- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- 1-79-900/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25372-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- M. Z.
- Advokatai
- Žilvinas Kazlauskas
- Kategorijos
sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, Vaidai Vaičiulienei, Rasai Jančauskienei ir Aistei Žukauskaitei,
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą su staliaus – staklininko profesine kvalifikacija, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metus;
2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metus;
3) Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;
4) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metus.
Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi, subendrintos M. Z. Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu skirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metus.
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi subendrintos M. Z. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, nustatytos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metus. Numatyta bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga buvo 2018 m. birželio 21 d., M. Z. išbrauktas iš probacijos įskaitos pasibaigus terminui,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė
M. Z. įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2018 m. gegužės 26 d. apie 19⁴⁰ val. viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, eidamas pro ant šaligatvio priparkuotą automobilį ir šūkaudamas necenzūriniais žodžiais pašalinių asmenų akivaizdoje grasino ateiti naktį ir nubraižyti visus automobilius. Nukentėjusiajam V. Š. per pravirą savo buto langą jį sudrausminus, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, apie 19⁴⁵ val. grįžo į minėto namo kiemą su demonstratyviai laikomu peiliu rankoje ir grasino juo nukentėjusiajam V. Š., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis M. Z. prisipažino kaltu ir paaiškino, kad (2018 m. gegužės) 24 d. mirė močiutė. Kaltinamasis pasijuto blogai, nes jie buvo labai artimi, kartu gyveno. Laidojimo namuose kaltinamasis išgėrė nedaug brendžio, kad būtų lengvia. Taip pat išgėrė raminamųjų. Po močiutės šermenų kaltinamasis ėjo namo pro pakeliui esantį namą (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nelabai atsimena, ką po to darė. Perskaitęs pranešimą apie įtarimą, pradėjo atsiminti, kad ėjo namo pro automobilius, automobiliai buvo sustatyti šalia krūmų. Tikriausiai kaltinamasis kažką pasakė ar sušaukė, nors niekada taip nesielgdavo. Kaltinamąjį tikriausiai supykdė kelią užstoję automobiliai. Įvykio vietoje buvo žmonių. Kaltinamasis neprisimena, kad kažkas jį būtų sudrausminęs. Kaltinamasis buvo kaip nesavas. Matyt, dėl didelio streso susisuko galvoje, kad jis nuėjo į namus ir pasiėmė peilį (namuose turi tik virtuvinius peilius) ir sugrįžo. Nepamena, kas atsitiko toliau. Paskui kaltinamasis nuėjo į močiutės kambarį ir verkė. Jis nesuprato, dėl ko atvyko policija. Pareigūnai pasakė, kad jis gąsdino peiliu kaimynui. Jis pasakė, kad taip nebuvo, nes to neprisimena. Tada policijos pareigūnai išėjo.
Po močiutės mirties kaltinamasis gulėjo Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje. Ten sakė, kad jam būna kliedesiai.
Nuo 2015 m. kaltinamasis lankosi pas psichiatrą. Jis buvo stipriai sumuštas, patyrė galvos traumą. Nuo tada jaučia didelę baimę, nerimą dėl tų žmonių, kurie prieš jį padarė nusikaltimą. Į smegenis buvo išsiliejęs kraujas ir susidarė krešuliai. Neurologas sakė, kad krešuliai gali paveikti mąstymą, atsirasti baimė. Po močiutės mirties kaltinamasis jaučiasi pasimetęs gyvenime, darėsi vis sunkiau. Viskas nebe taip tada, kai močiutė būdavo šalia, todėl dabar reguliariai lankosi (pas psichologą). Anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio. Kadangi vartoja stiprius vaistus, dabar alkoholio nevartoja. Gailisi dėl to, ką padarė.
Paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė paaiškinimus, kurie atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis ar jo gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu M. Z. paaiškino (1 t., b. l. 95, 104), kad prieš dvejus metus patyrė stiprią galvos traumą, atsirado krešulių ir problemų su psichika. Kartais jam užeina labai stiprūs agresijos priepuoliai, proto užtemimai. 2018 m. gegužės 25 d. mirė įtaromojo močiutė, 2018 m. gegužės 26 d. ji buvo pašarvota. Apie 19⁴⁰ val. įtariamasis ėjo iš močiutės šermenų namo. Buvo išgėręs alkoholio ir raminančių vaistų, todėl apie įvykį nieko neprisimena. Sutinka su pranešime apie įtarimą inkriminuojamais veiksmais, negali atkurti įvykio aplinkybių ir nuosekliai papasakoti, kaip ir kodėl tai įvyko. Anksčiau nėra taip baisiai elgęsis. Su kaimynais visuomet puikiai sutaria ir niekada jokių problemų nėra buvę. Neteko artimo žmogaus, viskas susidėjo į krūvą ir jis, matyt, pratrūko. Dėl tokių netinkamų savo veiksmų gailisi, norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo ir kitų, jei dar ką tokiais savo veiksmais išgąsdino. Namuose turi peilių, kaip ir kiekvienas žmogus, tačiau negali nurodyti kokius. Visi jo peiliai paprasti, buitiniai. Įvykio metu vilkėjo tamsios spalvos džinsus ir geltonai juodos spalvos marškinėlius. Kuprinės neturi, tada rankose turėjo tikbaltos spalvos maišelį.
Nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 6, 22-23), kad 2018 m. gegužės 26 d. apie 19⁴⁰ val. namuose (duomenys neskelbtini), priėjo prie praviro lango rankose laikydamas savo mažametį sūnų. Pamatė, kad nepažįstamas vyras eina ir šūkauja prie automobilio ant šaligatvio, sakydamas: ,,kas tą čia gaidį, Passat‘ą, paliko?“. Vyras buvo apie 30-35 metų amžiaus, apie 175 cm. ūgio, trumpai kirptais plaukais, su akiniais, dėvėjo karamelinės spalvos marškinėlius ir tamsias kelnes, turėjo kuprinę. Matė, kaip vyras trenkė kuprine į automobilio galą, sakydamas: ,,ateisiu naktį, nubraižysiu visas mašinas“. Tuomet nukentėjusysis per langą pasakė, kad asmuo ramintųsi, nes bus iškviesta policija. Vyras ėmė keiktis, jo kalba buvo nerišli. Nukentėjusysis nuėjo nuo lango į kambarį dirbti prie kompiuterio. Po 5 minučių jis vėl išgirdo šūksnius kieme. Nukentėjusysis priėjo prie lango ir pamatė tą patį asmenį. Vyras buvo apie 10-15 metrų nuo namo, kuriame jis (nukentėjusysis) gyvena. Vyras artinosi, laikydamas rankoje apie 30 cm ilgio peilį. Vyras pamatė nukentėjusįjį ir pasakė: ,,leiskis į apačią – paštyrinsiu“. Vyro grasinimai nukentėjusiajam atrodė realūs, nes asmuo mojavo peiliu, eidamas prie pastato ir žiūrėdamas į jį. Nukentėjusysis vyrui nieko neatsakė, paėmė savo mobilųjį telefoną ir kvietė policiją.
Įvykį matė kaimynė A. G., kuri tuo metu su dukra ėjo namo. A. G. dukra įbėgo į laiptinę, pamatė vyrą su peiliu ir išbėgusi lauk pasakė apie tai mamai. Po to, kai kaimynė su dukra išėjo iš laiptinės, kitas kaimynas, jo vardo ir pavardės nukentėjusysis nežino, laiptinėje taip pat susitiko su minėtu vyru ir matė, kaip vyras švaistosi peiliu lifto kabinoje. Šis kaimynas išėjo ir apie tai pasakė kaimynei, kuri su dukra buvo prie smėlio dėžės kieme, nes bijojo eiti namo. Tuo metu nukentėjusysis kalbėjo telefonu su policijos pareigūnu. Apie vyro veiksmus tuo metu, kai jis kalbėjo telefonu, vėliau jam papasakojo kaimynė. Įvykis truko apie 10-15 minučių.
Nukentėjusysis baiminasi dėl savo šeimos gyvybės ir sveikatos, nes turi mažametį sūnų ir besilaukiančią draugę. Draugei taip pat kyla reali grėsmė dėl patirto streso.
Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 35-36), kad 2018 m. gegužės 26 d. prieš 20 val. su penkerių metų dukra U. po pasivaikščiojimo grįžo į namus. Dukra pirma nubėgo prie laiptinės. Liudytoja A. G. tuo metu kalbėjo telefonu ir ėjo lėčiau. Dukra atsidarė laiptinės duris ir, atsirėmusi nugara, stovėjo ir, kaip liudytoja A. G. suprato, laukė jos. Liudytojai A. G. einant prie laiptinės durų, pribėgo keli nepažįstami vaikai ir pasakė: „traukitės greičiau nuo durų, nes „S.“ su peiliu laiptinėje yra“. Kaip vėliau liudytoja A. G. sužinojo, tie vaikai gyvena kaltininko name. Liudytoja A. G. paėmė už rankos dukrą ir paėjo toliau nuo laiptinės durų į kiemą, ten stovėjo ir laukė. Liudytoja A. G. matė, kad aplinkui žmonės išlindę per langus. Tuo metu į laiptinę įėjo kitas kaimynas su šunimi. Už kokių 3-4 minučių iš jų laiptinės išėjo kaltininkas. Jis rankoje turėjo didelį virtuvinį peilį: rankos delne buvo peilio kotas, o geležtė buvo palei ranką, iš vidinės pusės. Tas vyras šūkavo: „išpjausiu, paštyrinsiu, kas man pasitaikys po kojom. Jeigu automobiliai pasitaikys po kojom ne vietoj pastatyti, suspardysiu“. Vyras atrodė labai agresyvus, neprognozuojamas, nevaldomas. Liudytojai A. G. atrodo, kad jis buvo arba girtas, arba kažko pavartojęs, nes normalios būsenos normalus žmogus taip nesielgtų. Vyro kalba buvo nerišli. Vyras žiūrėjo baisiu žvilgsniu, pašūkavęs kieme, matyt, nuėjo savo namo link. Liudytoja A. G. matė, kad vaikai vedė policijos pareigūnus parodyti, kur gyvena tas vyras.
Liudytoja A. G. ir jos dukra šio įvykio metu labai išsigando. Iki įvykio dukra išeidavo iš namų ir laukdavo jos kieme. Po įvykio dukra tapo labai jautri, bijo bet kur eiti viena, bijo viena eiti į laiptinę, visą laiką klausia, ar tas žmogus durtų į žmones su peiliu. Įvykio dienos naktį dukra prabudo ir verkė. Liudytoja A. G., įėjusi į laiptinę, taip pat jaučiasi nejaukiai, visada prieš išeidama iš namų pirmiausia pasižiūri per durų akutę, ar laiptinėje ko nors nėra. Toks vyro elgesys liudytoją ir dukrą labai šokiravo. Nors abi su dukra patyrė didžiulį išgąstį, nenori daugiau veltis į šią bylą, nenori daugiau matyti to vyro, todėl atsisako būti pripažintos nukentėjusiosiomis.
Liudytoja R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 41-42), kad 2018 m. gegužės 26 d. apie 19 val., būdama namuose, išgirdo kieme klykiančius vaikus. Pasižiūrėjo per langą ir pamatė, kad kieme yra nepažįstamas vyras. Vyras paėmė du vaikus už sprando, papurtė juos ir paleido. Tai pamačiusi, liudytoja R. U. išbėgo į kiemą, tam vyrui sušuko, ką jis čia daro, ir tas vyras atsisuko į ją. Liudytoja R. U. vaikams sušuko, kad jie bėgtų į namo laiptinę, bet vaikai niekur nebėgo. Kaip liudytoja R. U. suprato, vaikai nebijojo to vyro. Vaikai sakė, kad jie tą vyrą pažįsta, jis yra iš jų namo.
