Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens S. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Skuodo rajono savivaldybės administracija, M. P., A. B., Z. G., A. L., A. L., R. B., A. J., A. P., M. P., S. K., R. P., G. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja patikslintu pareiškimu prašė nustatyti faktą, kad pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 8407/10 000 dalis statinio - pašarų ruošimo pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Ul/p, kurio bendras plotas 927,1 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r. sav.

Suinteresuotas asmuo S. A. atstovė teismo posėdžio metu palaikė S. A. pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Neprieštaravo, jog būtų tenkinamas pareiškėjos pareiškimas, tačiau atstovės nuomone, pareiškėjos valdoma pastato dalis turėtų būti mažesnė, atsižvelgiant į tai, kad ne dėl visų pajų pirkimo pateiktos sutartys, be to, iš paveldėjimo tesiės liudijimų matyti, kad po V. J., G. P. mirties buvo paveldėtas ir pajus, kas leidžia manyti, jog pagal pareiškėjos pateiktas pajų pardavimo sutartis nei iš V. J., nei iš G. P. pajus nebuvo įgytas.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens S. A. pareiškimas galėtų būti patenkintas, jeigu būtų nustatyta, kad jame nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas, prašė bylą nagrinėti valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant

Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimu patvirtino, kad pareiškėjos L. S. nurodomos aplinkybės dėl 729 Lt pajų įsigijimo iš A. B., kurios turto paveldėtoja yra suinteresuotas asmuo, yra teisingos. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime nurodė, kad 1 910 Lt pajus buvo perleistas L. S. (duomenys neskelbtini) pareiškėja yra sąžiningai juos įgijusi, neprieštaravo fakto nustatymui. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepime nurodė, kad 424 Lt pajus buvo perleistas L. S. (duomenys neskelbtini) sutiko, jog pareiškėjos pareiškimas būtų tenkinamas. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys A. P. ir M. P. patvirtino, kad motina G. P. buvo perleidusi pajus L. S.. Neprieštaravo, jog pareiškėjos pareiškimas būtų tenkinamas, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos L. S. ir suinteresuoto asmens S. A. pareiškimai tenkinami (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.68 straipsnis).

Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo S. A. siekia įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – pašarų ruošimo pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Ul/p, kurio bendras plotas 927,1 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r. sav., įgyjamosios senaties instituto pagrindu.

CK nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; 3) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK4.69 straipsnio 3 dalis); 4) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas nepertraukiamai, teisėtai, atvirai ir kaip savas; 6) valdymas tęsėsi CK4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Byloje rašytiniais pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pašarų ruošimo pastatas, į kurį nuosavybės teises įgyti pretenduoja pareiškėja ir suinteresuotas asmuo, priklausė buvusiai (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, kuri juridinių asmenų registro duomenimis išregistruota. L. L. žemės ūkio bendrovę, valdybos (duomenys neskelbtini) nutarimu (duomenys neskelbtini) bendrovės turtas – tarp jų ir pašarų ruošimo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Skuodo sen., už pajus buvo perduotas grupei bendrovės pajininkų. Galiojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis numatė, kad bendrovės narys visais atvejais turi teisę gauti, o bendrovė privalo išmokėti pinigais ar natūra jam priklausantį pajų. Pagal turto perdavimo-priėmimo akto sudarymo laikotarpiu galiojusio Žemės ūkio bendrovių įstatymo 32 straipsnio 5 ir 6 dalis patenkinus kreditorių reikalavimus, likvidatoriai užbaigia visus bendrovės einamuosius reikalus: narių susirinkimo nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoda bendrovės turtą, ir paskirsto likutį buvusiems pajininkams. Taigi, turto perdavimo-priėmimo metu galiojęs įstatymas nenumatė kitos turto perdavimo tvarkos kaip tik turto perdavimo aktu. Tokiu būdu grupė pajininkų tapo teisėtais perduoto turto valdytojais, jiems perdavus už turėtus pajus turtą natūra ir galėjo šią teisę perleisti kitiems asmenims.

