Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-21 · Administracinė byla Nr. I-2619-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-21
Bylos Nr.
I-2619-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02532-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
S. Ž.
Atsakovas
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Telšių rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2619-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02532-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Ž. skundą atsakovėms Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja S. Ž. skunde prašo teismo priteisti iš atsakovių neišmokėtas darbo užmokesčio dalis, susidariusias per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo Telšių rajono savivaldybės administracijoje Finansų skyriaus (duomenys neskelbtini) (B lygis, 7 kategorija, suteikta 2 kvalifikacinė klasė) pareigose. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) perkelta į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (duomenys neskelbtini) (B lygis, 7 kategorija, 2 kvalifikacinė klasė) pareigas, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) perkelta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) (B lygis, 7 kategorija, antra kvalifikacinė klasė) pareigas. Pareiškėja skundą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu. Mano, kad darbo užmokestis jai buvo sumažintas pažeidžiant konstitucinius visų asmenų lygybės įstatymui, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, nesilaikant proporcingumo principo (b. l. 1-3).

Atsiliepimas

2. Atsakovė Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, kuriomis buvo sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, pareiškėjai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nesumokėta (duomenys neskelbtini) Lt darbo užmokesčio. Atsakovė savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, todėl vykdydama tuo metu galiojančių aktualių Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijų nuostatas, S. Ž. mokėjo darbo užmokestį pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus pareiginės algos koeficientus ir priedus ir nepažeidė tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatų. Taip pat prašo pareiškėjos reikalavimui taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą (b. l. 18-20, 25-27).

3. Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime nurodo, kad pareiškėja reikalavimų dalyje dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). yra praleidusi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl reikalavimas priteisti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už minėtą laikotarpį negali būti tenkinamas ( b. l. 34-35).

4. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką prašė spręsti teismo nuožiūra. Mokėdama pareiškėjai darbo užmokestį, atsakovė vadovavosi tuo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai tik 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, todėl jos veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės (b. l. 38-40).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Ž. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjai neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, b. l. 21-22, 28-29, 42-43). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėja dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis