Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1816-781/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
2S-1816-781/2014
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00574-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
A. A., Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario A
Atsakovas
O. I., UAB „Mūsų Šeimos Klinika“, Širvintų rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centras
Kategorijos
  • 106.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1816-781/2014Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00574-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.8.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario A. A. ieškinį atsakovams O. I., UAB „Mūsų Šeimos Klinika“, Širvintų rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras, dėl įpareigojimo nutraukti statybos darbus bei statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys A. A. (toliau - ieškovas), gindamas Vilniaus g. 43 namo gyventojų bei viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti UAB „Mūsų Šeimos Klinika“ ir jos direktorių O. I. nutraukti visus patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, kapitalinio remonto, taip pat paprastojo remonto darbus ir šiuos darbus pripažinti neteisėtais, taip pat panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos išduotus patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, kapitalinio remonto, taip pat paskirties keitimą, atliekant paprastojo remonto darbus, leidžiančius dokumentus – leidimą rekonstruoti šias patalpas, rašytinį pritarimą kapitaliniam remontui ir patalpų paskirties keitimo projektui, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai, jeigu tokie buvo išduoti.

Žemesnės instancijos teismas

Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, ieškovo ieškinį priimti atsisakė. Pirmosios instancijos teismo manymu, ieškovas ieškinyje nepagrindė viešo intereso buvimo. Konstatavo, jog įstatymo normos tarybos nariui nesuteikia teisės veikti savarankiškai kaip savivaldybės institucijos atstovui, atstovaujant jai teisme. Tuo tarpu duomenų, kad ieškovas būtų įgaliotas savivaldybės institucijos atstovas, byloje nėra. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apylinkės teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovas siekia ginti konkrečios asmenų grupės, t.y. (duomenys neskelbtini) g. 43-iojo namo gyventojų, interesus. Nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų kaip nors įgaliotas pateikti ieškinį ginant (duomenys neskelbtini) g. 43-iojo namo gyventojų interesus, todėl padarė išvadą, kad ieškinį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl ieškinį priimti atsisakė.

Šalies argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį priimti. Nurodė, kad teismas be pagrindo nurodė, jog ieškovas nepagrindė viešojo intereso ir kad viešuoju interesu negali būti laikomi tam tikros grupės interesai, kadangi tam tikroje situacijoje kaip viešasis interesas gali būti ginamas ir tam tikros grupės asmenų interesas, jeigu kartu ginamos ir pamatinės visuomenės vertybės. Atkreipė dėmesį, kad pareikštu ieškiniu siekiama ginti ne tik namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo patalpos, interesus, bet ir visų Širvintų miesto gyventojų bei kitų asmenų interesus. Atsakovai UAB „Mūsų šeimos klinika“ ir O. I. remonto darbus vykdo neturėdami gyventojų pritarimo ir teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento arba jį gavę neteisėtai. Neteisėtai patalpose įrengus sveikatos priežiūros centrą, ieškovo manymu, gali būti pakenkta ir esamų bei būsimų namo gyventojų, šalia gyvenančių, dirbančių žmonių sveikatai, saugumui ir aplinkai. Taip pat pabrėžė, kad statybos veiklą reglamentuojančiais įstatymais jau savaime saugomas viešasis interesas, todėl bet kuris tokių teisės aktų pažeidimas kartu reiškia ir viešojo intereso pažeidimą. Apibendrinant tai, kas pasakyta, ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo viešojo intereso buvimo nepagrindimą. Be to, ieškovo nuomone, savivaldybės tarybos narys, vadovaudamasis CPK 49 straipsnio 2 dalimi, taip pat turi teisę kreiptis į teismą pateikus ieškinį viešajam interesui ginti. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnį savivaldybės taryba yra laikoma viena iš savivaldybės institucijų, todėl ieškovas teisę kreiptis su ieškiniu turi kaip jos narys. Tokia teisė išplaukia ir iš ieškovo kaip savivaldybės tarybos nario teisinio statuso, kadangi jis yra bendruomenės atstovas ir turi visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises. Todėl ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jam, kreipiantis į teismą, reikalingi Širvintų rajono savivaldybės ar (duomenys neskelbtini) g. 43-ojo namo gyventojų įgaliojimai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, būdamas Širvintų rajono savivaldybės tarybos nariu, kreipėsi į teismą siekdamas apginti Vilniaus g. 43 namo gyventojų bei viešąjį interesą (b. l. 1-11). Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti, kadangi konstatavo, kad jį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas (pareiškėjas) iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą). Prie tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kai teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą, yra ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė – įgaliojimo vesti bylą kito asmens vardu neturėjimas.

Pagal CPK 49 straipsnio 2 dalį įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Vadinasi, asmuo, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, turi nurodyti įstatymą, kuriuo remiantis jam suteikta teisė pareikšti tokį ieškinį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, kuris yra Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys, neturi teisės reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, kadangi nėra įstatymo, kuris tokią teisę ieškovui suteiktų.

Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsniu savivaldybės taryba yra laikoma viena iš savivaldybės institucijų, todėl ieškovas, kaip jos narys, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Analizuojant minėtą teisės aktą matyti, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui (19 straipsnio 1 dalis) iš tarybos narių renka savivaldybės merą, kuris reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybę teisme (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 19 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnis, apibrėžiantis tarybos nario teises, teisės atstovauti savivaldybės tarybą teisme tarybos nariui nenumato. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsniu, apibrėžiančiu tarybos nario teises, nei kitais įstatymais savivaldybės tarybos nariams nėra suteikti įgaliojimai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Vadinasi, ieškovas, kaip savivaldybės tarybos narys, pagal įstatymus negali būti priskirtas prie asmenų, galinčių kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Pritartina pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytam argumentui, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis suteikia teisę savivaldybėms kreiptis į teismą dėl savo teisių pažeidimo, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, o savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal šiame ir kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus, ir kad byloje duomenų apie ieškovo įgaliojimą būti savivaldybės institucijos atstovu, nėra.

Išvados, kad ieškovas, būdamas savivaldybės tarybos nariu, negali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nepaneigia ir ieškovo argumentas, jog jo teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ginant viešąjį interesą išplaukia iš jo, kaip savivaldybės nario teisinio statuso, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi bei 22 straipsnio 1 dalimi savivaldybės tarybos narys yra savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas, turintis visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises. Sąvoka „bendruomenės atstovas“ nurodytų teisės normų kontekste vartojama kaip reiškiančią asmenį, išrinktą nuolatinių savivaldybės gyventojų jų teisėms ir interesams atstovauti, tačiau ne kaip procesinį atstovą, turintį įgaliojimus ginant viešąjį interesą atstovauti savivaldybės gyventojus teisme.

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas pareiškė ieškinį viešajam interesui ginti. Viešojo intereso pažeidimą ieškovas įvardijo kaip statybas reglamentuojančių imperatyvių teisės normų pažeidimą, ko pasekmė – grėsmė esamų bei būsimų namo, kuriame yra remontuojamos patalpos, gyventojų, šalia gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai ir saugumui. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998-06-18, 2001-04-02 nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tačiau šioje proceso stadijoje (sprendžiant ieškinio priėmimą), yra viešasis interesas ar jo nėra – klausimas nėra vertintinas. CPK normų nustatyta tvarka įgaliotiems subjektams pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovas nėra subjektas, galintis kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvas dėl viešojo intereso nepagrindimo priimtam sprendimui įtakos neturi.

Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas atmesti ieškovo atskirąjį skundą, todėl dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti ieškinį, iš esmės teisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p. 1 d., teismas

nutarė:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė