Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1124-520/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-10
Bylos Nr.
2A-1124-520/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis, Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
AB „Vilniaus šilumos tinklai“
Ieškovas
UAB „Vilniaus vandenys“
Advokatai
Kęstutis Virbickas
Kategorijos
  • 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-1124-520/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 42.2; 42.8; 42.9; 45.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis,sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,dalyvaujant ieškovo atsakovo advokatui Kęstučiui Virbickui,atsakovo atstovui N. U.,trečiojo asmens atstovei A. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja: UAB „Vilniaus energija“, 519-oji daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, UAB „Edkinta“),

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ 2007-02-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė priteisti iš atsakovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 12051,31 Lt skolą už šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti bei nuotekų šalinimą ir valymą, 10,73 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas 1999 m. renovavo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punktą, jis (ieškovas) 1999-02-08 įrengė įvadinį į šilumokaitį šalto vandens skaitiklį ir jį užplombavo, 1999-05-17 pasirašė su 519-ąja daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija (toliau 519-oji DNSB) vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo sutartį. Kadangi už šaltą vandenį nuo 1999-02-08 iki 2000-04-30 tiektą daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), susidarė 12051,31 Lt skola, apskaičiuota pagal įvadinio į šilumokaitį skaitiklio rodmenis, Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.20, 12.10 p., Energetikos ministro 1995-07-01 įsakymu Nr. 159 patvirtintą Atsiskaitymo su gyventojais už karštą vandenį ir patalpų šildymo metodiką, jis kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Įsiteisėjusiu 2005-11-09 teismo sprendimu yra nustatyta, kad jo ir 519-osios DNSB 1999-05-17 sutartis yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento, kad jis turi teisę reikalauti parduoto vandens apmokėjimo iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ arba jo teisių perėmėjo UAB „Vilniaus energija“, kadangi nuo 1999-02-08 iki 2000-04-30 iš jo (ieškovo) vandenį pirko AB „Vilniaus šilumos tinklai“, iš jo 519-ajai DNSB priteista 6379,19 Lt. Tačiau nei atsakovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, nei UAB „Vilniaus energija“ nepadengė skolos už šaltą vandenį, patiektą karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumokaityje. Jis iki šiol nėra grąžinęs 519-ajai DNSB priteistos 6379,79 Lt sumos, kurią bendrija sumokėjo tiesiogiai jam. Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartis nuo 1999-02-08 iki 2000-04-30 laikytina sudaryta konkliudentiniais veiksmais, ši sutartis yra komercinis sandoris, todėl vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d., iš atsakovo priteistinos 10,73 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimą grindžia Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimu nustatyta aplinkybe, kad nuo 1999-02-08 iki 2000-04-30 šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti šilumokaityje, esančiame (duomenys neskelbtini), iš ieškovo pirko atsakovas, jog šiame sprendime nurodyta, kad ieškovas turi teisę į parduoto vandens apmokėjimą iš atsakovo arba jo dalies teisių perėmėjo UAB „Vilniaus energija“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-14 nutartyje yra išaiškinta, jog ieškovas turėtų teisinį pagrindą reikalauti apmokėjimo iš UAB „Vilniaus energija“ už jai parduotą šalto vandens kiekį, į tai, jog ieškovui buvo išaiškinta teisė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ieškovas patikslintame ieškinyje atsakovu nurodė AB „Vilniaus šilumos tinklai“, vadovaudamasis CPK 182 str. 2 p., padarė išvadą, jog ieškinys yra nepagrįstas. Teismas neaptarė kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų ir įrodymų, kadangi nustatė, jog jie neturi bylai reikšmės.

Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, išimtinai rėmėsi kitoje Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurias pripažino prejudicinėmis šioje byloje, tačiau visiškai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Vilniaus energija“ neperėmė finansinių įsipareigojimų, susijusių su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Jis 2006-10-09 raštu kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“ su prašymu sumokėti skolą už šaltą vandenį, patiektą karštam vandeniui ruošti, bei delspinigius pagal minėtą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005-11-09 sprendimą, tačiau UAB „Vilniaus energija“ 2006-11-03 rašte nurodė, kad įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu ji nebuvo įsteigta, už tuo metu teiktas paslaugas yra atsakingas atsakovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Tačiau AB „Vilniaus šilumos tinklai“ taip pat atsisakė sumokėti skolą, kadangi, anot atsakovo, 2002-02-01 tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir DALKIA pasirašyta nuomos sutartimi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ perdavė visus ilgalaikius finansinius įsipareigojimus UAB „Vilniaus energija“. Šioje nuomos sutartyje bei jos prieduose jis (ieškovas), kaip kreditorius, nėra paminėtas, kadangi tuo metu nebuvo žinomas jo skolininkas dėl skolos už šaltą vandenį, patiektą karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumokaityje. Tačiau teismas šios nuomos sutarties, kurioje yra numatyta, kad teismas turi patvirtinti kreditorinius reikalavimus ir kol teismas jų nepatvirtins nebus laikomi UAB „Vilniaus energija“ mokėtinais finansiniais įsipareigojimais, neanalizavo.

Atsakovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jis nuo pat bylos iškėlimo laikėsi nuoseklios pozicijos, kad yra netinkamas atsakovas byloje, todėl teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyti nei teisiškai reikšmingi argumentai, nei įrodymai, kurie galėtų paneigti teismo argumentus ir motyvus, būtų nesąžininga, jei nuomotojas, t. y. jis, perleidęs nuomininkui visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijusias teises ir pareigas ir nevykdantis ūkinės veiklos bei negaunantis iš jos pajamų, turėtų atsakyti pagal iš šios veiklos kylančias prievoles. Sistemiškai aiškinant 2002-02-01 tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir DALKIA pasirašytą nuomos sutartį būtent UAB „Vilniaus energija“ tenka pareiga atsakyti pagal iš šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veiklos kylančias prievoles. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turi patvirtinti kreditorinius reikalavimus, yra teisiškai nereikšmingas. Nuomos sutarties nuostata, kad „visais kitais atvejais, papildomi pagrįsti ir atitinkamų teismo ir/ar arbitražo institucijų patvirtinti kreditorių reikalavimai, nors ir nenurodyti žemiau pateikiamoje lentelėje, bus laikomi Nuomininko apmokėtinais VŠT ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais“ reiškia, kad UAB „Vilniaus energija“ visais atvejais privalo apmokėti kreditorinius reikalavimus, kurie pagal sutartį laikomi nuomos mokesčiu Nr. 1.

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog jis nėra atsakingas, kadangi įsiskolinimo susidarymo metu UAB „Vilniaus energija“ nebuvo įsteigta. Jis nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad už ieškinyje nurodytų sumų sumokėjimą yra atsakingas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kadangi 1999-03-05 tarp ieškovo ir atsakovo pasirašyta Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis Nr. 2450 nebuvo realiai vykdoma, atsakovas iš ieškovo vandenį realiai pradėjo pirkti nuo 2000-05-01, jokių pretenzijų ieškovas atsakovui nereiškė. Be to, atsakovas ieškinyje nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu nerinko mokesčių už šaltą vandenį iš 519-osios DNSB, nepateikinėjo sąskaitų nei bendrijai, nei gyventojams, nereikalavo apmokėti, nuo 1999 m. lapkričio mėn. iki 2000 m. gegužės mėn. atsakovas rinko mokesčius iš gyventojų tik už šilumą, o ne už šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti. Tai, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas nėra atsakingas už ieškovo nurodomą skolą, tačiau tai pagrindė netinkamu motyvu, nėra pagrindas panaikinti sprendimą.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šioje byloje ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ pareikšto ieškinio atsakovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kadangi ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Įvertinus šioje byloje ieškovo pareikšto ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas ieškinio reikalavimas, surinktus įrodymus, susijusius su šalto vandens tiekimu karštam vandeniui ruošti daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), su nuotekų šalinimu laikotarpiu nuo 1999-02-08 iki 2000-04-30, iš jų 1999-03-05 UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pasirašytą Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. 