Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-10-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-54-659/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-01
Bylos Nr.
II-54-659/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01614-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Pažeidėjas
R. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-54-659/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01614-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Linai Beniušienei, Kristinai Matiuchovai, Robertai Idzelytei-Baniulienei,dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam R. J.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovei E. K.,

ekspertui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018-05-10 nutarimo Nr. 30-ANR_N-5782-2018 panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas Ž. S. 2018-03-26 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-10061-2018 R. J. už tai, kad jis 2018-02-16 20.02 val. Taikos pr. ir Sausio 15-osios gatvių šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo „Mercedes Benz“ keleivė, kuriai nustatytas fizinio skausmo sukėlimas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas E. R. 2018-05-10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5782-2018 R. J. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, paskyrė galutinę administracinę nuobaudą - 75 Eur baudą.

Šalies argumentai

R. J. skundu prašo panaikinti Institucijos 2018-05-10 nutarimą Nr. 30-ANR N-5782-2018 ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti. Skunde nurodoma, kad 2018-05-10 nutarime nurodomos aplinkybės yra neatitinkančios realiai konkrečiu atveju susiklosčiusių aplinkybių. Eismo įvykio metu Lietuvos Respublikos nepriklausomybės 100-mečio proga 2018-02-16 miesto centrinėje dalyje (šviesų festivalis ir kt.) vyko daug renginių ir eismo sąlygos buvo sudėtingos, buvo pilna eismo dalyvių ir konkreti eismo sankryža buvo sausakimša. Jis atvažiavo Sausio 15-osios gatve nuo Šilutės plento ir sankryžoje iš ketvirtos juostos suko į kairę, į Taikos prospektą. Automobiliai šia juosta judėjo labai lėtai, nes sankryža buvo užkimšta, buvo praleidžiami ir degant draudžiamam signalui manevro į kairę nepabaigę automobiliai. Tačiau visi eismo dalyviai elgėsi kultūringai ir kantriai laukė, kol atsilaisvins jų eismo juosta ar jiems užsidegs žalias šviesoforo signalas. Tą stebėjo ilgą laiką, nes tik po kelių šviesoforo ciklų išvažiavo į sankryžą ir atsistojo pirmas, turintis teisę sukti į kairę - turėjo idealią galimybę stebėti tiek šviesoforą, tiek iš priekio priešpriešinės juostos tiesiai važiuojančius automobilius. Iš priešpriešos automobiliai irgi suko į kairę (link centro), jis įvažiavo į priešpriešinės krypties 4 eismo juostą, pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, užsidegė geltonas. Iš priešpriešinės trečios juostos važiuojantis automobilis sustojo priešais sankryžą, praleisdamas jį - tuo metu jau užsidegė raudonas šviesoforas. Jis, turėdamas teisę užbaigti manevrą, privažiavo prie priešpriešinės antros eismo juostos, įsitikino, kad ji laisva, ir pradėjo važiuoti, pabaiginėdamas manevrą. Tuo metu dideliu greičiu tiesiai atlėkė automobilis ir trenkėsi į jo automobilio galinę dalį, nuo smūgio jo „Mercedes Benz“ S klasės automobilį, sveriantį 2,5 tonos, apsuko 180 laipsnių kampu - ši aplinkybė patvirtina, kad M. S. prieš sankryžą ne tik kad nestabdė, bet ir važiavo dideliu greičiu. Kaip suprato po autoįvykio iš M. S. automobilio keleivių tarpusavio pokalbių, jie važiavo Sausio 15-osios gatve trečia juosta, kelis šviesoforo ciklus dėl eismo intensyvumo neprivažiavo ir nepravažiavo sankryžos. Todėl susinervino, kai prie geltono signalo priekyje buvę automobiliai vėl sustojo (praleisdami jį (R. J.) ir jau užsidegus draudžiančiam geltonam arba raudonam signalui). Tuo metu atsilaisvino antra eismo juosta, ir jie tada skubiai persirikiavo į laisvą antrą eismo juostą ir kuo skubiau norėjo pravažiuoti sankryžą, nepaisant, kad jam jau degė raudonas šviesoforo signalas. Būtent todėl ir nebuvo automobilio stabdymo žymių, bei buvo didelis jų automobilio greitis. Šias aplinkybes patvirtina ir pats vairuotojas M. S. savo paaiškinime: iš pradžių rašo, kad važiavo antra eismo juosta, po to ištaiso kad pirma, po to vėl ištaiso kad antra (čia jis turi mintyje juostas, kuriomis galima važiuoti tiesiai), nurodo, kad nesimatė trečioje priešpriešinėje juostoje sukančiųjų į kairę, kas yra absoliutus blefas - eismo juostos yra plačios ir matomumas sankryžoje yra pakankamas. Iš kitos pusės, tai, kad M. S. trenkiasi į jo automobilio galinę dalį, bei tai, kad paaiškinime pripažįsta, kad jam degė ar mirksėjo žalia šviesoforo spalva, įrodo, kad jis skubėjo pabaigti pervažiuoti sankryžą, todėl, neįsitikinęs saugumu, nepristabdydamas įvažiavo į sankryžą, nes leistinu greičiu važiuojant, negali nepastebėti sukančio į kairę ir laiku sustabdyti. Šias aplinkybes jis (R. J.) nurodė pareigūnams ir, susipažinęs su byla, prašė papildomai jas išsiaiškinti - apklausti kitus eismo dalyvius, kuria gi eismo juosta važiavo M. S. (nes nei vienas iš jų šios aplinkybės paaiškinime nenurodo), tačiau į šį jo prašymą nebuvo atsižvelgta, o tai yra esminė bylos aplinkybė. Juo labiau, kad niekaip nepaaiškinamas ir kitas faktas: šalia M. S. keleivio vietoje sėdėjęs, įvykį puikiai matęs V. L. savo paaiškinime nurodo, kad tariamai jie vieną automobilį, sukantį į kairę, praleido, o po to trenkėsi į jį. Kadangi sankryža buvo sausakimša, tai akivaizdu, kad to negalėjo būti (nes jis stovėjo pirmas eilėje sukti į kairę). Iš kitos pusės tai patvirtina, kad jie važiavo degant raudonam šviesoforo signalui - nes sausakimšose sankryžose paprastai leidžiama sukti į kairę tik vienam automobiliui, kai tiesiai važiuojančiam jau dega raudonas signalas. Šios aplinkybės ir įrodymų analizė patvirtina, kad M. S. nepaisė tuo metu sankryžoje susidariusio eismo intensyvumo, tinkamai neįvertino eismo sąlygų, įvažiavo į sankryžą jau degant raudonam šviesoforo signalui, viršijo saugų greitį ir nors matė, kad dar jis nebaigė manevro, nemėgino išvengti susidūrimo, nemažino greičio ir nestabdydamas, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 160 p., atsitrenkė į jo automobilio galą. KET numatyta, kad jei manevras pradėtas esant leidžiamai situacijai, net jai pasikeitus, privalu leisti užbaigti manevrą. Jokiu būdu nelaikomas priimtinu vairuotojo sprendimas jau sankryžoje manevruojančias transporto priemones mėginti aplenkti, pralenkti, apvažiuoti, o tuo labiau į jas atsitrenkti. M. S. atsitrenkė į jo automobilio galinį ratą, kas patvirtina, kad jis jau buvo bebaigęs manevrą, kas akivaizdžiai paneigia bet kokius jo paaiškinime nurodytus teiginius, kad į sankryžą jis išniro iš niekur. M. S. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, nepraleido ir neleido jam užbaigti manevro, viršijo leistiną greitį ir sukėlė avariją. Priešingai, nei rašoma pareigūno Ž. S. tarnybiniame pranešime, jis savo paaiškinime iš karto nurodė, kad „Opel“ važiavo degant raudonam signalui, be to, buvo įsitikinęs, kad sankryža filmuojama ir jo nekaltumą patvirtins vaizdo įrašas. Tačiau tik po gero mėnesio, pabendravęs su pareigūnu, kuris nusprendė jį apkaltinti, įsitikino, kad sankryža nėra filmuojama, todėl ir kreipėsi į spaudą, ieškodamas autoįvykio liudininkų. Ne tik jis, bet ir kartu važiavusi jo žmona, bei dar vienas byloje apklaustas liudininkas taip pat patvirtino, kad „Opel“ markės automobilis važiavo per draudžiamą signalą.

