- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-887-569/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01010-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- L. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- R. A., O. R., R. N.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. P. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių R. A., O. R., R. N. ieškinį atsakovams L. P., Kelmės rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pagal L. P. priešieškinį atsakovėms pagal priešieškinį R. A., O. R., R. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, su trečiuoju asmeniu VĮ Registrų centro Šiaulių filialu dėl 1995-01-25 Kelmės rajono valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo iš dalies negaliojančiu, Šiaulių apskrities valdytojo 1995-06-16 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo iš dalies negaliojančiu, 1997-07-29 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo iš dalies negaliojančiu, dėl 2013-06-05 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo iš dalies negaliojančiu, dėl įrašų nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės R. A., O. R., R. N. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 1996 m. lapkričio 14 m. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. P. iš valstybės įsigijo 0,0975 ha namų valdos žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ieškovės ieškinyje nurodo, kad valstybė pardavė atsakovės tėvui R. P. valstybei nepriklausančią žemę – ieškovėms nuosavybės teise priklausančio 11,43 ha žemės sklypo dalį - 0,0975 ha (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodė, kad į šią žemės sklypo dalį yra įregistruotos ieškovių ir atsakovės nuosavybės teisės. Ieškovės ginčija atsakovės nuosavybės teisę į – 0,0975 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris patenka į ieškovėms nuosavybės teise priklausantį sklypą.
2. Atsakovė L. P. priešieškiniu prašė pripažinti 1995-01-25 Kelmės rajono valdybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apskrities valdytojo 1995-06-16 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais, dalyje, kuria R. N., O. R. bei atsakovių pagal priešieškinį R. A., R. N. ir O. R. palikėjoms A. P. ir P. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. P. iki nacionalizacijos valdytą miškų ūkio paskirties žemės sklypą bei perduotas jų nuosavybėn 11,43 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kurią faktiškai užėmė ieškovės pagal priešieškinį L. P. palikėjo R. P. 0,0975 ha ploto namų valda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti 1997-07-29 Paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu dalyje, kurioje palikėjos A. P. įpėdinėms P. P., O. R. ir R. N. buvo perduotos nuosavybės teisės į 11,43 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią faktiškai užėmė ieškovės pagal priešieškinį L. P. palikėjo R. P. 0,0975 ha ploto namų valda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti 2013-06-05 Paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu dalyje, kurioje palikėjos P. P. įpėdinei R. A. buvo perduotos nuosavybės teisės į 11,43 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią faktiškai užima ieškovės pagal priešieškinį L. P. 0,0975 ha ploto namų valda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančia 1996 m. lapkričio 14 m. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. P. iš valstybės įsigijo 0,0975 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); atmetė L. P. priešieškinį; panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kelmės rajono apylinkės teismo 2016-01-08 dienos nutartimi; priteisė R. A. 320,33 Eur bylinėjimosi išlaidų iš L. P.; priteisė R. A. 320,33 Eur bylinėjimosi išlaidų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos; priteisė R. A. 320,33 Eur bylinėjimosi išlaidų iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos; priteisė valstybei iš L. P. 7,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisė valstybei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 7,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisė valstybei iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos 7,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
4. Teismas pripažino įrodytu ieškinio argumentą, kad R. P. priklausęs 0,0975 ha kitos paskirties žemės sklypas buvo parduotas jau atkūrus nuosavybės teisę ieškovėms į 11,43 ha žemės sklypą: 1995 metais ieškovėms buvo atkurtos nuosavybės teisės į 11,43 ha sklypą (duomenys neskelbtini), ir jų nuosavybės teisė buvo įregistruota viešame registre, o atsakovės tėvas R. P. su prašymu parduoti jam 0,0975 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kreipėsi tik 1996 m. liepos 25 d. Jam šis žemės sklypas parduotas 1996-11-14. Teismas sprendė, kad Kelmės rajono valdyba 1996-10-08 jau neturėjo teisės priimti sprendimą parduoti 975 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities valdytojo administracija negalėjo 1996-10-31 priimti įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) leisti įsigyti privatinės nuosavybės teise R. P. 975 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities valdytojo administracija neturėjo teisės parduoti R. P. 9,75 arų sklypą (duomenys neskelbtini), nes šioje vietoje žemės sklypas nuo 1995 metų valstybei nepriklausė, šioje vietoje jau buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę ieškovėms ir jų palikėjoms, todėl 1996 m. lapkričio 14 m. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. P. iš valstybės įsigijo 0,0975 ha namų valdos žemės sklypą turi būti panaikinta.
5. Teismas sprendė, kad nėra jokių duomenų apie R. P. nuosavybės teise priklausiusius statinius, įrenginius ar kitokius objektus Kelmės rajono teritorijoje 975 kv.m. sklype, kuriems eksploatuoti R. P. būtų turėjęs teisę įsigyti atitinkamą žemės sklypą.
6. Teismas vertino, kad ginčo sklype nėra jokių statinių, jokių prižiūrėtų želdinių, byloje nėra įrodymų, kada ir kokiu būdu yra atsiradęs vandens telkinys, todėl atmetė priešieškinio argumentą, kad šis vandens telkinys turi patekti į R. P. namų valdą.
7. Teismas atmetė atsakovės L. P. priešieškinio argumentą, jog R. A., R. N., O. R. ir jų palikėjoms neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į 11,43 ha miškų ūkio paskirties žemės plotą toje dalyje, kuri susijusi su jos nuosavybės teise valdomu 0,0975 ha kitos paskirties žemės sklypu, kadangi toje vietoje iki 1995 m. nuosavybės teisių atkūrimo ir šiuo metu yra jai, L. P., priklausantis namų valdos žemės sklypas ir šis plotas nuosavybės teisių atkūrimo metu turėjo būti įtraukiamas į neprivatizuotinus žemės plotus kaip užstatyta teritorija, kadangi teismas iš nuosavybės teisių atkūrimo į 11,43 ha žemės sklypą ir 0,0975 ha žemės sklypo privatizavimo dokumentų turinio vertino, jog ieškovėms nuosavybės teisės į žemę buvo atkuriamos laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatų, bei nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo pradėta ir baigta pirmiau, negu R. P. suformuotas 0,0975 ha kitos paskirties žemės sklypas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM priteista 320,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. A. naudai ir 7,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, t. y. perskirstyti šių išlaidų dydžius tarp atsakovų sumažinant mokėtinų išlaidų dydį Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai ir neproporcingai didelės. Teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalies nuostatų, pagal kurias teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės nuomone, yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų taisyklių. Teismas neatsižvelgė į apeliantės procesinį suinteresuotumą ieškinį tenkinti ir kitų atsakovų aktyvumą byloje. Apeliantės Kelmės skyrius ėmėsi visų turimų teisinių priemonių išspręsti susidariusią situaciją ikiteismine tvarka bei pasinaudojus viešojo intereso gynimo institutu, tačiau to padaryti nepavyko. Įvertinus būtent tokią atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM poziciją byloje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė apeliantei lygiomis dalimis kartu su prieštaravusioms ieškinio patenkinimui atsakovėmis atlyginti bylinėjimosi išlaidų 320,33 Eur ieškovės naudai ir 7,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
Šalies argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė L. P. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių R. A., O. R. ir R. N. ieškinį atmesti; apeliantės (atsakovės) L. P. priešieškinį tenkinti visiškai; priteisti L. P. iš ieškovių visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės priešieškinį. Nuosavybės teisės į J. P. iki nacionalizacijos valdytą 11,43 ha ploto žemės sklypą pretendentams yra atkurtos nepaisant to, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu bei šiuo metu yra palikėjui R. P. priklausiusi, o apeliantei priklausanti namų valda, į kurią nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos. Tiek ieškovių nuosavybės teisių atkūrimo, tiek ieškovių ginčijamos namų valdos žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties galiojimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, priešingai nei skundžiamu sprendimu sprendė pirmosios instancijos teismas, nenumatė besąlygiško pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teisių gynimo, neatsižvelgiant į kitų žemės naudotojų interesus.
9.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 0,0975 ha ploto žemės sklype nebuvo R. P. nuosavybės teise priklausančių statinių, įrenginių ar kitokių objektų, kuriems eksploatuoti R. P. būtų turėjęs teisę įsigyti atitinkamą žemės sklypą. Žemės sklype dar iki 1990 m. palikėjas R. P. iškasė tvenkinį, sutvirtino tvenkinio krantus – susodino gluosnius, kasmet pjovė žolę, kirto mažareikšmius krūmynus. Tai, kad R. P. ženkliai padidino ginčo žemės sklypo vertę ir prižiūrėjo ginčo žemės sklypą 20 metų yra konstatuota LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo viešojo intereso gynimo medžiagoje. Nepagrįstas teismo argumentas, jog teismui nėra žinoma, kas ir kada ginčo sklype įrengė tvenkinį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 1994 m. R. P. namų valdos žemės sklypo planas – patvirtina, kad 1994 m. ginčo žemės sklype jau buvo suformuotas tvenkinys.
9.3.Teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovėms ir jų palikėjams ir kitiems pretendentams buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. P. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. Vienas iš pretendentų atkurti nuosavybės teises į J. P. iki nacionalizacijos valdytą turtą buvo J. P.. Šias aplinkybes patvirtina prie šios civilinės bylos prijungta viešojo intereso gynimo medžiaga iš Šiaulių apygardos prokuratūros. J. P. iki 1973 m. faktiškai gyveno ir naudojosi J. P. nuosavybės teise priklausiusia namų valda, kurią pagal Pastatų pirkimo - pardavimo sutartį pardavė B. J.. B. J. 1984-03-27 dienos dovanojimo sutartimi sodybą padovanojo R. P.. Tokiu būdu susidaro tokia faktinė situacija, kad J. P. įpėdinis (J. P.) jau pardavė namų valdą ir skundžiamu sprendimu jiems yra grąžinama dalis tos pačios jų atlygintinai parduotos namų valdos.
9.4.Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, todėl nepagrįstai netaikė ieškinio senaties instituto šioje byloje. R. P. mirė 2007 metais, todėl apie jo atvirą ginčo žemės sklypo valdymą ieškovėms buvo žinoma dar iki 2007 metų. Po palikėjo R. P. mirties žemės sklypą atvirai ir nepertraukiamai valdo ieškovė pagal priešieškinį L. P.. Tuo tarpu ieškovės savo kaip savininkių teisių į ginčo žemės sklypą neįgyvendino: netvarkė, neprižiūrėjo šio žemės sklypo, nesinaudojo juo. T. y. ieškovės nepateisinamai ilgai neįgyvendino savo kaip savininkių teisių, negynė savo interesų teismine tvarka.
9.5. Ieškovės šioje byloje ginčija ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau neginčija administracinių aktų, kurių pagrindu buvo sudaryta ginčo sutartis. Esant nepanaikintiems ir galiojantiems šiems administraciniams aktams, pripažinti negaliojančia ieškovių ginčijamą žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį nėra teisinio pagrindo. Ieškovės ieškinį reiškia apeliantei (atsakovei) kaip palikėjo R. P. įpėdinei. Atsakovė L. P. žemės sklypą įgijo paveldėjimo teisės liudijimo bei paveldimo turto padalijimo tarp įpėdinių sutarties pagrindu. Tačiau ieškovės nei paveldėjimo teisės liudijimo nei paveldimo turto pasidalijimo sutarties neginčija. Todėl ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau galiojant tiek paveldėjimo teisės liudijimui, tiek paveldimo turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarčiai, ieškovėms nesukels jokių teisinių pasekmių.
9.6. Skundžiamu sprendimu patenkinus ieškovių ieškinį, t. y. žemės sklypui atitekus ieškovių nuosavybėn, sumažėjo R. P. paveldimo turto apimtis, todėl apeliantė atitinkamai įgijo teisę reikšti reikalavimus kitiems R. P. įpėdiniams dėl paveldimo turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties pripažinimo negaliojančia ir reikalauti padalinti paveldimą turtą kitu būdu. Dėl šios priežasties ne tik apeliantė, bet ir kiti R. P. įpėdiniai – pirmos eilės įpėdinis A. P. – turi teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, tačiau jis nėra įtrauktas į bylą nei šalimi, nei trečiuoju asmeniu. Teismui šioje byloje nusprendus dėl neįtrauktų į bylą R. P. įpėdinių teisių ir pareigų, teismo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis.