2450, 2002-02-01 nuomos sutartį, sudarytą tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir DALKIA, įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005-11-09 sprendime nustatytas aplinkybes, kurios nagrinėjamoje byloje yra prejudicinės, darytina išvada, kad ieškovo apeliacinio skundo ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, jog ieškovo ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisme ieškovui buvo sudarytos visos galimybės pakeisti atsakovą (CPK 45 str.), tačiau ieškovas reikalavimų UAB „Vilniaus energija“ nepareiškė, teikdamas patikslintą ieškinį laikėsi pozicijos, kad pagal jo ieškinį turi atsakyti AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo ieškinį.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1999 m. ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ renovavo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punktą, 1999-02-08 įrengė įvadinį į šilumokaitį šalto vandens skaitiklį (T. 1, b. l. 18), 1999-05-17 pasirašė su 519-ąja DNSB vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo sutartį (T. 2, b. l. 120-121). Iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005-11-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-518-16/2005, ir šios civilinės bylos medžiagos matyti, kad byloje dalyvavo ne tik AB „Vilniaus šilumos tinklai“, sudariusi 519-osios DNSB ginčijamą 1999-05-17 sutartį, bet ir UAB „Vilniaus energija“, kuri į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta ir nurodoma, kaip AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teisių perėmėja. Tai, kad UAB „Vilniaus energija“ yra AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teisių perėmėja, nurodoma ir Vilniaus apygardos teismo 2006-03-14 nutartyje, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005-11-09 sprendimas. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005-11-09 sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ir 519-osios DNSB 1999-05-17 sutartis yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento, nes nuo 1999-02-08 iki 2000-04-30 iš ieškovo vandenį pirko AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Šiuo teismo sprendimu buvo taikyta restitucija ir iš ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ 519-ajai DNSB buvo priteista 6379,19 Lt, kuriuos buvo sumokėjusi 519-oji DNSB (T. 1, b. l. 8-10, 11-17). Vilniaus apygardos teismo 2006-03-14 nutartyje nurodyta, kad apeliantai nepagrįstai nurodo, jog UAB „Vilniaus energija“, buvusi AB „Vilniaus šilumos tinklai“, 1999-03-05 sutarties pagrindu šaltą vandenį iš ieškovo pradėjo pirkti tik nuo 200-05-01, aplinkybė, kas yra šalto vandens pirkėjas karštam vandeniui paruošti, nustatoma pagal tai, kas yra šilumos mazgo savininkas, o byloje nustatyta, kad šilumos mazgą įrengė AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kad SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (dabar UAB „Vilniaus energija“) ginčo laikotarpiu buvo šalto vandens pirkėja. Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ pareiškė ieškinį atsakovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kuriuo prašo priteisti 12051,31 Lt skolos iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Ieškinys grindžiamas tuo, kad nei atsakovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, nei UAB „Vilniaus energija“ nepadengė skolos už šaltą vandenį, patiektą karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumokaityje, kad šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartis nuo 1999-02-08 iki 2000-04-30 laikytina sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Ieškovas pateikė PVM sąskaitas – faktūras, 2007-02-13 UAB „Vilniaus vandenys“ suvestinę apie (duomenys neskelbtini) šalto vandens, skiriamo karštam vandeniui ruošti, suvartojimą per 1999-02-08 - 2000-04-30 laikotarpį ir apmokėjimo suvestinę, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 1999-02-08 iki 2000-04-30 pagal įvadinio skaitiklio duomenis yra apskaičiuota 8136,43 Lt (be PVM) už šaltą vandenį ir 7483,14 Lt (be PVM) už nuotekų tvarkymą, 519-oji DNSB ieškovui sumokėjo 6379,79 Lt, liko neapmokėta 12051,31 Lt (T. 1, b. l. 19, 20-39). Ieškinys grindžiamas 1964 m. CK 165, 176 str., reglamentuojančiais prievolių vykdymą, o ne deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis. Tai reiškia, kad ieškovas ieškinį grindžia tuo, jog tarp jo ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 1999-02-08 susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai dėl šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo. Pagal bylos duomenis šie sutartiniai santykiai 2000-04-30 nenutrūko, šiuose santykiuose AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teises ir pareigas perėmė UAB „Vilniaus