Atsiliepimas

Klaipėdos AVPK atsiliepimu prašo R. J. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2018-05-10 priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad R. J. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairuodamas transporto priemonę per reguliuojamą šviesoforu sankryžą, sukdamas į kairę pusę nepraleido automobilio važiuojančio tiesiai ir su juo susidūrė. Įvykio metu nukentėjo kartu važiavusi keleivė, kuriai nustatytas fizinio skausmo sukėlimas. Administracinėje byloje yra surinkti visi įrodymai dėl R. J. padaryto administracinio nusižengimo, nutarimas priimtas teisėtai ir objektyviai įvertinus visus įrodymus (policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, paaiškinimai), todėl R. J. skunde nurodytos aplinkybės byloje nėra reikšmingos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad tą dieną buvo šventė, jis vyko į kino premjerą, buvo didžiuliai kamščiai, vyko šviesos festivalis, buvo labai intensyvus judėjimas. Kadangi nepavyko nusukti į Rumpiškės gatvę, jis nuvažiavo iki Sausio 15-osios ir Taikos pr. ir ten laukė 2-3 šviesoforo ciklus, kad pasukti į kairę, link PC „Akropolis“. Įvažiavęs į sankryžą, baiginėjo atlikti manevrą, laukė kol pravažiuos kiti automobiliai, važiuojantys link Šilutės pl. Per tą laiką, kol pravažiavo tą 3-iąją eismo juostą užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Sustojo prieš 2-ąją eismo juostą ir apsidairė ar nėra mašinų, ir pradėjęs važiuoti pajautė kaip į jo vairuojamo galinę automobilio dalį trenkėsi kitas automobilis, kuris atsirado labai staigiai, ir jo automobilį apsuko 180 laipsnių. Tas automobilis važiavo jau per draudžiamą šviesoforo signalą, nors M. S. ir tvirtino priešingai. Svarbi aplinkybė ir ta, kad M. S. mėtosi nurodydamas, kuria eismo juosta važiavo, be to M. S. privalėjo pristabdyti važiuodamas per sankryžą, kai važiavo jau esant draudžiamam šviesoforo signalui ir leisti jam - Pareiškėjui pabaigti atlikti manevrą. 2018-03-19 paaiškinime A. J. nurodė ir turėjo omeny, kad M. S. buvo raudona, o jiems žalia.

Ekspertas V. P. paaiškino, kad ekspertizės 11 lape dėl nurodyto nuvažiuoto atstumo - 12 m, negali atsakyti, nes jis darė tyrimą pagal pateiktą medžiagą, tokių detalių išaiškinimų jam pateikta nebuvo, nes tai yra kitos aplinkybės, kurias reikia tirti. Jis negali atsakyti, kur kada ir kaip R. J. sustojo, kadangi automobilis jokių pėdsakų toje sankryžoje nepaliko. Tai, kas buvo tirta, pateikė schemą prie plano, ji atitiktų bendrai normalią, įprastą situaciją ir automobilio Mercedes-Benz važiavimas buvo analizuotas būtent tomis juostomis nuo vietos, kur įvažiuojama į sankryžą iki vietos, kur įvyksta susidūrimas. Dėl Opel greičio, tai transporto priemonių susidūrimas ir jų greitis šiuo atveju analizuotas naudojant specializuotą eismo įvykių tyrimo programą, kuri įvertina Pareiškėjo minimus faktorius: ir kelio dangą, ir automobilių susidūrimo pobūdį, ir ekspertizės 6 lape pateikė pasiskirstymą – greičių reikšmes. Optimaliausias variantas transporto priemonių susidūrimo yra tuo atveju, kai „Opel Insignia“ vairuotojas juda 30 km/h greičiu. Judėjimas ir laikas iki susidūrimo vietos skaičiuojamas pagal nustatytą susidūrimo greitį, o susidūrimo laikas nustatomas pagal susidūrimo vietą, pobūdį, pagal automobilių vietą, kontaktą ir automobilių išsidėstymą po įvykio. Visos tos minimos aplinkybės buvo nustatinėjamos modeliavimo metu, kiek ten įsibėgėjo ar nuvažiavo, bet važiavimo greitis susidūrimo metu turėjo būti apie 24 km/h. Pareiškėjo automobilio greitis ar turėjo įtakos automobilio apsukimui, nustatinėjant Opel automobilio greitį, tai nustatinėjant greitį programoje buvo ieškomi kiti galimi variantai, imant greitį nuo 10 -50 km/h (tose ribose), atsitiktinai parenkant greičio reikšmes ir Opel nuo 10-80 km/h (tose ribose), ir visuose šiuose greičio intervaluose tam susidūrimui, kuris įvyko pagal sugadinimus ir pagal automobilių išsidėstymą po įvykio, optimaliausiu variantu yra greičiai, kuriuos jis paminėjo išvadoje, t.y. 24 km/h Mercedes-Benz automobiliui ir 30 km/h Opel automobiliui, nes važiuojant kitokiu greičiu nei jam – ekspertui, pavyko nustatyti, Pareiškėjo automobilis tiek neapsisuks arba apsisuks gerokai daugiau. Jo – eksperto, tikslas atliekant šį tyrimą buvo ne kad kas tinka kažkaip, o surasti variantą, kuris būtų optimaliausias tai situacijai, kuri buvo atrasta atvykus policijos pareigūnams, nustatant automobilių važiavimo greitį. Dėl 5 p. padarytos išvados, patvirtina savo išvadą pagal tas aplinkybes, kurios jam buvo pateiktos ir kurias jis tyrė.

Liudytojas Ž. S. parodė, kad tarnybiniame pranešime nurodė, jog Pareiškėjas įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, tiksliai pasakyti negali, bet greičiausiai paaiškinimuose buvo daugiau nurodyta, kad degė žalia spalva, o Pareiškėjas tik vienas nurodė kitaip. Atsimena, kad Pareiškėjas buvo sakęs, kad nebus problemų nustatant įvykio aplinkybes, nes sankryža filmuojama, bet jis taip pat atsimena, kad atsakė Pareiškėjui, jog ta sankryža nėra filmuojama, kreipėsi ir į šalia esančią Avitelą parduotuvę, bet šios parduotuvės kameros neapima sankryžos. Neprisimena, kurią eismo juostą nurodė važiavęs Opel vairuotojas. Patvirtina, kad eismo įvykio metu eismas intensyvus buvo, nes šventė buvo pasibaigusi. Ką nurodė liudytoja A. J. jis dabar tikrai neatsimena, bet ką tarnybiniame pranešime parašė, vadinasi taip ir buvo. Įvykis buvo 2018-02-16, o administracinio nusižengimo protokolą surašė tik 2018-03-26 dėl to, kad Pareiškėjas su žmona buvo išvažiavęs, ir negalėjo duomenų iki galo surinkti, nes A. J. paaiškinimas buvo tik 2018-03-19 gautas.

Liudytojas M. S. parodė, kad važiavo Sausio 15-osios gatve, buvo automobilių spūstis 3-oje eismo juostoje. Jis važiavo nuo Signalo pusės, jau buvo pakankamai arti sankryžos, antra eismo juosta buvo laisva, degė žalias šviesoforo signalas, kadangi nematė kliūčių persirikiavo į laisvą, antrąją eismo juostą, ir važiavo ja tiesiai ir net nepamatė kitos mašinos tik pajuto smūgį, net nespėjo sustabdyti. Jis trenkėsi su priekiu Pareiškėjui į galinį ratą. Pareiškėjo automobilis posūkio manevrą darė, suko į kairę. Jo – M. S., automobilio greitis galėjo būti apie 50 km/h, nes buvo tikėtina, kad šviesoforas greit pradės mirkčioti. Su Mercedes-Benz vairuotoju dėl kaltės nelabai ir diskutavo, tiesiog išsikvietė policiją ir tiek, nes buvo stresas. Jo automobilyje viso važiavo keturi asmenys, sužalotų nebuvo. Kai atsilaisvino antra eismo juosta, jis nuo sankryžos buvo gal 5-10 mašinų atstumu, negali pasakyti tiksliai. Dėl eismo juostų ištaisymo, tai jį pataisė policijos pareigūnas, nes jis klaidingai įvardino dešinio posūkio pirmą juostą, t.y. neužskaitė jos kaip pirmosios. Tuo momentu, kai persirikiavo iš trečios eismo juostos į antrąją, jis buvo pirmas, t.y. vienas. Prieš jį niekas nevažiavo. Sukančių automobilių nematė todėl, kad visa trečia eismo juosta buvo užimta. Prieš sankryžą jis buvo beįsibėgėjantis, matė, kad nieko nėra, todėl negali atsakyti ar pristabdė, nes Mercedes-Benz labai staigiai atsirado. Trečioje juostoje automobiliai buvo sustoję prieš sankryžą ne dėl to, kad degė draudžiamas šviesoforo signalas, o dėl to, kad spūstys buvo ir jie negalėjo pajudėti. Susidūrus, jo automobilyje iššoko priekinės saugos pagalvės, buvo apgadintas priekinis bamperis, automobilį pats patraukė iš įvykio vietos, nes jis važiavo, jokių skysčių nebėgo, išskyrus vandens bakelis. Po pačio smūgio, sankryžoje jį į dešinį šoną nustūmė. Jis įsitikinęs, kad nebuvo sukančių automobilių į kairę. Kai jis rikiavosi, tikrai degė žalias šviesoforo signalas, bet kai įvyko eismo įvykis, jis nebegali pasakyti, koks tuo metu degė šviesoforo signalas. Iš ten, kur jis važiavo, matėsi šviesoforo signalai priekyje. Jis automobilį pamatė, kai smūgio nebebuvo galima išvengti, nes būtų tikrai stabdęs iš anksčiau.

