Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-04-12 · Administracinė byla Nr. A-142-295/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-04-12
Bylos Nr.
A-142-295/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03367-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Pažeidėjas
J. J.
Advokatai
Arnas Petrikas
Kategorijos
  • 7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A-142-295/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03367-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 7.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei V. M.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. J. ir jos atstovui advokatui Arnui Petrikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktore, administracinio nusižengimo bylą.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovė J. J., būdama atsakingu asmeniu už bendrovės vykdomus atsiskaitymus ir žinodama apie savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, o įmokų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nemokėjo (laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. liepos 31 d. bendrovė savanoriškai į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė 347 €, tai yra 2,5 % nuo visų gautų įplaukų į bendrovės sąskaitas). Šiais savo veiksmais J. J., nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – Valstybinė mokesčių inspekcija), kaip kreditoriaus, teises, tuo padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. J. su jai inkriminuojamu administraciniu nusižengimu nesutiko ir nepripažino pažeidusi atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos. Administracinėn atsakomybėn traukiama J. J. ir jos atstovas advokatas Arnas Petrikas, nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi terminuotą paskolos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) banku, pagal kurią buvo įkeistas bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavusi įkeistą bankui turtą pagal banko nustatytas išankstines turto pardavimo sąlygas, gavo piniginių lėšų, kurios buvo pervestos į specialiąją kredito aptarnavimo banko sąskaitą ir kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai disponuoti negalėjo, o UAB (duomenys neskelbtini) bankas iš minėtoje sąskaitoje įplaukusių piniginių lėšų 2017 m. birželio 5 d. ir 15 d. pats persivedė iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą su palūkanomis pagal terminuotos paskolos sutarties įsipareigojimus. Nuo parduoto turto gautų pajamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko tik nedidelė suma pinigų, iš kurių 5 100,00 € dydžio dalį J. J. paėmė iš specialiosios kredito aptarnavimo banko sąskaitos ir įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų buvo vykdomi atsiskaitymai su bendrovės kreditoriais J. J., A. S., R. Č., N. Ž. T., taip pat Valstybine mokesčių inspekcija. Be to, paminėjo, jog J. J., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir veikdama vadovaujamos bendrovės interesais ir naudai, siekdama užtikrinti, kad įsiskolinimas valstybės biudžetui būtų likviduotas, ne kartą kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymais išdėstyti ar atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą kuriam nors laikotarpiui, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymų netenkino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė J. J., siekdama užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, atliko atsiskaitymus iš UAB (duomenys neskelbtini) bankui įkeisto bendrovės turto pardavimo gautų pajamų, tačiau pažymėjo, jog šiais veiksmais J. J. nesiekė išvengti mokesčių mokėjimo valstybei ir nepažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus, teisių, todėl, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo manymu, administracinė atsakomybė J. J. atžvilgiu neturi būti taikoma.

Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė prašė patraukti J. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai įstatymo sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, kadangi byloje esantys duomenys įrodo, jog ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o būtent, žinodama apie savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, o į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė tik 2,5 % nuo visų gautų įplaukų į bendrovės sąskaitas, ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus, teises. Prašė J. J. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos vidurkį.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama J. J. neigė kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, jog pastaroji, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus, teises, J. J. kaltė įrodoma šiais byloje esančiais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui teikė mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokestinių įmokų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nesumokėjo, todėl susidarė mokestinė nepriemoka ir Valstybinė mokesčių inspekcija tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditore. Išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų judėjimą bankų sąskaitose ir kasos knygoje, matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus ir su kitais kreditoriais - mokėjo paskolą bankui, atsiskaitė su darbuotojais. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu laikotarpiu mokėdama kreditorinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė tik apie 2,5 % mokestinės nepriemokos dalies nuo visų gautų įplaukų į bendrovės sąskaitas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą -kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Minėta teisės norma yra blanketinė, tai yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti išsiaiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės šaltiniais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas CK 6.930¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. J., būdama atsakingu asmeniu už vadovaujamos įmonės vykdomus atsiskaitymus, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto imperatyvaus atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir savalaikiai atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą. J. J. nevykdė šio įstatymo reikalavimo ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. liepos 31 d. bendrovė savanoriškai į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą pervedė 347 €, kas sudaro tik 2,5 % nuo visų gautų įplaukų į bendrovės sąskaitas. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus pagal mokėjimo dokumentus ir su kitais bendrovės kreditoriais (J. J., A. S., R. Č., N. Ž. T.), teismo posėdžio metu neneigė ir pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė J. J.. Ši aplinkybė taip pat patvirtinama ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašais (balansais) (b.l. 13-21) bei sąskaitų ir kasos knygos išrašų kopijomis (b.l. 25-30), kurių pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti ir iš kurių turinio matyti, jog siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, patikrinus bendrovės pateiktas kasos knygą ir sąskaitų išklotines už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. liepos 31 d., nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė J. J., būdama atsakingu asmeniu už bendrovės vykdomus atsiskaitymus ir žinodama apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, tikrinamuoju laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, kai tuo tarpu į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą savanoriškai pervedė tik nedidelę dalį visų gautų įplaukų į bendrovės sąskaitas. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai apyvartinių lėšų visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir bendrovės vadovė ne kartą kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo (b.l. 23-24, 31-34), savaime nereiškia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė J. J., siekdama užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir tikrinamuoju laikotarpiu vykdydama atsiskaitymus ir su kitais bendrovės kreditoriais, tokiu būdu netinkamai vykdydama mokestinės nepriemokos mokėjimą į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą, nepažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos. Administracinėn atsakomybėn traukiamos J. J. ir jos atstovo argumentas, jog finansiniuose dokumentuose užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimas kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) bankui buvo atliktas pagal terminuotos paskolos sutarties įsipareigojimus iš specialiojoje kredito aptarnavimo banko sąskaitoje atsiradusių finansinių įplaukų už pagal banko nustatytas išankstines turto pardavimo sąlygas parduotą bankui įkeistą bendrovės turtą, teismo vertinimu, nėra pripažintinas aplinkybe, šalinančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės J. J. atsakomybę, pažeidus atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatose yra imperatyviai nurodyta, kad skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomų mokesčių mokėjimo į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą eiliškumo tvarka, reglamentuota įstatyme, nesikeičia ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama apyvartinių lėšų trūkumą visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, galėjo vykdyti atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais (mokėti darbo užmokestį bei paskolos įmokas) tik patenkinęs kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimus (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pradėta bankroto ar restruktūrizavimo procedūra, teismas daro išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, o už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą juridinio asmens vadovas turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos išrašas patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra J. J. (b.l. 11), todėl nagrinėjamu atveju ji yra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, subjektas.

Vertindamas šiuos administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad jie yra pakankami apkaltinamajai išvadai padaryti, ir daro išvadą, jog J. J. veika atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kadangi ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir žinodama apie savo vadovaujamos bendrovės apyvartinių lėšų trūkumą ir susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nemokėjo įmokų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, o vykdė atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką bei Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus, teises.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi Valstybinė mokesčių inspekcija nebuvo pripažinta nukentėjusiu asmeniu šioje administracinio nusižengimo byloje bei teismo posėdžio metu Valstybinė mokesčių inspekcija papildomai nepasisakė dėl reikalavimo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės J. J. nesumokėtą valstybės biudžetui mokestinės nepriemokos sumą, kaip turtinę žalą, todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nebuvo nagrinėjamas.

Motyvuojamoji dalis

J. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę – dirba, praeityje buvo bausta administracine tvarka už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 41-42) ir, sutinkamai su ANK 34 straipsnio 2 dalies reikalavimais, teismas mano, kad administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinta J. J. skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, savo dydžiu atitinkančią įstatymo sankcijoje numatytam minimalaus ir maksimalaus baudos dydžių vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

J. J. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 2200 € (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Bugelevičius