Pareiškėjos teigimu, ji iš kitų bendrovės narių supirko pajus į pašarų ruošimo pastato dalis, todėl ji yra pastato savininkė, ji turtu naudojasi iki šiol, valdo daugiau kaip 10 metų. Iš byloje esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rašytinių pirkimo-pardavimo sutarčių kopijų nustatyta, jog pareiškėja L. S. supirko iš buvusių bendrovės pajininkų ar jų įpėdinių S. V., K. M., A. G., V. B., P. K., D, K., A. L., A. L., S. N., V. A., A. P., V. J., A. P., V. P., G. P. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pajus. Kai kurios pajaus perleidimo sutartys datuotos (duomenys neskelbtini) data, t. y. dar iki valdybos nutarimo priėmimo. Kaip nurodė pareiškėja, tokius jos paaiškinimus patvirtino suinteresuoti asmenys, kad faktiškai pajaus pardavimo sutartys buvo sudarytos ne 1995 m., bet 1996 m., o sutartyse padaryta techninė klaida. Nėra ginčo, kad minėtomis sutartimis pajininkų grupė pardavė savo pajus, taip perleisdami savo teises į pašarų ruošimo pastato dalis pareiškėjai. Tokiu būdu teisėta pašarų ruošimo pastato dalies, atitinkančios pajų dalį, valdytoja tapo pareiškėja. Suinteresuoto asmens atstovė atkreipė dėmesį, jog galimai pajaus pardavimo sutarčių sudarymo laikas neatitinka jų surašymo laiko, kadangi buvusių pajininkų įpėdiniai paveldėjo teisę į pajus (pav. A. J.). Iš tiesų (duomenys neskelbtini) papildomo paveldėjimo teisės liudijimu A. J. paveldėjo po V. J. mirties pajų sumoje 1 910, nors pagal V. J. (duomenys neskelbtini) pajaus pardavimo sutartimi 1 910 pajų pardavė L. S. Ši pajaus pardavimo sutartis nepasirašyta pardavėjo V. J., tačiau suinteresuotas asmuo A. J. patvirtino, kad pareiškėja už pajus atsiskaitė, jokių pretenzijų jai neturi, dėl ko tikėtina, kad tokia pajaus pardavimo sutartis tarp V. J. ir pareiškėjos buvo sudaryta. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, kad pajų perleidimo sandoriai sudaromi paprasta rašytine forma, tokių sutarčių registracija nebuvo numatyta, paveldėjimo liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės valdybos (duomenys neskelbtini) nutarimo (duomenys neskelbtini) pagrindu paveldėtojos prašymu, galimai dėl šių priežasčių į paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į paveldimą turtą įtrauktas ir pajus, neturint duomenų apie pajaus pardavimo sutarčių sudarymą. Analogiška situacija ir su G. P. pajaus paveldėjimu. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ir kitos pajaus pardavimo sutartys turi trūkumų (nėra datos, parašų), tačiau nesant ginčo, kad pareiškėjos nurodyti pajininkai savo pajus perleido pareiškėjai, tikėtina, jog tokios sutarys buvo sudarytos.

Suinteresuotas asmuo S. A. pareiškime dėl nuosavybės teisės į pašarų ruošimo pastatą įgijimo pagal įgyjamąją senatį taip pat nurodė, kad supirko pajus iš kitų (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pajininkų, tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į 1 593/10 000 dalis statinio. Kaip įrodymą pateikė 2005 m. ir 2010 m. sudarytas pajaus pardavimo sutartis su I. A., Z. K., U.S. M., V. B., taip pat Z. G. ir A. B. patvirtinimus apie pajaus pardavimą.

CK 4.69 straipsnio, nustatančio, kokie daiktai gali būti įgyjami nuosavybėn įgyjamąja senatimi, 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotos daiktus. Nustačius, jog turtas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, nėra valstybės nuosavybė, įgyjamosios senaties institutas gali būti taikomas.