Liudytoja I. S. parodė, kad ji sėdėjo automobilio Opel gale. Važiavo trečia eismo juosta, antra buvo laisva, todėl jie persirikiavo į ją ir važiavo, nes degė žalias šviesoforo signalas ir tada pajuto smūgį. Smūgis pačioje sankryžoje įvyko. Automobilyje važiavo 4-iese: 2 priekyje ir 2 gale. Važiavo ramiai, muzika garsiai negrojo. Apie ką kalbėjo, negali pasakyti, bet važiavo namo. Eismas intensyvus buvo, nes šventė mieste vyko. Ji sėdėjo už keleivio sėdynės. Kiek per priekį gali matyti, tiek ir matėsi. Kokiu atstumu iki sankryžos persirikiavo iš trečios eismo juostos į antrą, negali pasakyti, bet gal apie 12 mašinų buvo atstumas. Kai persirikiavo eismo juosta buvo laisva iki pat sankryžos, priekyje nebuvo automobilių, bet už sankryžos negali pasakyti ar buvo automobilių. Trečia eismo juosta buvo užimta ir priekyje, ir gale. Prieš juos, kad būtų kažkas rikiavęsis, ji nepastebėjo. Privažiuojant ji sankryžos nestebėjo, bet automobilis atsirado staiga. Jų greitis nebuvo didelis – 40 km/h gal. Įsibėgėjimas, kad greičiau pravažiuoti sankryžą kažkiek buvo. Smūgis buvo prie Mercedes-Benz automobilio galo. Negali pasakyti ar stabdė. Šviesoforą iš kairės pusės stebėjo. Prieš sankryžą stebėjo šviesoforą. Automobilis į kairę ar pravažiavo, negali pasakyti, nematė.

Liudytojas A. B. parodė, kad rado skelbimą „Klaipėda“ dienraštyje dėl šio įvykio. Pamena, kad jis pats tą vakarą važiavo ir sustojo ties šviesoforu, jam užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Važiavo nuo Tilžės g. link Sausio 15-osios ir suko į Taikos pr., į kairę ir sankryžoje jau buvo įvažiavę trys automobiliai sukti, kadangi buvo didelė automobilių spūstis, nes vyko „Šviesos festivalis“, ir tie automobiliai laukė, kad išsukti iš sankryžos. Kaip tik užsidegė geltona, jis sustojo ir matė, kaip Mercedesas pradėjo išvažinėti ir po kiek sekundžių smūgis buvo. Mercedesas pirmas buvo, už jo dar pora mašinų ir tada jis jau stovėjo prieš sankryžą. Kai Mersedesas judėjo ten jau raudonas šviesoforo signalas turėjo degti. Jis matė, kad degė raudonas signalas. Patį smūgį matė. Sausio 15-osios g. ketvirtoje eismo juostoje nieko nebuvo, trečioje juostoje stovėjo automobilis, antra tuščia buvo, ir tada kai jis sustojo, iš tos antros eismo juostos mašina pasirodė. Neleido pabaigti Mercedes-Benz vairuotojui manevro. Jis po įvykio nesustojo, bet ten užtruko, nes matė kaip žmonės išlipo iš mašinos. Policijos pareigūnų jis nematė. Prieš Mercedes-Benz mašinų nebuvo, jis buvo pirmas. Trečioj juostoj automobilių nematė.