energija“. Atsakovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, remdamasis 2002-02-01 tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir DALKIA pasirašyta nuomos sutartimi (toliau ir Nuomos sutartis), nurodo, kad UAB „Vilniaus energija“ tenka pareiga atsakyti pagal iš šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veiklos kylančias prievoles, nes nuomotojas perleido nuomininkui visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijusias teises ir pareigas (inter alia reikalavimo teises į iš šilumos vartotojų gautinas sumas bei pareigą apmokėti su šilumos tiekimo veikla susijusius nuomotojo įsipareigojimus), nuomos sutarties nuostata, kad „visais kitais atvejais, papildomi pagrįsti ir atitinkamų teismo ir/ar arbitražo institucijų patvirtinti kreditorių reikalavimai, nors ir nenurodyti žemiau pateikiamoje lentelėje, bus laikomi Nuomininko apmokėtinais VŠT ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais“, reiškia, jog UAB „Vilniaus energija“ visais atvejais privalo apmokėti kreditorinius reikalavimus, kurie pagal sutartį laikomi nuomos mokesčiu Nr. 1. Taip pat atsakovas savo atsikirtimus grindžia 1999-03-05 UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pasirašyta Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartimi Nr. 2450, pagal kurią visas atsakovo teises ir pareigas perėmė UAB „Vilniaus energija“. Šie atsakovo argumentai pripažinti pagrįstais. Nesutiktina su ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ argumentais, kad atsakovas yra tinkamas ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turi sumokėti ieškovo nurodomą skolą, nes įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu UAB „Vilniaus energija“ nebuvo įsteigta, už tuo metu teiktas paslaugas yra atsakingas atsakovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kad 2002-02-01 tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir DALKIA pasirašytoje nuomos sutartyje bei jos prieduose ieškovas, kaip kreditorius, nėra paminėtas, sutartyje nurodoma, kad papildomi pagrįsti ir atitinkamų teismo ir/ar arbitražo institucijų patvirtinti kreditorių reikalavimai, nors ir nenurodyti žemiau pateikiamoje lentelėje, bus laikomi Nuomininko apmokėtinais VŠT ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais, 1999-03-05 tarp ieškovo ir atsakovo pasirašyta Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis Nr. 2450 nebuvo realiai vykdoma, atsakovas iš ieškovo vandenį realiai pradėjo pirkti nuo 2000-05-01.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, nes CPK 182 str. 2 p. numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009). Kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu UAB „Vilniaus energija“ buvo pripažinta AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teisų perėmėja, iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo ir UAB „Vilniaus energija“, kai ji išnuomojo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausančius centralizuotus šilumos bei elektros energijos gamybos, perdavimo, tiekimo ir susijusius įrengimus, ir pradėjo tiekti šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), susiklostė ne nauji sutartiniai teisiniai santykiai, o tęsėsi tie santykiai, apie kuriuos buvo kalbama anksčiau išnagrinėtoje byloje. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad iki UAB „Vilniaus energija“ išsinuomojo minėtą turtą gyvenamajam namui buvo nutrauktas šilumos energijos tiekimas, nebuvo šalinamos nuotekos ir visa tai buvo pradėta tik 2004-01-26 sudarius sutartį dėl šalto vandens, tiekiamo į renovuotas boilerines, pirkimo-pardavimo ir nuotėkų šalinimo ir valymo sutartį (T. 2, b. l. 138). UAB „Vilniaus energija“ apeliacinės instancijos teismui 2010-09-13 pateiktame rašte nurodė, kad pagal Nuomos sutarties 25.1 str. UAB „Vilniaus energija“ perėmė „...VŠT teises ir pareigas pagal Vandens tiekimo sutartis su vietine vandens tiekimo bendrove bei pagal elektros energijos tiekimo sutartis su vietiniu elektros energijos tiekėju su sąlyga, kad bus gautas šių bendrovių sutikimas“, Sutarties priede Nr. 3 „Perleidžiamos sutartys“ šalys numatė sutartis, pagal kurias UAB „Vilniaus energija“ turėjo perimti visas SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teises ir pareigas, tačiau teisių ir pareigų pagal 1999-03-05 sudarytą sutartį Nr. 2450 automatiškai neperėmė, nes tam nepritarė pats ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ (T. 2, b. l. 133-134), tačiau tokių įrodymų nepateikė. Be to, šiame rašte nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ iki rašytinės sutarties su UAB „Vilniaus vandenys“ sudarymo pirko vandenį iš ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ nesant rašytinės sutarties. Iš pateiktos 1999-03-05 UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pasirašytos Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr. 2450 matyti, kad ji įsigaliojo nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Pagal šią sutartį UAB „Vilniaus vandenys“ tiekia vandenį į namų renovuotus šilumos punktus karštam vandeniui paruošti iki įvadinio šalto vandens skaitiklio, kuris apskaičiuoja šaltą vandenį, panaudotą karšto vandens gamybai namų renovuotuose šilumos punktuose. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005-11-09 sprendimu nustatyta, kad UAB „Vilniaus vandenys“ pagal 1999-03-05 sutartį šaltą vandenį perdavė AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kuri vandenį gavo, jį pašildė ir perdavė 519-ajai DNSB. 2002-02-01 nuomos sutartimi (su priedais), sudaryta tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“, ir DALKIA, trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus energija“ buvo išnuomota AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausantys centralizuotų šilumos bei elektros energijos gamybos, perdavimo, tiekimo ir susiję įrengimai (T. 1, b. l. 64-77). Šios Nuomos sutarties 25.1 str. šalys susitarė, kad nauja bendrovė (UAB „Vilniaus energija“) perima „VŠT teises ir pareigas pagal Vandens tiekimo sutartis su vietine vandens tiekimo bendrove bei pagal elektros energijos tiekimo sutartis su vietiniu elektros energijos tiekėju su sąlyga, kad bus gautas šių bendrovių sutikimas“ (T. 2, b. l. 135). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad perėmimas įvyko. 1999-03-05 sutartis Nr. 2450 buvo įrašyta į perleidžiamų sutarčių sąrašą, kuris buvo Nuomos sutarties priedas Nr. 3 (T. 2, b. l. 142-143). Šio Priedo 1 p. aiškiai nurodyta, kad UAB „Vilniaus energija“ po sandorio įvykdymo dienos perims visas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teises ir pareigas pagal šiame punkte nurodytas sutartis, o minėta sutartis yra nurodyta šiame punkte. Jokių pastabų ar nuorodų apie papildomas sąlygas nėra. Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad pagal Nuomos sutarties 5 str. iv p. naujai UAB „Vilniaus energija“ perleidžiamos sutartys, kurias yra pasirašiusi AB „Vilniaus šilumos tinklai“, arba naujai pasirašomos sutartys, nurodytos Priede Nr. 3 (T. 2, b. l. 154). Iš aukščiau nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad UAB „Vilniaus energija“ perėmusi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausančius centralizuotus šilumos bei elektros energijos gamybos, perdavimo, tiekimo ir susijusius įrengimus pradėjo vykdyti visas pareigas ir įgijo teises tokias, kokias sutartiniuose santykiuose turėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, t. y. įvyko teisių ir pareigų perėmimas. Tai, kad UAB „Vilniaus energija“ perėmė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teises ir pareigas, yra konstatuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2010).

Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai remiasi Nuomos sutarties priedo Nr. 7 nuoroda, jog AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškia, kad šios Nuomos sutarties sudarymo dieną kreditoriai nėra pareiškę jokių pretenzijų dėl sutarčių, sudarytų su jais, vykdymo, išskyrus nurodytas žemiau pateiktoje lentelėje, šalys susitaria, jog paaiškėjus, kad toks AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimas žinomai yra neteisingas, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ privalės savarankiškai atsakyti prieš kreditorius dėl pareikštų pretenzijų. Visais kitais atvejais papildomi pagrįsti ir atitinkamų teismo ir/ar arbitražo institucijų patvirtinti kreditorių reikalavimai, nors ir nenurodyti žemiau pateikiamoje lentelėje, bus laikomi nuomininko apmokėtinais AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais (lentelėje nurodytos paskolos sutartys). Ši Nuomos sutarties sąlyga yra susijusi su Nuomos sutarties mokesčiu Nr. 1, kuris yra lėšos, skirtos Nuomotojo ilgalaikių įsipareigojimų, delspinigių pagal valstybės suteiktų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, kurie apima Nuomos sutarties 11 str. nurodytas baudas ir delspinigius, mokėtinus valstybės biudžetui ir SODRA, nurodytų šios Nuomos sutarties priede apmokėjimui (T. 1, b. l. 71-74), o ne su mokėjimais pagal šalto vandens, tiekiamo į renovuotas boilerines, pirkimo-pardavimo, nuotekų šalinimo sutartis.

Pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtos aplinkybės, susijusios su ieškovo ieškinyje nurodyta skola, jos dydžiu, nustatyta, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo yra netenkintas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinys, pareikštas atsakovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, paliktinas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 45,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank“ įmokos kodas 5660) iš ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ 45,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Rasa GudžiūnienėHenrichas Jaglinskis