- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-1480-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13399-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Ieškovas
- T. M.
- Kategorijos
- 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ir 2014 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. M. ieškiniu prašė pripažinti darbdavio sutartinių įsipareigojimų vykdymą neteisėtu ir nesąžiningu, pažeidžiančiu darbuotojo ir žmogaus teises ir interesus, pripažinti darbo sutartį esant nutrauktą Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 127 str. 2 d. pagrindu, priteisti dviejų mėnesių dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos arba visiško atsiskaitymo su ieškovu, 50 000 Lt neturtinę žalą ir procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi įpareigojo ieškovą per septynių dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Konstatavo, kad ieškovo pateikto ieškinio pagrindo formulavimas, nepagrindimas įrodymais, neatitinka civilinio proceso reikalavimų. Pažymėjo, kad nors ieškovas ieškinyje išdėstė konfliktines aplinkybes, kaltinimus atsakovams, neva pažeidusiems jo teises į privatų gyvenimą, darbą, seksualinio apsisprendimo laisvę, saugią ir teisėtą aplinką darbe ir po darbo, tačiau šių aplinkybių nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi iš ieškovo išdėstytų reikalavimų, yra neaiškus, nesuformuluotas ieškinio dalykas, t.y. ko prašoma teismo, kokį ginčą ir kaip išspręsti. Taip pat nurodė, kad iš ieškinio, nenurodant apie darbo santykių pasibaigimą, nėra galimybės spręsti, ar ieškovas kreipėsi į teismą laikydamasis terminų bei galiojančios tvarkos kreiptis dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo. Be to, pagal CPK 113 str. 1 d., byloje dalyvaujantys asmenys pateikia teismui tiek procesinių dokumentų ir jų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir vienas teismui. Nagrinėjamu atveju atsakovų įvardinti keturi, o ieškovas pateikė tik tris ieškinio egzempliorius ir du ieškinio priedų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovo T. M. ieškinį atsakovams UAB „Ogmi law group“, A. S., A. Ž., D. P. dėl elgesio su darbuotoju, sutartinių įsipareigojimų nesąžiningo ir neteisėto vykdymo, žmogaus teisių pažeidimo, darbo sutarties nutraukimo formuluotės ir pagrindo konstatavimo ir pripažinimo, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos priteisimo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino ieškovui. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutarties kopija ieškovui įteikta asmeniškai 2014 m. balandžio 30 d. Ieškovas per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, todėl yra pagrindas ieškinį dėl elgesio su darbuotoju, sutartinių įsipareigojimų nesąžiningo ir neteisėto vykdymo ir kt. reikalavimų laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui.
Šalies argumentai
Ieškovas T. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo2014 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. gegužės 14 d. nutartis. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, neatskleidė bylos esmės, pažeidė šalių lygiateisiškumo ir teisminės gynybos prieinamumo principus, ieškovo teisę būti išklausytam. Šie pažeidimai laikomi esminiais civilinės teisės normų pažeidimais, kuriuos privalu ginti norint apsaugoti viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su ieškinio priėmimu, todėl priėmė visapusiškai teisėtas ir pagrįstas nutartis, kurių panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutarties.
Įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas. Ieškinys bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.
Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Tačiau šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Kitais atvejais, kai ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas skiria terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.).
Ieškinio (pareiškimo) reikalavimas turėtų būti formuluojamas tiksliai ir aiškiai, jo formuluotė turi atitikti bent vieną iš CK numatytų civilinių teisių gynimo būdų, kad būtų galimybė nustatyti, kokio sprendimo ieškovas siekia, pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas pareiškimą ir, kad priėmus teismo sprendimą, būtų aišku, kaip jis turi būti vykdomas (CPK 135 str.). Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, ištyręs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo T. M. reikalavimas yra neaiškus. Neaišku, ko konkrečiai prašoma teismo, taip pat nepateikti įrodymai, kuriais galima pagrįsti ieškovo reikalavimus ir kaltinimus atsakovams. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus. Atskirajame skunde apelianto išdėstyti teiginiai nėra paremti jokiais pagrįstais įrodymais, o skunde cituojama teismų praktika nepaneigia prašomų panaikinti nutarčių teisėtumo.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutarties
Apeliacinės instancijos teismas, detaliai susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, neturi pagrindo nesutikti su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Kaip minėta, reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra imperatyviai nustatyti CPK tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
Nustačius konkrečius ieškinio trūkumus, tik juos ištaisiusi šalis turi pagrįstą pagrindą tikėtis, jog procesinis dokumentas bus priimtas. Procesinis dokumentas gali būti priimtas ir pilnai neištaisius nustatytų trūkumų, jeigu teismas nustato, kad jie gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu, tačiau šioje byloje buvo nustatyti esminiai ieškinio trūkumai (neaiškus ir nekonkretus ieškinio reikalavimas, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą), dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįvykdė 2014 m. balandžio 25 d. teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų.
Pažymėtina, kad tai, jog ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, neužkerta kelio ieškovui pašalinus aplinkybes, sudariusias pagrindą grąžinti ieškinį, kreiptis į teismą pakartotinai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. gegužės 14 d. nutartis palikti nepakeistas.