Liudytoja A. J. parodė, kad 2018-02-16 proga važiavo su vyru į kinoteatrą. Pajudėjo 19.45 val. iš namų iš Tilžės g. į Sausio 15-osios. Kai priartėjo prie sankryžos pamatė, kad eismas yra užkištas, didžiausias srautas buvo nuo PC „Akropolis“ link centro, sankryžoje vis likdavo automobilių. Važiavo visi lėtai, leisdavo užbaigti manevrą, tai jie labai lėtai judėdami privažiavo prie sankryžos, jie suko į kairę, bet jie įvažiavo gal 5 ar 6 šviesoforo ciklą. Kai galėjo įvažiuoti į sankryžą, 4-ąja juosta jie suko link PC „Akropolis“, tada pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, ji su vyru atsidūrė jau trečiojoje eismo juostoje ir automobilis 2-ojoje eismo juostoje sustojo, jie pradėjo judėti ir staiga pajuto smūgį iš savo pusės į automobilio galą. Smūgis buvo visiškai netikėtas, ji galva trenkėsi į stiklą ir automobilis buvo apsuktas 180 laipsnių kampu. Judėjimo metu jie užbaiginėjo manevrą į PC „Akropolis“ pusę, o po smūgio jų automobilis atsidūrė į centro pusę. Jos tvirtinimu, asmens, kuris į juos atsitrenkė, automobilio greitis buvo labai didelis, viršijantis tuo metu esančią faktinę situaciją kelyje, ir nepaskaičiuotas atsižvelgiant į eismo sąlygas. Eismas intensyvus buvo iš visų pusių, bet viena juosta, nepasakys kuri tiksliai, buvo tuščia. Prieš juos nebebuvo automobilių, kurie suko į kairę, nes jie praleidinėjo automobilius iš priekio. Jie įvažiavo degant žaliam, o ne geltonam šviesoforo signalui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

ANK 417 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmenims už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Minėto straipsnio 3 dalis be kita ko numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi 2016-11-04 iki 2018-06-27) 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Minėtų taisyklių 157 punktas nustato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Skundu R. J. nesutinka padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir tvirtina, kad įvykio metu ties Sausio 15-osios ir Taikos pr. sankryžos buvo labai intensyvus eismas, dėl kurio jis praleido kelis šviesoforo ciklus ir kai galiausiai lėtai įvažiavo į sankryžą, jis baiginėjo manevrą ir tuo metu jau degė eismą draudžiantis, geltono šviesoforo signalas, kai staiga pajuto smūgį iš priešpriešais atsiradusio automobilio. Tai, kad sankryžoje jis baiginėjo manevrą, patvirtina ir įvykęs kontaktas tarp automobilio, t.y. kad smūgis buvo į galinę automobilio Merced-Benz dalį. R. J. tvirtinimu, automobilio Opel vairuotojas nebuvo atsargus, į sankryžą įvažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, todėl ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Vis dėlto teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus: paties Pareiškėjo parodymus, liudytojų parodymus, ekspertizės išvadas, negali sutikti su tokiais R. J. teiginiais.

