- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 1S-1189-317/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Romualdas Lincevičius
- Nuteistasis
- V. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Romualdo Lincevičiaus ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2006-08-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 213 str. 2 d. - laisvės atėmimu trejiems metams, 2009-05-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 213 str. 2 d. - laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2006-08-21 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams.
Bausmės pradžia 2008-01-21, jos pabaiga – 2013-10-17.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-06-14 nutartimi atmetė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimą dėl V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos namų, nes padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog V. R. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismo nuomone, paleidus nuteistąjį lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. R. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-06-14 nutartį ir priimti naują nutartį-tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, jog laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nuteistas už nesmurtinio nusikaltimo padarymą, yra atlikęs 4/5 dalis paskirtos bausmės, o likusi bausmės dalis nėra didelė. Apelianto nuomone, nusikaltimo sunkumas neturėtų būti motyvu lygtiniam paleidimui netaikyti, nes nusikaltimo sunkumą teismas įvertina priimdamas nuosprendį. Per visą bausmės atlikimo laiką jis padarė tik vieną negrubų drausmės pažeidimą, tačiau net devynis kartus buvo paskatintas už pavyzdingą elgesį, bausmę atlieka lengvoje grupėje. Jis sutiko dirbti, tačiau nebuvo įdarbintas tik dėl darbo vietų trūkumo. Skundo autoriaus teigimu, jo elgesys bausmės atlikimo metu nekėlė jokių problemų, laisvėje jis turės galimybę pradėti dirbti ir atlyginti civilinį ieškinį, padės vienai gyvenančiai savo neįgaliai motinai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. R. skundas tenkintinas.
LR BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 3 d. 2 p. įtvirtinta nuostata, jog gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, kai jie faktiškai atlikę ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Laikydamasis šių įstatymo nuostatų, teismas priima nutartį lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, jeigu yra : 1) formalusis pagrindas (atlikta tam tikra minimali, įstatyme nustatyta laisvės atėmimo bausmės dalis); 2) materialusis pagrindas (teismo išvada, kad nuteistąjį, kurį teikia pataisos įstaigos administracija, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys).
Sprendimą netaikyti nuteistojo V. R. atžvilgiu lygtinio paleidimo apylinkės teismas motyvavo iš esmės tik nusikaltimo sunkumu bei neatliktos bausmės dalimi. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog sprendžiant klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias apliniybes. Taigi teismas turi įvertinti, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas. Apylinkės teismas šią aplinkybę įvertino nepakankamai ir padarė nepagrįstą išvadą dėl lygtinio paleidimo nuostatų netaikymo V. R. atžvilgiu.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, įvertinęs visumą aplinkybių t.y. nuteistojo V. R. asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, administracijos bei psichologų išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis V. R. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas.
Iš pateiktos medžiagos matyti, jog V. R. yra atlikęs 4/5 dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuo 2010-08-16 ją atlieka lengvojoje grupėje. Nors bausmės atlikimo metu 2010-04-23 jis ir buvo kartą buvo baustas drausmine nuobauda-uždraudimu vieną mėnesį pirkti maisto produktus, tačiau ši nuobauda panaikinta dar 2010-06-08 t.y. prie du metus ir yra negaliojanti. Bausmės atlikimo metu jis buvo net devynis kartus buvo paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Nors nuteistasis bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų padarymą, tačiau yra atlikęs žymiai didesnę bausmės dalį nei įstatymo nustatyta privaloma bausmės dalis lygtiniam paleidimui taikyti. Jis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei įvairiuose renginiuose, palaikė socialinius ryšius su artimaisiais. Išėjęs į laisvę, planuoja gyventi pas motiną, yra pateikęs duomenis apie galimybę įsidarbinti vadybininku. Pataisos namų administracija, betarpiškai stebinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tarpininkauja dėl V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Jo charakteristikoje nurodyta, jog atliekant teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis tinkamai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, nevengė visuomeninės veiklos, stengėsi prasmigai išnaudoti laisvalaikį.
Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą V. R., nėra pakankamai motyvuotos ir pagrįstos įstatymu. Nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Atsižvelgusi į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kitas svarbias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog jau šiuo metu yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Todėl apylinkės teismo nutartis naikintina, o dėl skundo priimtinas naujas sprendimas - Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą tenkinti ir nuteistąjį V. R. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (BVK 157 str. 3 d. 2 p.). Sutinkamai su BVK 157 str. 5 d. nuostatomis nuteistajam nustatytini atitinkami įpareigojimai.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimą tenkinti ir nuteistąjį V. R. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuo neatliktos 1 (vienerių) metų 3(trijų) mėnesių 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės, nustatant pareigas:
1. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu;
2. uždrausti lankytis viešose vietose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais juos išpilstant, jeigu tai nesusiję su jo darbu;
3. be bausmę vykdančio organo leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms;
4. 4(keturis) per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.