Pagal Valstybės įmonės Registrų centras informaciją, daiktinės teisės į nėra įregistruotos. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, tame tarpe ir valdymas, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis.). Tačiau byloje nėra duomenų, jog statiniui buvo atlikta teisinė registracija ir statinys būtų buvęs teisiškai registruotas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vardu. Paprastai žemės ūkio bendrovių (įmonių) pastatų inventorizacija ir teisinė registracija nebuvo atliekama dėl piniginių lėšų stygiaus. Ginčo dėl to, kad perduotas statinys priklausė buvusiai (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei nėra, dėl ko teismas sprendžia, kad pareiškėja bei suinteresuotas asmuo S. A. kaip ir fizinių asmenų grupė (pajininkai), įgiję bendrovės turtą, tame tarpe ir dalis į pašarų ruošimo pastatą, tapo teisėtais statinio savininkais ir valdytojais bei galėjo šią teisę perleisti kitiems asmenims (pareiškėjai ar suinteresuotam asmeniui).

Pažymėtina, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad tam, jog kelių valdytojų valdytas laikas galėtų būti skaičiuojamas bendrai, tiek pirmasis valdytojas, tiek ir tie, kuriems valdymas perėjo vėliau, neturi būti valdomo daikto savininkai, daiktą turi būti įgiję sąžiningai ir visą valdymo laiką valdę sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą.

Likviduojantis žemės ūkio bendrovei ir pastatą pagal pajus perdavus pajininkams, pastarieji jiems priklausančią pastato dalį valdė sąžiningai ir teisėtai, pastato bendras valdymas siekia daugiau nei 10 metų. nei vienas iš suinteresuotų asmenų į pastatą nepretenduoja, patvirtino pajų perleidimą pareiškėjai, suinteresuotam asmeniui S. A., kas sudaro pagrindą nuosavybės įgijimui pagal senatį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK4.68–4.71straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Valstybės įmonės Registrų centras sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Skuodo sen., Skuodo r. sav., yra statiniai – pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, jog jokios daiktinės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą nėra įregistruotos, patvirtina valstybės įmonės Registrų centro rašte nurodyta informacija, pagal kurią daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos. Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog administracija neprieštarauja, jog būtų nustatyti prašomi nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja, suinteresuotas asmuo S. A. arba kitas asmuo kada nors anksčiau valdė minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, byloje nėra.

Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens S. A. valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas. Nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas būtų kada nors nutrūkęs. Byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į statinį nei pareiškėja ir suinteresuotas asmuo S. A.. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja ar suinteresuotas asmuo S. A. būtų atsisakę valdymo ar kad minėtą nekilnojamąjį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėja ar suinteresuotas asmuo S. A. būtų praradę galimybę paveikti daiktą pagal savo valią. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens S. A. tvirtinimą, jog valdo statinį, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Skuodo sen., Skuodo r. sav., netiesiogiai patvirtina tai, kad niekas pretenzijų per teismo nustatytą laikotarpį nepateikė.

Kadangi pareiškėja ir suinteresuotas asmuo S. A. pastatą valdo nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, nėra įgiję nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, statinys buvo valdomas kaip savas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y. yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, todėl pripažįstama, kad pareiškėja bei suinteresuotas asmuo S. A. įgijo nuosavybės teisę į statinį pagal įgyjamąją senatį.

Tiek pareiškėjo, tiek suinteresuoto asmens S. A. pajų suma atitinka pastato dalis, į kurias prašoma pripažinti nuosavybę, teismas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens S. A. pareikimus tenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuoto asmens S. A. atstovė pateikė prašymą atlyginti 960 Eur teisinių paslaugų išlaidas.

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju, šalys neturi galimybės kitokia, nei teismine tvarka nusistatyti prašomų faktų, atstovavimo išlaidas jie vis tiek patirtų, todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje šalys paliekamos su savo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis ir suinteresuotam asmeniui S. A. bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos L. S. ir suinteresuoto asmens S. A. pareiškimus tenkinti.

Nustatyti, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 8407/10 000 dalis statinio - pašarų ruošimo pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Ul/p, bendras plotas 927,1 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Skuodo r. sav.

Nustatyti, kad S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1 593/10 000 dalis statinio - pašarų ruošimo pastatą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Ul/p, bendras plotas 927,1 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Skuodo r. sav.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.