Policijos pareigūnas Ž. S. 2018-02-16 tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą R. J. paaiškino, kad važiuojant nuo Sausio 15-osios g. (nuo Tilžės g. pusės) sankryžoje suko į Taikos pr., į kairę, posūkio manevrą baiginėjo degant geltonam šviesoforo signalui. M. S. paaiškino, jog važiavo Sausio 15-osios g. nuo Pilies g., link Tilžės g. , į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui ir nepastebėjo posūkio manevrą atliekančio automobilio Mercedes-Benz (b. l. 11). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. S. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei tai, kad eismas buvo intensyvus. Liudytojas M. S. teisme parodė, kad prieš susidūrimą važiavo Sausio 15-osios gatve, nuo Minijos g. pusės, buvo automobilių spūstis 3-oje eismo juostoje, kadangi antra eismo juosta buvo tuščia, jis persirikiavo į ją ir pradėjo didinti greitį, kad spėtų pravažiuoti sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Greitis buvo apie 50 km/h. Kai persirikiavo iki sankryžos buvo likęs apie 10 automobilių atstumas, prieš jį niekas nevažiavo. Sukančių automobilių jis nematė todėl, kad visa trečia eismo juosta buvo užimta. Mercedes-Benz automobilį pamatė, kai smūgio nebebuvo galima išvengti, nes būtų tikrai stabdęs iš anksčiau. Liudytoja I. S. taip pat patvirtino, kad eismas buvo intensyvus, todėl M. S. važiavo ramiai, niekur neskubėjo, likus iki sankryžos apie 12 automobilių atstumui, M. S. iš trečios eismo juostos persirikiavo į antrąją. Kai persirikiavo eismo juosta buvo laisva iki pat sankryžos, priekyje jų nebuvo automobilių. Kai persirikiavo, M. S. greitį šiek tiek padidino, bet vis tiek greitis nebuvo didelis – apie 40 km/h. Liudytojos tvirtinimu automobilis Mercedes-Benz atsirado staiga. Liudytoja A. J. nurodė, kad 4-ojoje eismo juostoje jie suko link PC „Akropolis“, tuo metu pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, sankryžoje priešais juos, 2-ojoje eismo juostoje buvęs automobilis sustojo, juos praleisti, kai jie pradėjo judėti, staiga pajuto smūgį į automobilio galą. Siekiant pašalinti bet kokius prieštaravimus, teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas V. P., kuris paaiškino, kad pagal pateiktą medžiagą atliko tyrimą, pasitelkiant specializuotą eismo įvykių tyrimo programą ir nustatė, jog įvedus programoje atsitiktines greičio reikšmes Mercedes-Benz nuo 10 -50 km/h (tose ribose), ir Opel nuo 10-80 km/h (tose ribose), visuose šiuose greičio intervaluose tam susidūrimui, kuris įvyko pagal sugadinimus ir pagal automobilių išsidėstymą po įvykio, optimaliausiu variantu yra greičiai, kuriuos jis paminėjo išvadoje, t.y. 24 km/h Mercedes-Benz automobiliui ir 30 km/h Opel automobiliui, nes važiuojant kitokiu greičiu nei jam – ekspertui, pavyko nustatyti, Pareiškėjo automobilis tiek nebūtų apsisukęs arba būtų apsisukęs gerokai daugiau. Taip pat ekspertas patvirtino išvados 5 p., kuriame įvertinęs tiek Pareiškėjo bei liudytojos A. J. nurodytas aplinkybes, tiek liudytojų M. S. bei I. S. nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu sąlygojo automobilio Mercedes-Benz vairuotojo veiksmai (b. l. 86). Atlikus pakartotinę ekspertizę, nustatyta, kad automobiliu „Opel Insignia“ buvo galima persirikiuoti iš trečios eismo juostos į antrąją ir įsibėgėjant iki 40-50 km/h greičio privažiuoti sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui (b. l. 134, 138). Taigi ši eksperto nustatyta aplinkybė atitinka liudytojų M. S. ir I. S. nurodytas aplinkybes, t.y. kad važiavimo greitis iki susiduriant automobiliams nebuvo didelis, ir kad jie į sankryžą įvažiavo degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui. Be to, minėtos specialisto išvados 1 punktas, kuriame konstatuota, kad esant nurodytoms automobilio Mercedes-Benz judėjimo prieš pat susidūrimą aplinkybėms, vairuotojas M. S. neturėjo techninės galimybės užstabdyti „Opel Insignia“ automobilį ir išvengti susidūrimo, atitinka M. S. ir I. S. nurodytą aplinkybę, kad automobilis Mercedes-Benz atsirado labai staigiai, dėl to teismas neturi pagrindo abejoti šių asmenų parodymais. Pažymėtina ir tai, kad net ir atlikus pakartotinę ekspertizę, pateikiant naujai paaiškėjusias (galimas) Mercedes-Benz judėjimo aplinkybes, ekspertas padarė analogišką išvadą, kad tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ir sąlygojo eismo įvykio kilimą Mercedes-Benz vairuotojo R. J. veiksmai (b. l. 137). Pabrėžtina, kad šios minėtos ekspertizės nėra prieštaringos net ir pateikus kitas įvykio aplinkybes, bet priešingai, jos dar išsamiau papildo viena kitą ir pateikia analogišką išvadą dėl šio eismo įvykio priežastinio ryšio. Nors teismas antrosios ekspertizės atlikimui nepateikė papildomų duomenų, būtinų persirikiavimui iš trečios eismo juostos į antrą laikui nustatyti, tačiau atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad šio atsakymo nepateikimas, šiuo konkrečiu atveju nėra itin reikšmingas nustatant eismo įvykio priežastinį ryšį.

