasirodė truputis kraujo, tačiau tai buvo tik dėl to, kad dantenas, o jos pas ją yra labai jautrios, kliudė telefonas. Dantų karūnėlė gal ir klibėjo, tačiau tai, anot jos, visai nebuvo susiję su šiuo įvykiu. Sugyventinis keikėsi, tačiau toks jo elgesys jai baimės nesukėlė ir pan. (b. l. 73-79). Teismui aiškinantis, kodėl tokie nukentėjusiosios parodymai nesutampa su tais, kuriuos ji buvo davusi anksčiau, A. J. iš pradžių tikino neva jos žodžiai protokole užfiksuoti neteisingai; teigė protokolo neskaičiusi, nematė, kas jame parašyta. Teismui užduodant tolesnius klausimus, A. J., siekdama paaiškinti jos parodymuose esančius prieštaravimus, pateikė naują versiją ir teigė neva ji buvo labai pikta, susijaudinusi, kad neblaivus sugyventinis ją koneveikė, bandė paimti telefoną, dėl ko atvykusiems pareigūnams sąmoningai nurodė pagražintas įvykio aplinkybes. Nukentėjusiosios teigimu, ji tokiu būdu galvojo atkeršysianti sugyventiniui, norėjo, kad šis išsigąstų, nustotų vartoti alkoholį, kadangi tik išgėręs tapdavo konfliktiškas ir agresyvus.
Vertindamas nukentėjusiosios parodymus, teismas daro išvadą, kad teisingus ir objektyvius parodymus A. J. vis dėlto davė būtent ikiteisminio tyrimo metu, o teisme bandė ankstesnių parodymų dalies išsižadėti, mėgindama tokiu būdu padėti sugyventiniui, su kuriuo susitaikė ir toliau gyvena kartu. Pagrindą vadovautis būtent ikiteisminiame tyrime duotais suteikia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Analizuojant tokius įrodymus, paminėti liudytojo M. O. parodymai. Minėtas pareigūnas buvo tas asmuo, kurios iš karto po gauto pranešimo atvyko į įvykio vietą ir bendravo su nukentėjusiąja. Liudytojas parodė, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi, susijaudinusi, jos rankos drebėjo. Jam pranešėja nurodė, kad sugyventinis kumščiu trenkė į lūpą, liudytojas patvirtino matęs lūpos patinimą (b. l. 19, 73-79). Taigi ne tik pareiškime ir apklausoje, bet ir atvykusiam pareigūnui A. J. nuosekliai tvirtino, kad jai sugyventinis trenkė kumščiu. Tai, kad nukentėjusioji pasakojo būtent tokias aplinkybes, yra užfiksuota ir filmuotame vaizdo įraše, kuris buvo tiesiogiai peržiūrėtas teisiamajame posėdyje. Būtent iš šio įrašo, kuris laikytinas kaip turintis svarią įrodomąją reikšmę, matyti, kad nukentėjusioji nurodė sulaukusi iš savo neblaivaus sugyventinio smūgio kumščiu. Ji nurodo, kad šis jai dėjo va taip, trenkė su ranka, pati kelis kartus netgi pademonstravo, kaip toks veiksmas atrodė. Taip pat minėjo, kad po smūgio jai bėgo kraujas, susidaužė galvą (b. l. 26, vaizdo įrašas patalpintas CD laikmenoje). Taigi, kaip matyti, nukentėjusioji aiškiai ir kategoriškai nurodo, kad jai buvo suduotas tyčinis smūgis, o ne bandymas paimti telefoną. Tokias pat aplinkybes A. J. nurodė ne tik iš karto po įvykio, bet ir vėliau, kai pati buvo jau apsiraminusi, liko viena namuose, o jos agresyvus sugyventinis buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą. Vėliau atvykusiam pareigūnui, kuris užpildė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokolą, A. J. analogiškai papasakojo aplinkybes, t. y. tiek pareiškime, tiek apklausoje nurodė, kad A. Ž. konflikto metu panaudojo prieš ją fizinį smurtą – vieną kartą kumščiu trenkė į veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą (b. l. 5). Atsižvelgdamas į teisme išsakytus A. J. teiginius esą protokolas galėjo būti surašytas neteisingai, teismas bylos nagrinėjimo metu kaip liudytoją apklausė minėtą procesinį dokumentą pildžiusį pareigūną T. K.. Liudytojas T. K. kategoriškai patvirtino, kad protokole užfiksuotas pareiškimo bei apklausos turinys buvo surašyti būtent pagal nukentėjusiosios žodžius. Pastaroji su protokolu susipažino, jokių pastabų neturėjo. Be to, liudytojas pažymėjo, kad A. J. prašymu jis dar surašė užduotį atlikti objektų tyrimą, kadangi ši nurodė eisianti atlikti kūno tyrimą (b. l. 13), tačiau, kaip matyti iš vėlesnio proceso, to nepadarė. Akivaizdu, kad tokį nukentėjusiosios pozicijos pasikeitimą nulėmė noras padėti sugyventiniui, su kuriuo jiedu susitaikė. Dėl tos pačios priežasties A. J. neišsaugojo ir vaizdo įrašo, kurį, beje, liudytojas T. K. nurodė peržiūrėjęs. Liudytojo teigimu, tame įraše buvo matyti, kaip agresyvus vyras prieina prie nukentėjusiosios ir užsimoja. Manydama, kad toks jos turėtas įrašas sugyventiniui gali būti nepalankus, A. J. jo vėliau kaip tik ir nebepateikė.
Taip pat teismas remiasi ir M. O. surašytu tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 14-15), garso įrašo su BPC operatore apžiūros protokolu (b. l. 24), taip ir pačiu garso įrašu, kurie leidžia spręsti, jog, priešingai nei pati tikino teisme, nukentėjusioji A. J. buvo išsigandusi, susijaudinusi, prašydama pagalbos nurodė, kad neblaivus sugyventinis mušasi.
Taigi išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis A. Ž., konflikto metu kumščiu sudavė tyčinį smūgį nukentėjusiajai A. J. į veido sritį. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat liudytojų parodymus, galima spręsti, jog suduotas smūgis buvo gana stiprus ir pakankamas fiziniam skausmui sukelti (ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji nurodė, kad dėl smūgio netgi prarado pusiausvyrą ir trenkėsi į spintą). Nors byloje yra duomenų, kad dėl smūgio buvo sužalota lūpa (matėsi patinimas), galimai kraujavo dantenos, tačiau kaltinime sveikatos sutrikdymas nėra inkriminuotas, dėl ko tokios aplinkybės plačiau neanalizuotinos. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip atlikti prieš šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais, be kita ko, laikomas ir asmuo, kuris su nusikaltimą padariusiu asmeniu bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Tiek kaltinamasis A. Ž., tiek nukentėjusioji A. J. patvirtino, kad jiedu yra sugyventiniai, kartu gyvena jau ne vienerius metu, veda bendrą ūkį. Kaltinamojo veiksmai dėl smūgio sudavimo ir fizinio skausmo sukėlimo baigti, A. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Inkriminuotu kaltinimu A. Ž. buvo kaltinamas ir tuo, jog, besitęsiant konfliktui, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus siekė suduoti A. J., tačiau šių smūgių nepataikė. Tokiai kaltinimo daliai pagrįsti pakankamų įrodymų nesurinkta. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės yra užfiksuotos tik A. J. apklausoje. Tuo tarpu pareiškime apie jas visai neužsimenama, iš liudytojo M. O. parodymų taip pat matyti, kad apie mėginimą suduoti kelis smūgius pareiškėja iš karto po įvykio nieko nenurodė. Teisme nukentėjusioji A. J. neigė, kad sugyventinis jai mėgino suduoti, aiškindama, kad A. Ž. tiesiog norėjo prieiti prie viryklės, prie kurios jau buvo ji, dėl ko abudu stumdėsi, kuris iš jų pasiliks prie viryklės. Tokiu būdu sutiktina su prokuroru, jog minėta kaltinimo dalis kelia tam tikrų abejonių savo pagrįstumu, dėl ko nurodytos aplinkybės iš kaltinimo šalintinos, laikant, jog A. Ž. kaltė, kaip jau nurodyta anksčiau, pasireiškė būtent smūgio sudavimu (dešinės rankos kumščiu) nukentėjusiajai į veido sritį.
Dėl bausmės
Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas A. Ž. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. Ž. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, atlikta tiesiogine tyčia. Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: A. Ž. praeityje neteistas (b. l. 56-57), 2016-12-07 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiškus nusikalstamus veiksmus prieš tą pačią nukentėjusiąją kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (b. l. 58-59), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 55-56), dirbantis (b. l. 54), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių, 55 straipsnio nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. Ž. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant kiek mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, šiuo atveju skirti netikslinga, kadangi A. Ž. yra dirbantis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, A. Ž. įpareigotinas visą bausmės laiką: 1) tęsti darbą, o, jo netekus, nedelsiant registruotis darbo biržoje, 2) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti A. Ž. dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad kaltinamasis su smurto valdymu yra turėjęs problemų ir anksčiau, laikytina, kad minėtas įpareigojimas yra reikalingas ir galintis realiai padėti kaltinamajam atsisakyti smurtinio elgesio.
Nors prokuroras prašė kaltinamajam skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, motyvuodamas tuo, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, tačiau teismas su tokia pozicija niekaip negali sutikti ir paskirtos bausmės nemažina. Valstybinio kaltintojo minimas BK 64¹ straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Įstatymas numato būtinas sąlygas, kuriomis esant kaltininkui paskirta bausmė gali būti sumažinta tuo vienu trečdaliu, t. y. baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai byla užbaigiama baudžiamuoju įsakymu. Visgi svarbu tai, kad visais atvejais nurodyta taisyklė yra taikomas tik tada, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nagrinėjama byla teismui nors ir buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, tačiau ji išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles, kaltinamasis savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino (ikiteisminio tyrimo metu visiškai neigė kaltę, teisme prisipažino iš dalies). Tokia aplinkybė rodo, jog A. Ž. paskirtai bausmei BK 64¹ straipsnio nuostatos negali būti taikomos.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-11-17, 13.09 val., iki 2018-11-18, 13.05 val. (b. l. 30, 40) Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para) įskaitytinas į bausmę, sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla (CD laikmena įdėta į voką, kuris prisegtas prie bylos tomo galinio viršelio).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, įpareigoti A. Ž. visą bausmės laiką: 1) tęsti darbą, o, jo netekus, nedelsiant registruotis darbo biržoje; 2) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti A. Ž. dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-11-17, 13.09 val., iki 2018-11-18, 13.05 val. (b. l. 30, 40), t. y. vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla (CD laikmena įdėta į voką, kuris prisegtas prie bylos tomo galinio viršelio).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt/lt/vapt/pradzia-apn_697.html