Žemesnės instancijos teismas
9.7. Teismas skundžiamu sprendimu klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išsprendė formaliai vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Teismas nenustatė jokių neteisėtų R. P. ar apeliantės veiksmų. Priešingai – iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas yra valstybės ir savivaldos institucijų padarytų klaidų sprendimo pasekmė, todėl šių klaidų sprendimo neigiamos pasekmės nepagrįstai yra perkeliamos apeliantei. Teismas turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ir iš apeliantės jokių bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinį skundą atsakovė Kelmės rajono savivaldybės administracija prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Apeliantės teiginys, kad atsakovės buvo aktyvios procese, nesutiko su ieškovių reiškiamais reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ne žemės pirkėjas turi įsitikinti, ar parduodama valstybinė žemė iš tikrųjų priklauso valstybei, o valstybinės žemės savininko funkcijas vykdanti ir valstybinę žemę parduodanti institucija. Kelmės rajono savivaldybės administracija liko atsakove pagal priešieškinį, priešieškinys atmestas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovės L. P. apeliacinį skundą atsakovė Kelmės rajono savivaldybės administracija prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
12. Atsiliepimu į atsakovės L. P. apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo atsakovės L. P. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pretendentai į J. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėtą žemę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę natūra(duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai pateikė 1991-10-22 ir 1992-06-30. Su prašymu parduoti jam 0,0975 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), R. P. kreipėsi tik 1996 m. liepos 25 d., kai ieškovėms priklausantis 11.43 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo jau grąžintas natūra ir kaip nekilnojamasis daiktas 1995-12-17 pagal laikinajame žemės sklypo plane nurodytas ribas jau buvo įregistruotas tuometiniame Valstybinio žemės kadastro duomenų registre.
12.2. Jokių rašytinių įrodymų, kad R. P. Kelmės rajone būtų turėjęs kokius nors pastatus ar statinius, kurie būtų suteikę pagrindą formuoti įsigijimui iš valstybės pirmumo teise kitos paskirties žemės sklypą, nėra.
12.3. Nėra pagrindo teigti, kad būtent R. P. 1994 metų namų valdos planas įrodo R. P. nuosavybės teisę į ginčo sklype esantį vandens telkinį. 1994 metais buvo atlikti Šiaulių rajone esančio ir R. P. priklausiusio 0,6582 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai, kur buvo pažymėtas kitas tvenkinys, atitinkantis gyvenamojo namo techninio paso žemės sklypo eksplikacijoje nurodytą vandens telkinį.
12.4. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog susidarė situacija, kad J. P. įpėdinis J. P. jau pardavė namų valdą ir dabar teismo sprendimu įpėdiniams yra grąžinama parduota namų valda. Argumentai prieštarauja to meto teisiniam reguliavimui, kadangi 1973 metais ir pastatų dovanojimo metu (1984 metais) visa žemė buvo valstybės nuosavybė ir negalėjo būti privačių asmenų sandorio objektu.
12.5. Šios dienos duomenimis, ieškovės nuosavybės teise disponuoja 11,43 ha žemės plotu, todėl pagrindo teigti, kad yra daugiau žemės, negu nurodyta viešojo registro duomenų bazėje, nėra.
12.6. Jokių duomenų, kad apie susiklosčiusią situaciją žemės sklypų savininkėms būtų buvę žinoma anksčiau negu 2014 rudenį, nėra. Pagal byloje esančius duomenis, tik 2014 m. rudenį paaiškėjo, jog ir ieškovės, ir apeliantė L. P. reiškia nuosavybės teises į tą patį plotą – t. y., į 0,0975 ha plotą, esantį 11,43 ha žemės sklypo teritorijoje.
12.7. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad A. P. turėjo būti įtrauktas į bylą. Minėtas asmuo nėra nė vieno ginčo sklypo savininkas, šioje byloje nebuvo keliami ir nagrinėjami paveldėjimo klausimai, pati atsakovė tokio klausimo bylos nagrinėjimo metu nekėlė ir neprašė įtraukti į bylą jokių kitų asmenų.
13. Atsiliepimu į atsakovių L. P. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinius skundus ieškovės R. A., O. R., R. N. prašo atmesti apeliantės (atsakovės) L. P. apeliacinį skundą; priteisti ieškovės R. A. naudai iš apeliantės L. P. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:
13.1.Ieškovės neprieštarauja dėl apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovėms nėra skirtumo, kurie iš atsakovų atlygins jų bylinėjimosi išlaidas. Sutinka su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinio skundo teiginiais, jog tik dėl kitų dviejų atsakovių – L. P. ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos nesutikimo su ieškovių pareikštu ieškiniu bei dėl atsakovės L. P. pareikšto priešieškinio ieškovės patyrė dideles bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
13.2. Apeliantės L. P. apeliacinio skundo teiginius, jog tik R. P. ir ji pati kaip paveldėtoja tvarkė ginčo žemės sklypo dalies aplinką iš esmės paneigė pati L. P., net inicijavusi ikiteisminį tyrimą dėl ieškovių atliktų šios žemės sklypo dalies aplinkos tvarkymo - kirtimo darbų. Miškingoje vietovėje natūraliai auga daugiamečiai medžiai, krūmokšniai. Jokių kitų, miškų valdai nebūdingų, augalų ieškovių pateiktose šios vietovės nuotraukose nėra užfiksuota, o pati apeliantė L. P. tokių įrodymų į bylą nepateikė.
13.3. Kadangi ieškovių ginčijama 1996 m. lapkričio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. P. tėvui R. P. buvo parduotas nekilnojamasis turtas, kuris tuo metu nuosavybės teise jau priklausė ieškovėms, jis negalėjo būti parduotas pirkimo - padavimo sutartimi R. P., kokius bebūtų sprendimus prieš tai priėmusi Kelmės rajono valdyba ar Šiaulių apskrities valdytojas.
13.4. Atsakovė L. P. nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog ieškovėms buvo pranešta apie ieškovių ginčijamo sandorio sudarymą. Ginčas dėl žemės naudojimo tarp atsakovės L. P. ir ieškovių kilo tik 2014 metų rugsėjo mėnesį, po to, kai R. N. ėmė kirsti medžius ginčo žemės sklype, tuo pačiu akivaizdžiai parodydama, jog ji elgiasi kaip savininkė su jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas netenkintinas. Atsakovės L. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Remiantis šia įstatymo nuostata, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai.
15. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl pripažinimo negaliojančia 1996 m. lapkričio 14 m. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. P. iš valstybės įsigijo 0,0975 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog R. P. turtą, tarp jo ir ginčo žemės sklypą paveldėjo lygiomis dalimis atsakovė L. P. kartu su A. P.. Ginčo žemės sklypą atsakovė L. P. savo nuosavybėn įgijo kaip R. P. įpėdinė, kuris jai atiteko pasidalinus paveldimą turtą su kitu įpėdiniu – A. P. 2007-07-02 Paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina pagrįstais apeliantės L. P. argumentus, jog skundžiamu sprendimu patenkinus ieškovių ieškinį, t. y. žemės sklypui atitekus ieškovių nuosavybėn, sumažėja R. P. paveldimo turto apimtis, todėl apeliantė L. P. atitinkamai įgytų teisę reikšti reikalavimus kitiems R. P. įpėdiniams dėl paveldimo turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties pripažinimo negaliojančia ir reikalauti padalinti paveldimą turtą kitu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl pripažinimo negaliojančia 1996 m. lapkričio 14 m. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. P. iš valstybės įsigijo 0,0975 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra tiesiogiai susijęs ne tik su atsakovės L. P. bet ir su A. P. materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. A. P. turi teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, todėl jis byloje turėtų teisę teikti įrodymus dėl bylai reikšmingų aplinkybių, pasisakyti jiems aktualiais klausimais, t. y. teismo sprendimas šioje byloje šiam asmeniui sukelia materialines teises ir pareigas.
16. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą trečiaisiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog išnagrinėjus bylą neįtraukus joje dalyvauti A. P. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
17. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą sprendimą ir grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų apeliacinių skundų argumentų analizę apeliacinės instancijos teismas pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.
18. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.