Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Džašiašvili,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei L. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo byloje – (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

19. 2023 m. lapkričio 30 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos tarnybinio pranešimo duomenimis, vaiko motina gyvena užsienyje virš 5 metų, per šį laiką nei karto nebuvo grįžusi į Lietuvą, su vaiku bendraudavo tik socialinių tinklų pagalba. MK specialistai, ne kartą bandė susisiekti su L. S. telefonu, tačiau jos rasti nepavyko. L. V. teigė, kad ketina pradėti procesą dėl tėvystės nustatymo, nes vaikas yra jo sūnus ir jis rūpinosi ir jį augino nuo pat gimimo, tą norėtų daryti ir toliau. Tačiau per MK darbo laiką, jis nesiėmė jokių konkrečių veiksmų.

21. 2024 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) centro rašto duomenimis, E. S. (E. S.) globos procesas vyksta sklandžiai, jis sėkmingai adaptavosi prie naujos aplinkos. Per visą laikinosios globos laikotarpį vaiko motina jokio kontakto neturėjo. Motina išvykusi į užsienį prieš 6 metus į Lietuvą nė karto nebuvo grįžusi. Visus šiuos metus vaiko motina nesirūpino ir nesidomėjo vaiku. E. motina paskambindavo kartą į tris mėnesius. Vaikinui patekus į BVGN ir parašius motinai pranešimą, norėdamas paprašyti pagalbos, nes su juo atsitiko bėda, iš motinos pusės jokio atsakymo, nei pagalbos nesulaukė. Abu vaiko tėvai nebendradarbiauja su BVGN darbuotojais siekiant užtikrinti geresnius vaiko interesus, nesiteirauja apie vaiko vystymąsi, sveikatą ir mokslą. Globos įstaigai nėra žinoma jokia informacija, kad tėvai stengtųsi keisti susiklosčiusią situaciją, kad E. galėtų gyventi šeimoje.

22. 2024 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini)gimnazijos rašto duomenimis, E. S. (E. S.) yra (duomenys neskelbtini)gimnazijos (duomenys neskelbtini)mokinys. Mokinio motina, L. S. į gimnaziją neatvykdavo, susirinkimuose nedalyvavo, neskambino, raštu nekontaktavo. Iš L. V. ir E. žodžių buvo žinoma tik tiek, kad dirba užsienyje ((duomenys neskelbtini)) bei su sūnumi ryšį palaiko elektroniniu būdu.

23. 2024 m. sausio 25 d. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinikos duomenimis, E. S. (E. S.) (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje lankėsi 7 kartus. 2 vizitai pas šeimos gydytoją ir 5 – pas odontologą. Vaikas yra atstovaujamas (duomenys neskelbtini) darbuotojų pagal įgaliojimus.

24. 2024 m. vasario 5 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto duomenimis, peržiūros metu buvo išklausyta vaiko nuomonė. E. papasakojo, kad su tėvu (L. V.) bendrauja telefonu, kartais nuvyksta aplankyti, kadangi jis gyvena netoli mokyklos. Mama jam neskambino, gyvena užsienyje, tik per Kalėdas persiuntė planšetę. E. apie giminaičius nieko pasakyti negalėjo, tik prasitarė, kad yra močiutė (iš mamos puses) A. L., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ir dėdė (mamos brolis), jo krikšto tėvas bei dar mamos sesuo teta A., tačiau jie jam neskambino ir neaplanko. Laikino globėjo darbuotoja nurodė, kad Vaiko motina su BVGN personalu nebendravo ir neskambino, gyvena ir dirba užsienyje, vaiko neaplanko. L. V., kuris laiko save vaiko tėvu, skambina tik vaikui. Planavo padaryti vaikui DNR ir per teismą pripažinti tėvystė. Kiti giminaičiai vaiko neaplanko ir jam neskambino. Pasak socialinės darbuotojos, BVGN darbuotojams motina neskambina, apie vaiką nesidomi. 2024 m. sausio 30 d., 14.45 val. kalbėta su vaiko motina telefonu, ji nurodė, kad apie 5 m. gyvena užsienyje, į Lietuvą artimiausiu metu sugrįžti neketina, kadangi baigėsi jos paso galiojimo laikas. Atsakovė kategoriškai atsisakė nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą, nurodė, kad būstas yra nuomojamas. Pasak moters, E. tėvas yra L. V.. Pokalbio metu kilo įtarimas dėl moters blaivumo, nes kalba buvo nerišli. Peržiūros metu priimtos išvados, kad surinkus bei išanalizavus informaciją apie globojamą vaiką bei jo motiną, susidarė įspūdis, kad E. motina nėra stipriai orientuota į savo sūnaus ugdymą, jai patogu, kai jos vaiku yra pasirūpinta. Skyrius daro prielaidą, kad motina nuo globos nustatymo nesukūrė savo sūnui sąlygų grįžti į biologinę šeimą, kadangi motina vengia atlikti savo, kaip motinos pareigas ir dėl jos kaltės vaikas gyvena globos įstaigoje ir nejaučia motinos meilės ir šilumos. Peržiūros metu Skyriuje priimtas sprendimas kreiptis į Teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo bei gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

25. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

26. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

27. Šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad tarp motinos (atsakovės) ir jos sūnaus dėl atsakovės kaltės nėra jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis nepasikeitė – atsakovė vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nesirūpina, nesidomi jo poreikiais, sveikata, jo neišlaiko. Atsakovė su sūnumi artimų ryšių nepalaiko ir nesiima aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą.

28. Atsakovė yra visiškai nusišalinus nuo savo sūnaus E. S. auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. Atsakovė nepalaiko ryšio su sūnumi, visiškai nedalyvauja jo gyvenime, nesidomi vaiko gyvenimu, nesiekia įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų. Atsakovė jau daugiau kaip 5 metus yra išvykusi iš Lietuvos ir nuo tada nė karto nėra aplankiusi savo sūnaus, nors kartais paskambina vaikui, tačiau tai būna labai retai (vieną kartą per tris mėnesius) ir ji nededa jokių aktyvių pastangų, kad būtų atstatytas motinos ir vaiko ryšys, vaiko nelanko, neteikia jam išlaikymo, tik per Kalėdas nupirko planšetę, nesidomi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje. Atsakovė asmeniškai atsiliepimo į ieškinį, savo pozicijos dėl byloje pareikštų reikalavimų, nepateikė, nors atsakovei buvo palikti SMS pranešimai apie nagrinėjamą bylą. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis nepasikeitė – atsakovė vengia atlikti savo pareigas, vaiku nesirūpina. Per visą laikotarpį, kai vaikas gyvena (duomenys neskelbtini) centre jam nepaskambino, nors pats vaikas prašė jos pagalbos, nesusisiekė su šio centro darbuotojais, nepasidomėjo vaiku.

Motyvuojamoji dalis

29. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad jie siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius tėvo elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovės elgesio pasikeitimą, suponuojantį vaiko grąžinimo į atsakovės, kaip motinos, valdžią ir globą klausimo svarstymą. Todėl, nors atsakovės atstovė siūlė laikinai apriboti atsakovės valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tačiau toks prašymas negali būti tenkinamas, byloje nesant objektyvių, pakankamų duomenų, patvirtinančių, kad situacija galėtų iš esmės pasikeisti ir (ar) atsakovė dėtų realias pastangas atstatyti motinos ir sūnaus ryšį.

30. Esant tokioms aplinkybėms, terminuoto motinos valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, atsakovei taikymas nėra galimas – jis neužtikrintų maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje.

31. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią sūnui E. S.. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta galimybių atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

32. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus motinos valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

33. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

34. Apribojus atsakovei motinos valdžią sūnaus E. S. atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo E. S. gyvenamoji vieta nustatytina (duomenys neskelbtini) (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

35. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

36. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

37. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

38. Bylos duomenimis, atsakovė deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). NDNT informacinės sistemos duomenimis, atsakovei nėra nustatytas neįgalumas ar nedarbingumo lygis. Sodros ir Užimtumo tarnybos duomenimis, nėra jokių duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas bei užimtumą. Atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie jos sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti jos galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką, byloje nėra. Atsakovė byloje buvo pasyvi, nepateikė savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų, taip pat ir dėl vaikui iš jos priteistino išlaikymo dydžio, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį. Atsižvelgęs į tai, teismas iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteisia išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 350 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad pagrindas mažesnio dydžio išlaikymo priteisimui iš atsakovės nenustatytas – atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenys apie jos turimas sveikatos problemas, ar kitas aplinkybes, trukdančias dirbti ir gauti pajamas nepateikti (tokios aplinkybės byloje nenustatytos).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

40. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

41. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus E. S. (E. S.) a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. S. (E. S.) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. S. (E. S.) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. kovo 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pavesti (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti E. S. (E. S.) tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.