Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-01-14 nutartimi atmetė nuteistojo R. M. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-10-10 raštą, kuriuo atsisakyta teikti nuteistąjį lygtinio paleidimo komisijai.

Skunde nuteistasis cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 3 str. 3 p., 157 str. 3 d. 1 p. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.), 157 str. 2 d. 3 p. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.), remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-09 nutartimi byloje Nr. TS-118-818/2014 ir pažymi, kad remiantis BVK 3 str. 3 d., Bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad teismai, nagrinėdami bylas, turi kruopščiai išsiaiškinti, kaip dėl teisinės norminių aktų pasikeitimo pakito baudžiamajame įstatyme numatytų veikų nusikalstamumas, jų baudžiamumas ar veiką padariusiojo asmens teisinė padėtis, ir, atsižvelgdami į pakitimus, reikiamais atvejais pritaikyti BK 7 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m.). BVK yra Lex specialis BK atžvilgiu ir negali pakeisti pagrindinio principo, atskleisto BK 3 str., būtent – Lex benignior retro agit. Bausmių vykdymo teisė, pasak nuteistojo, yra sudedamoji baudžiamojo proceso dalis. Teiginys, kad Lex benignior retro agit bausmės vykdymui negalioja, yra niekuo nepagrįstas. Teisės normos galiojimas laike, kuomet taikoma norma, galiojanti būtent taikymo metu, yra civilinės teisės principas, visiškai netaikytinas baudžiamajai teisei. Visą procesą, įskaitant ir lygtinį paleidimą, apima viešoji teisė, kurios principai ir jų taikymas reglamentuotas BK, esant konkurencijai tarp BK ir BPK, arba tarp BK ir BPK, taikomos BK normos. Nuteistasis akcentuoja, kad teismai turi vadovautis demokratiniais teisingumo principais ir priimtinais įstatymais, taip pat ir įstojant į ES priimtais aktais, cituoja Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (11 str. 2 p.), Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (15 str. 1 p.), Europos žmogaus teisinių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (6 str. 1 d.).

Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad ruošiant medžiagą apie nuteistąjį ir teikiant jį svarstyti lygtinio paleidimo komisijai nesant tam pagrindo, bus naudojami pataisos įstaigos materialiniai ir žmogiškieji resursai. Teismas nepagrįstai akcentavo materialinius ir žmogiškuosius resursus, nes bylos nagrinėjime nepasiektas tiesioginis teisingumo principas, nes teismų priimtos nutartys įrodė, kad taikytina tiek naujoji, tiek senoji BVK redakcija. Teismas nepagrįstai atsisakė, tuo pačiu pažeidė demokratinius teisinius principus, taip pat nevykdė savo pareigų. Nuteistojo vertinimui, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pažeidėjo teises ir laisves, o būtent Kaišiadorių apylinkės teismas pirmojoje vietoje akcentavo materialinius išteklius, ne teisingumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį atlikę nuteistieji gali būti lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis R. M. Kauno apygardos teismo 2010-03-26 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 25 str. 3 d. 199 str. 2 d., 260 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 12 m. BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-29 nuosprendžiu, R. M. nuteistas subendrinta bausme – laisvės atėmimu 13 m. ir 230 MGL bauda. Priešingai, negu skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nustatė, kad lygtinio paleidimo procedūra vykdoma vadovaujantis galiojančia BVK redakcija, pagal kurio 157 str. 2 d. 3 p. nuostatas lygtinio paleidimo taikymas nuteistojo R. M. atžvilgiu galimas jam atlikus ne mažiau, kaip 2/3, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu tokios bausmės dalies nuteistasis nėra atlikęs.

Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomas anksčiau galiojęs BVK, kadangi jame įtvirtintos palankesnės nuteistajam normos, sutikti su tokiais teiginiais apygardos teismas neturi pagrindo. BK 3 str. įtvirtina nuostata, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo, taikoma baudžiamajam, o ne bausmių vykdymo tvarką nustatančiam įstatymui. Pažymėtina, kad baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu. Kadangi BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 str. 1 d.), dėl ko BVK iš esmės laikytinas procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių materialinių teisės normų, todėl BVK nuostatų taikymo atveju negalima remtis BK 3 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. BVK nustato, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 str. 1 d.), todėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis. Galimybė bausmės vykdymo procese taikyti anksčiau galiojusią palankesnę įstatymo redakciją BVK nėra numatyta, o BK nuostatos dėl įstatymo galiojimo laike negali būti taikomos, kadangi, kaip jau minėta, BVK nėra baudžiamasis įstatymas. Nuteistasis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai dėl jo lygtinio paleidimo taikymo gali būti teikiamas tada, kai jo atžvilgiu nustatytos visos būtinos formaliosios sąlygos, tame tarpe ir įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas.

BVK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Pažymėtina, kad įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tuo tarpu šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ar taikytina šiuo metu galiojanti ar jau nebegaliojanti įstatymo redakcija, todėl šioje byloje vadovautis BVK 3 str. 3 d. nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas sutinka su nuteistojo motyvu, kad teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis ir suformuota praktika tokiose pačiose bylose, tačiau pažymima, kad turi būti vadovaujamasi aktualia teismų praktika. Nuteistojo minima Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-09 nutartis byloje Nr. TS-118-818-2014 nėra galutinė, šis ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, todėl komisijai apsvarsčius nuteistojo prašymą ir atsisakius tenkinti, buvo nagrinėjami skundai ir minimoje nutartyje motyvuojanti dalis iš esmės buvo pakeista to paties teismo 2014-10-24 nutartimi byloje Nr.TS-156-754/2014. Šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2014-12-09 dienos nutartimi. Nors pagal LR Konstituciją ir Teismų įstatymą Lietuvos Respublikos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar panašiose bylose, bet tai nereiškia, kad anksčiau pateiktas teisės normos taikymo išaiškinimas vienoje byloje ir pirmojoje instancijoje negali būti vėliau pakeistas aukštesniojo teismo.

Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutartyje išdėstytos išvados motyvuotos, neprieštarauja įstatyme įtvirtintam reglamentavimui, teismų suformuotai praktikai, todėl skundžiamą nutartį naikinti skunde nurodytais motyvais teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d.1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.