Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2518-1038/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-26
Bylos Nr.
1-2518-1038/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44855-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Rimkevičienė
Kaltinamasis
E. J.
Advokatai
Arūnas Alekna
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-2518-1038/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44855-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.2.1;
2.10.2. (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė,sekretoriaujant Rasai Plaidaitei,dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,kaltinamajai E. J.,gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), registruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbanti, Lietuvos Respublikoje neteista, administracine tvarka nebausta,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji E. J. 2016 m. rugsėjo 21 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 11.30 val., būdama viešoje vietoje – Kalvarijų turgavietėje, esančioje adresu Kalvarijų g. 61, Vilniuje, prie prekystalio, atvirai, iš V. L. rankinės ištraukė juodos spalvos piniginę, neturinčią turtinės vertės, kurioje buvo 30 Eur grynųjų pinigų po 10, 20 Eur kupiūromis bei 3,29 Eur įvairiomis smulkiomis monetomis, ir taip pasikėsino pagrobti V. L. 33,29 Eur vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jos valios, nes buvo sulaikyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės.

Tokiais veiksmais E. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiama teismo posėdyje kaltinamoji E. J. kalta prisipažino, visiškai, dėl poelgio gailėjosi, nurodė, kad gyvena Kaune, bet 2016 m. rugsėjo 21 d. atvyko į Vilnių, susitikti su drauge, su kuria ketino gamintis pietus, todėl nuvyko į Kalvarijų turgavietę apsipirkti, ten pamatė moterį, kuri laikė rankinę, susigundė ir iš jos ištraukė piniginę, iškart po to buvo pargriauta apsaugos darbuotojų, piniginė iškrito ant žemės, ją perėmė - sulaikė policijos pareigūnė, piniginę paėmė nuo žemės. Kodėl taip elgėsi negalėjo paaiškinti, nurodė, kad labai gailisi. Paaiškino, kad anksčiau buvo teista už vagystes Anglijoje, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo deportuota.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji E. J. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, kad ji vaikščiojo po Kalvarijų turgelį ir eidama link daržovių skyrelio pamatė moteriškę, kuri stovėjo prie prekystalio prekiaujančio gėlėmis. Į moteriškę labai dėmesio nekreipė nes jai buvo neįdomu, jos dėmesys nukrypo į jos rankinę, kurią ji laikė rankoje persimetus per alkūnę. Pamačius, kad šios moteriškės dėmesys nukreiptas į gėlių pasirinkimą, nusprendė prieiti prie jos ir iš jos rankinės ištraukti piniginę. Kai priėjo prie minėtos moteriškės, ji tuo metu bendravo su pardavėja, tad pamačius, kad jos rankinė šiek tiek prasegta, priėjo arčiau ir įkišusi savo ranką į moteriškės rankinę ištraukė tamsios spalvos piniginę. Šios piniginės požymių neįsidėmėjo, taip pat nespėjo pažiūrėti, kas buvo jos viduje, kadangi jai iš galo trenkė apsaugos darbuotojas, po ko ji iš karto nukrito ant žemės. Viskas įvyko labai staiga, net nesuprato kaip atsidūrė ant žemės. Jai krentant ant žemės, iš rankų iškrito ir minėta moteriškės piniginė. Neužilgo prie jos prisistatė neuniformuoti pareigūnai, kurie pakėlė ją nuo žemės, įdėjo minėtą piniginę į jos striukės kišenę ir pristatė į policijos įstaigą (b. l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. L. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 21 d., apie 11.00 val., atvyko į Kalvarijų turgų, esantį adresu Kalvarijų g. 61, Vilnius, tikslu apsipirkti. Jai priėjus prie vitrinos, kurioje prekiaujama gėlėmis ir jas apžiūrinėjant, staiga pamatė, kad prie jos kojų guli moteris. [...] Šalia pargriuvusios moters pamatė ir jai priklausančią piniginę. Kaip jos piniginė atsidūrė šalia tos moters, nežino. Po šio incidento, kai minėta moteris pargriuvo prie jos, pamatė šalia stovintį nepažįstamą vyrą ir moterį, kurie pasakė, kad šioji pargriuvusi moteris pagrobė jai priklausančią piniginę. Kaip suprato, šie du žmonės yra neuniformuoti pareigūnai, kadangi iš karto jos paprašė asmens dokumento, kurį nufotografavo ir pasakė, kad kartu su jais turės vykti į skyrių. Piniginė jai nebuvo atiduota, kadangi pareigūnai ją pasiėmė turbūt tam, kad įformintų

įvykį. Kokiomis aplinkybėmis moteris iš jos rankinės ištraukė piniginę, nežino. Tačiau prisimena, kad rankinė buvo ne pilnai užsegta, turguje savo piniginės niekur nebuvo išsitraukus, už jokias prekes neatsiskaitinėjo. Piniginėje buvo 30 Eur grynųjų pinigų 1 kupiūra po 10 Eur, kita 20 Eur. Kiek pamena, taip pat buvo apie 1 Eur smulkių euro centų. Piniginėje daugiau jokių dokumentų ar reikšmingų daiktų nebuvo. [...] Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas pagreitinto proceso tvarka (b. l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. P. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiąja patrule. 2016 m. rugsėjo 21 d. dirbant kartu su kolegomis vyriausiuoju patruliu M. S. ir A. Č. Kalvarijų turgavietėje, esančioje adresu Kalvarijų g. 61, Vilnius, apie 11.45 val., pastebėjo jiems žinomą, ne kartą teistą už kišenvagystes, E. J., gimusią 1969 m. rugsėjo 5 d. Apie šią moterį ir jos vykdomas nusikalstamas veikas rinko informaciją nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Žinojo, kad pastaroji vykdo kišenvagystes, šią informaciją jų skyrius surinko iš centrinės duomenų bazės. Pastaroji būtent nurodytą dieną vaikščiojo po turgavietę ir apžiūrinėjo lankytojų rankines. Jiems būnant turgavietėje, pastebėjo kai E. J. atėjo prie prekystalio, kuriame prekiavo dirbtinėmis gėlėmis. Minėtas gėles tuo metu apžiūrinėjo, kaip vėliau paaiškėjo, V. L., gimusi 1955 m. sausio 22 d. E. J. priėjo prie minėtos moteriškės iš dešinės pusės, kurioje kabėjo moters rankinė ir kaire ranka ištraukė iš V. L. rankinės juodos spalvos daiktą, panašų į piniginę. Šalia stovėjęs ir vagystę taip pat pastebėjęs turgavietės apsaugos darbuotojas staiga sugriebė E. J. ir paguldė ją ant žemės. Pastaroji daiktą, panašų į piniginę, laikė rankoje. Tuo metu ji ir jos porininkai pribėgo, parodė tarnybinius pažymėjimus ir prisistatė. E. J. buvo sulaikyta ir pristatyta į tarnybines patalpas (b. l. 17).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės D. P. 2016 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad rugsėjo 21 d., apie 11.45 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliui M. S. ir A. Č. Kalvarijų turgavietėje, esančioje adresu Kalvarijų g. 61, Vilnius, pastebėjo jiems žinomą, ne kartą teistą už kišenvagystes E. J., gim. 1969 m. rugsėjo 5 d., pastaroji vaikščiojo po turgavietę ir apžiūrinėjo lankytojų rankines. E. J. atėjo prie prekystalio, kuriame prekiavo dirbtinėmis gėlėmis. Minėtas gėles tuo metu apžiūrinėjo, kaip vėliau paaiškėjo, pilietė V. L., gim. 1955 m. sausio 22 d. E. J. priėjo prie minėtos moteriškės iš dešinės pusės, kurioje kabėjo moters rankinė, ir kaire ranka ištraukė iš V. L. rankinės juodos spalvos daiktą, panašų į piniginę. Šalia stovėjęs ir vagystę taip pat pastebėjęs turgavietės apsaugos darbuotojas staiga sugriebė E. J. ir paguldė ant žemės. Pastaroji daiktą, panašų į pinginę laikė rankoje. Tuo metu ji ir jos porininkas pribėgo, parodė tarnybinius pažymėjimus, prisistatė. E. J. buvo sulaikyta. Prie tarnybinio pranešimo pridedama juodos spalvos moteriška piniginė (b. l. 2).

2016 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokole užfiksuota juodos spalvos moteriškos piniginės su užtrauktukais apžiūra, kurioje buvo: 1 kupiūra 20 Eur, 1 kupiūra 10 Eur, 1 moneta 1 Eur nominalo, 3 monetos 50 Eur cento nominalo, 2 monetos 20 Eur cento nominalo, 3 monetos 5 Eur cento nominalo, 8 monetos 2 Eur cento nominalo, 8 monetos 1 Eur cento nominalo; iš viso 33,29 Eur (b. l. 6-7).

2016 m. rugsėjo 21 d. daiktų ir objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kaip nukentėjusioji V. L. atpažįsta iš jai parodytų piniginių, piniginę Nr. 3, kaip jai priklausančią (b. l. 11-13).

2016 m. rugsėjo 21 d. pakvitavimas patvirtina, kad nukentėjusioji V. L. atgavo jai priklausančią juodos spalvos piniginę su joje esančiais pinigais ir pretenzijų neturi (b. l. 14).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. rusėjo 23 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kaltinamoji bei jos gynėjas tam neprieštaravo, teismas baudžiamąją bylą Nr. 1-2518-1038/2016 išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka (BPK XXXI skyriaus antrasis skirsnis).

Taip pat kadangi E. J. teisme pripažino savo kaltę visiškai, davė išsamius parodymus, bylos aplinkybės yra aiškios, prokuroras, gynėjas ir kaltinamoji sutiko dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013).

Kaltinamoji E. J. teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad viešoje vietoje Kalvarijų turgavietėje, iš moters, turėjusios rankinę ant rankos, susigundė ir priėjusi ištraukė piniginę, tačiau nedelsiant buvo pargriauta apsaugos darbuotojo ir sulaikyta policijos pareigūno. Tokias aplinkybes patvirtina ir pirmiau detaliai nurodyti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios V. L., liudytojų D. P. parodymai, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės D. P. 2016 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, taip pat apžiūros, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų duomenys, kurie teismo posėdžio metu ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, byloje esančių duomenų, kurie vienas kitą papildo, teismo pripažintų įrodymais, visuma nustatyta, kad E. J. 2016 m. rugsėjo 21 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 11.30 val., būdama viešoje vietoje – Kalvarijų turgavietėje, esančioje adresu Kalvarijų g. 61, Vilniuje, prie prekystalio, atvirai, iš V. L. rankinės ištraukė juodos spalvos piniginę, neturinčią turtinės vertės, kurioje buvo 30 Eur grynųjų pinigų po 10, 20 Eur kupiūromis bei 3,29 Eur įvairiomis smulkiomis monetomis, viso 33,29 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jos valios, nes buvo sulaikyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės. Nukentėjusioji V. L. ikiteisminio tyrimo metu atsiėmė jai priklausančią piniginę su pinigais, nurodė, kad pretenzijų neturi (b. l. 14).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. J. pasikėsino atvirai, viešoje vietoje iš nukentėjusiosios rankinės pagrobti svetimą, t. y. nukentėjusiosios V. L. 33,29 Eur vertės turtą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad E. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, nustatytos aplinkybės rodo, jog ji veikė tiesiogine tyčia.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Skirdamas bausmę kaltinamajai E. J., teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, atsižvelgia į E. J. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta padaryti apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis), į nusikalstamos veikos stadiją – nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes E. J. buvo sulaikyta policijos pareigūnų (BK 22 straipsnio 1 dalis), kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, į E. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamoji prisipažino dėl jai inkriminuotos veikos padarymo, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į kaltinamosios asmenybę: Lietuvos Respublikos neteista, kaip pati nurodė teisiamojo posėdžio metu, yra buvusi teista Anglijoje, atliko bausmę, iš kur buvo deportuota, administracine tvarka bausta, bet galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 35), nedirbanti (b. l. 37, 39), darbo biržoje neregistruota. Teismas, įvertinęs visas pirmiau nurodytas aplinkybes, bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje (kad bausmė turi sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), taip pat BK 55 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam, be kita ko, už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, konstatuoja, kad E. J. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant jo terminą didesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant kaltinamąją būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas), neatlygintinai išdirbti 60 val. per keturių mėnesių laikotarpį nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajai E. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai E. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos šios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikintinos (b. l. 29-31).

Kaltinamoji E. J. buvo laikinai sulaikyta nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. 11.45 val. (b. l. 18) iki 2016 m. rugsėjo 23 d. 09.20 val. (b. l. 23), t. y. dvi dienas. Laikino sulaikymo laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš kaltinamosios E. J. valstybės naudai 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.). Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąją būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas), neatlygintinai išdirbti 60 val. per keturių mėnesių laikotarpį nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. skirti galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąją būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas), neatlygintinai išdirbti 60 val. per keturių mėnesių laikotarpį nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. 11.45 val. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. 09.20 val. (dvi dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajai E. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Indrė RimkevičienėNuorašas tikrasTeisėja Indrė Rimkevičienė