Rankoje vyras laikė didelį, greičiausiai virtuvinį peilį medine rankena. Vyras į liudytoją R. U. nekreipė dėmesio, nieko jai nesakė, artyn prie jos nėjo, tik pasižiūrėjo. Vyro akys buvo baltos. Liudytoja R. U. girdėjo, kad apie tokį žvilgsnį sakoma, kad privartojęs narkotikų. Akivaizdžiai matėsi, kad vyras svirduliavo. Gal jis buvo girtas. Po to vyras užsipuolė pro šalį einantį kitą vyrą. Tas vyras atstatė peilį priešais pro šalį ėjusį vyrą, braukė tuo peiliu ir kalbėjo, kad paskers. Pro šalį ėjęs vyras pakėlė rankas į priekį ir teisinosi, kad jis nieko nedarė, prasmuko pro tą vyrą ir pasileido bėgti tekinom. Liudytoja R. U. skambino policijai. Po to tas vyras įbėgo į šalia esantį devynaukštį. Po kokių 5 minučių vyras išbėgo lauk, mosavo peiliu, keikėsi, grasino, kad užmuš, papjaus. Tada vyras nubėgo prie kito namo ir atvyko policijos pareigūnai. Anksčiau minėti vaikai nuvedė pareigūnus rodyti, kur gyvena tas vyras. Nors liudytoja R. U. įvykio metu išsigando ir buvo šokiruota reginio, atsisako būti pripažinta nukentėjusiąja.
Įvykio vietos apžiūros 2018 m. gegužės 29 d. protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios prie (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 15-18).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2019 m. vasario 26 d. – kovo 20 d. akte Nr. 75U-II-22/2019 sakoma, kad 2018 m. gegužės 26 d. kaltinamasis nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, nebuvo silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, organinis asmenybės sutrikimas, tačiau tai įvykio metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 284 str.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra gana jauno amžiaus (25 metų), dirba (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, gauti iš VSDFV). Už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus 3 kartus baustas administracine tvarka. Be to, 1 kartą už tai, kad neblaivus turėjo dujų balionėlį, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (2 t., b. l. 80-83). Teistas 4 kartus, dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei, paskutinį kartą teistas už viešos tvarkos pažeidimą. Naują nusikalstamą veiką padarė probacijos metu (2 t., b. l. 57-75). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, smurtinių veiksmų skaičių ir pobūdį, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, taip pat remdamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Bausmės dydis (trukmė) parenkamas artimas minimaliam (BK 50 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrinama su pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį nustatytos 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi.
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu nustatytos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio taisykles, tačiau neišspręstas bausmių įskaitymo klausimas. Į Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu skirtą bausmę buvo įskaitytas laikas, kurį M. Z. praleido būdamas laikinai sulaikytas 2015 m. birželio 11 d. (viena para). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šis laikas turėjo būti įskaitytas į Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nustatytą subendrintą bausmę (BK 63 str. 9 d.). Tokiu atveju laikoma, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nustatytos 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalis yra 2 metai 8 mėnesiai 29 dienos laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktą bausmę įskaitomas laikas, kai kaltinamasis buvo VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje, t. y. nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. kovo 20 d. (BPK 141 str. 1 d.).
Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).
Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi, nusikalstamą veiką padarė būdamas sukrėstas po močiutės mirties. Teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 2 metus, įpareigodamas jį bausmės vykdymo atidėjimo laiku dirbti (tęsti darbą) arba, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5-6, 10 p.).
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 108-109, 111-113) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia
M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nustatytos neatliktos 2 metų 8 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo dalies pridėti šiuo nuosprendžiu skirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir nustatyti galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti M. Z. buvimo ekspertizės įstaigoje laiką - 23 dienas.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5-6, 10 punktais, 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejus) metus, įpareigodamas M. Z. bausmės vykdymo atidėjimo laiku dirbti (tęsti darbą) arba, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
M. Z. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.