Teismas, analizuodamas R. J. bei A. J. parodymus atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek Pareiškėjas, tiek liudytoja nurodė, jog jiems įvažiavus į sankryžą, priešais, kitoje sankryžos pusėje 2-ojoje eismo juostoje (iš jų pusės) stovėjęs automobilis, juos praleido, tačiau iš Sausio 15-osios ir Taikos pr. sankryžos judėjimo eismo juostomis krypčių (8 pav. b. l. 80) matyti, kad automobiliai, važiuojantys Sausio 15-osios g. nuo Minijos g. pusės, sankryžoje tiesiai gali važiuoti tiek iš antrosios, tiek iš trečiosios eismo juostų, todėl R. J., atlikdamas manevrą, privalėjo įsitikinti, kad jį praleidžia ne tik trečiojoje juostoje esantis automobilis, bet ir antrojoje eismo juostoje kliūčių nėra. Iš teisme apklaustų eismo įvykyje dalyvavusių liudytojų parodymų matyti, kad buvo tamsus paros metas, eismas buvo intensyvus ir matomumas dėl trečiojoje eismo juostoje esančios automobilių spūsties buvo prastas tiek M. S., tiek priešais, iš sausio 15-osios g. nuo Tilžės pusės, važiavusiam R. J., dėl ko vienas kito važiuojančio nei M. S., nei R. J. nematė. Tačiau pareiga duoti kelią tokioje situacijoje (sukant į kairę) buvo R. J.. Nors Pareiškėjas tvirtina, kad automobilių kontaktas įrodo, jog jis – R. J., baiginėjo manevrą būdamas sankryžoje ir tuo metu užsidegus eismą draudžiančiam signalui, tačiau pirma, šie R. J. teiginiai paneigti ekspertizės aktais, ir 2) tai nešalina jo atsakomybės, sukant į kairę, praleisti priešais atvažiuojančius automobilius, kaip tai numato Kelių eismo taisyklių 157 punktas. Tai, kad R. J. nėra pavyzdingas, atsargus ir atidus vairuotojas, patvirtina ir administracinių nusižengimų išrašas, iš kurio matyti, kad R. J. yra ne kartą baustas administracine tvarka, dalis baustumų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, iš kurių vienas labai šiurkštus – lenkė kitą transporto priemonę, sustojusią prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų pėsčiąjį, į ją įvažiavo ir sukėlė pavojų pėsčiajam, po ko ant perėjos sustojo ir paliko stovintį automobilį (b. l. 53-62). Taigi pareiškėją charakterizuojanti medžiaga patvirtina, kad šis eismo įvykis yra dėsningas, jo neatidaus elgesio rezultatas.

Kadangi byloje nustatytos priešingos faktinės aplinkybės nei nurodė liudytojas A. B., teismas šio asmens nurodytas aplinkybes vertina kritiškai ir nesiremia jo parodymais.

Tokiu būdu aukščiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai pagrindžia Pareiškėjo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, tokia jo veika atitinka nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, todėl kvalifikuota tinkamai, nuobauda už šio nusižengimo padarymą paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.

R. J. taip pat buvo kaltinamas ir nusižengimu, numatytu ANK 417 straipsnio 8 dalyje, t.y. numatančiu atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Byloje nustatyta, kad R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktą, dėl ko įvyko eismo įvykis. Šie Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykio kilimu, ir patenka į ANK 417 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, numato griežtesnę atsakomybę, todėl papildoma veikos kvalifikacija pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, teismo vertinimu, yra perteklinė ir dėl to papildomai ANK 417 straipsnio 8 dalis neinkriminuotina.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-05-10 nutarimas Nr. 30-ANR_N-5782-2018 keistinas. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, R. J. paskirta nuobauda už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, naikintina ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje R. J. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

R. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-05-10 nutarimą Nr. 30-ANR_N-5782-2018 ir R. J. paskirtą nuobaudą už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje R. J. atžvilgiu nutraukti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė