- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-06
- Bylos Nr.
- 2-5743-883/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04611-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. K. 5900 Lt skolą su palūkanomis, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovui R. K. skolino pinigus įvairiomis sumomis, o atsakovui įsiskolinimų negrąžinant, 2012 m. apie gegužės mėn. ieškovui reikalaujant šalys pasirašė skolos raštelį, kuriuo atsakovas pripažino 1370 Lt įsiskolinimą ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2012-06-30, o neįvykdžius įsipareigojimo - mokėti 10 Lt palūkanas už kiekvieną praleistą dieną. Atsakovui po daugelio žodinių priminimų vis negrąžinant skolos, ieškovas 2013-06-04 raštu pareikalavo per 14 kalendorinių dienų grąžinti skolą su numatytomis palūkanomis (viso 5730 Lt), tačiau atsakovas skolos negrąžino ir pradėjo neigti įsiskolinimą ieškovui.
Ieškovas posėdžio metu papildomai paaiškino, kad skola susidarė pinigus paskolinant keletą kartų po 100-200 litų, ieškovo skaičiavimu paskolinta buvo 1370 Lt ir atsakovas, pasirašydamas skolos raštelį, tokį skolos dydį pripažino. Pinigus atsakovui perduodavo pokerio lošimo salėje prekybos centre „Tilžė“. Nors atsakovas savo įsipareigojimo grąžinti skolą 2012-06-30 neįvykdė, ieškovas atsakovui vėl skolindavo pinigų, apie tai yra atžymos skolos raštelyje ir atsakovo įsiskolinimas 2012-09-06 buvo 2960 Lt. Šią sumą sudaro papildomai paskolinti 930 litų ir delspinigiai po 10 Lt už kiekvieną praleistą dieną. Ieškovas taip pat nurodė, kad ieškinyje ir skolos raštelyje nurodytos 10 Lt palūkanos už praleistą dieną iš tikrųjų yra šalių susitarti delspinigiai, sąvoka „palūkanos" buvo panaudota šalims suklydus, nežinant teisinių terminų. Teigė, kad su atsakovu yra seniai pažįstami ir jų santykiai buvo draugiški, grįsti abipusiu pasitikėjimu.
Atsiliepimas
Atsakovas R. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, nes jie neįrodyti ir nepagrįsti. Posėdžio metu atsakovas teigė neprisimenantis byloje pateikto raštelio pasirašymo aplinkybių, nes buvęs neblaivus, tačiau pripažino, kad raštelis parašytas jo ranka ir jo pasirašytas. Paaiškino, kad su ieškovu kartu lošdavo ir vienas kitam nuolat skolindavo nedideles sumas, tačiau skola nei vienam iš jų niekada nebuvo susidariusi. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, o teismui pateiktame raštelyje nurodytas palūkanų dydis 10 Lt dienai yra nepagrįstai didelis, su tokiomis palūkanomis jis niekada nebūtų sutikęs, nes jo darbo užmokestis buvo tik minimalus. Prašo teismo atmesti ieškinį, o teismui nusprendus tenkinti reikalavimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo, laikyti, kad šalių numatyti delspinigiai yra per dideli, skaičiuoti 0,02 procentų dydžio delspinigius taikant senatį, ir priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą ir nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą.
Išnagrinėtos bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas G. L. su atsakovu R. K. pasirašė įsiskolinimo raštelį, kuriame nurodyta, kad atsakovas R. K. įsipareigoja grąžinti 1370 Lt įsiskolinimą iki 2012-06-30, o neįvykdžius įsipareigojimo mokėti 10 Lt palūkanas dienai (10 b. l.).
Ieškovas ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad atsakovui per keletą kartų paskolino 1370 Lt ir ginčo raštelį pateikė teismui kaip atsakovo įsiskolinimą patvirtinantį dokumentą. Atsakovas posėdžio metu aiškino, kad su ieškovu buvo geri draugai, kartu lošdavo ir vienas kitam skolindavo pinigus, nesudarydami paskolos sutarčių rašytine forma, įsiskolinimų vienas kitam neturėjo. Nors atsakovas teigė, kad lošimo metu jie būdavę neblaivūs, todėl skolos raštelio pasirašymo aplinkybių neatsimenantis, tačiau skolos raštelio neginčijo, pripažino, kad raštelį surašė jis ir pats pasirašė, tvirtino, kad įsiskolinimą ieškovui yra grąžinęs ir apie tai yra įrašai skolos raštelyje.
Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad teismui pateiktas skolos dokumentas ir šalių paaiškinimai posėdžio metu patvirtina, kad šalis siejo paskolos sutartiniai santykiai.
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas paskolos sutartis laikoma realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas. Kasacinio teismo suformuotoje teismų praktikoje yra nurodyta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui faktas. Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas paskolinių teisinių santykių buvimo faktą grindžia skolos rašteliu, kuris nors yra suplėšytas ir suglamžytas, bet yra įskaitomas, šalių pasirašytas bei patvirtinantis 1370 Lt atsakovo įsiskolinimą ieškovui. Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad skola susidarė pinigus paskolinant keletą kartų po 100–200 litų, ieškovo skaičiavimu 2012 m. gegužės mėnesį skolos suma buvo 1370 litų, todėl susidarius tokio dydžio įsiskolinimui ieškovo iniciatyva buvo pasirašytas įsiskolinimo raštelis, kuriame atsakovas įrašė „įsipareigoju grąžinti įsiskolinimą 1370 Lt iki 2012-06-30”. Įrašų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, ginčo skolos dokumente nėra.
Teismo nuomone, nors skolos dokumente tiesiogiai nefiksuojamas pinigų (paskolos dalyko) perdavimas ir gavimas, o pinigų perdavimo (paskolos suteikimo) ir dokumento surašymo momentas nesutampa, nes įsipareigojimas grąžinti skolą surašytas vėliau, šį faktą patvirtina atsakovo pasirašyto dokumento turinys ir šalių veiksmai iki raštelio pasirašymo ir vėliau, todėl, įvertinus įrodymų visumą, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas paskolino atsakovui 1370 Lt. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė pinigų gavimo ir įsipareigojimo grąžinti skolą faktų. Tai reiškia, kad ieškovas, kaip paskolos davėjas, savo pateiktais įrodymais šioje byloje iš esmės pagrindė savo teiginį apie 1370 Lt paskolos sutarties sudarymą bei pinigų pagal šią sutartį perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) faktą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant civilinius ginčus dėl paskolų, konstatavo, kad paskolos sutarties sudarymo faktą įrodinėja ieškovas (kreditorius), o paskolos grąžinimo faktą turi įrodyti atsakovas (skolininkas). Posėdžio metu atsakovas tvirtino, kad skola yra grąžinta. Skolos grąžinimo faktą įrodinėjo įrašais ginčo dokumente: „1600 Lt R. K.“; „+ 100 Lt parašas “; „2000 Lt parašas“; „2012-09-06 2980 Lt parašas“. Atsakovas negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo grąžinama skola, kiek grąžinta skolos ir kiek delspinigių, kodėl, jo teigimu, 2012-09-06 grąžinta 2980 Lt suma yra didesnė negu 1370 Lt skolos ir delspinigių, skaičiuotinų iki 2012-09-06, suma, kodėl skolos dokumentas liko pas ieškovą. Teismo nuomone, atsakovas, kuriam pagal įstatymą tenka pareiga įrodyti 1370 Lt skolos grąžinimo faktą, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, kitų tiesioginių ar netiesioginių neginčijamų patikimų įrodymų, patvirtinančių skolos grąžinimo faktą.
Savo paaiškinimuose raštu ir posėdžio metu ieškovas teigė, kad po skolos raštelio pasirašymo, jis ir toliau skolino atsakovui pinigus, pripažino, kad dalį skolos atsakovas jam grąžino, tačiau tvirtino, kad paskolinta suma visad buvo didesnė už grąžintą, aiškino, kad informaciją apie likusią skolą ir jos dydį skolininkas R. K. patvirtindavo skolos raštelyje, įrašydamas likusios skolos dydį ir šalia pasirašydamas. Ieškovo teigimu, atsakovas R. K. pats įrašė skolos dydį „1600 Lt + 100 Lt“, negrąžinus skolos ir toliau skolinantis bei didėjant delspinigiams skola padidėjo iki 2000 Lt, o 2012 m. rugsėjo 6 d. skola buvo 2980 Lt. Ieškovas aiškino, kad 2980 Lt suma susideda iš 1370 Lt skolos, nurodytos įsiskolinimo raštelyje, papildomai paskolintų 930 Lt ir 680 Lt delspinigių nuo 2012-06-30 iki 2012-09-06. Ieškovas prašė priteisti 1370 Lt skolos pagal įsiskolinimo raštelį, 930 Lt papildomai paskolintą sumą ir 3600 Lt delspinigių nuo 2012-06-30 iki 2013-06-25, t.y. po 10 Lt už 360 dienų, viso 5900 Lt.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2012-06-30 iki 2012-09-06 paskolino 930 Lt ir kad atsakovas prisiėmė įsipareigojimą šią sumą grąžinti. Iš įsiskolinimo raštelyje esančių papildomų įrašų ir šalia esančių atsakovo parašų negalima spręsti apie šių įrašų prigimtį, nėra aišku, kuri suma buvo grąžinta ieškovui, o kuri pinigų suma vėl buvo paskolinta atsakovui. Šiuos įrašus šalims aiškinant skirtingai ir byloje nesant kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo papildomai paskolintus 930 Lt laiko neįrodytu ir nepagrįstu.
Ieškovas posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, kokio dydžio yra skola, o kokio delspinigiai, nenurodė, kokias sumas atsakovas jam yra grąžinęs, ir toks pozicijos neturėjimas bei nesugebėjimas konkrečiai paaiškinti prievolinių santykių raidos aiškintinas ieškovo nenaudai.
Pagal pagrindinį įsiskolinimo raštelio turinį, kuris patvirtintas abiejų šalių parašais, teismas daro išvadą, kad ieškovo teismui pateiktas įsiskolinimo raštelis patvirtina rašytinį atsakovo įsipareigojimą grąžinti ieškovui 1370 Lt iki 2012-06-30. Atsakovo teismo posėdžio metu pateiktas paaiškinimas, kad neprisimena, ar jis pasirašė įsiskolinimo raštelį, ir teigimas, kad yra ieškovui neskolingas, vertintinas, kaip subjektyvus gynimasis ir siekimas išvengti prievolės įvykdymo ieškovui. Atsakovas suėjus įsiskolinimo grąžinimo laikui 2012-06-30, nors ir ragintas atsiskaityti su ieškovu, geranoriškai skolos nesumokėjo, vengė ieškovo, ginčai dėl netinkamo šalių elgesio buvo spręsti policijos pareigūnų pagalba. Įvertinęs šiais aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1370 Lt skolą pagrįstas ir tenkintinas.
Šalys, pasirašydamos įsipareigojimą grąžinti skolą iki 2012-06-30, numatė įsipareigojimo neįvykdymo pasekmes: „palūkanas 10 Lt dienai“. Ieškovas, aiškindamas šį šalių susitarimą, proceso metu pažymėjo, kad dėl žinių stokos šalys netinkamai įvardijo įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes: norėjo susitarti dėl delspinigių dydžio įsipareigojimų neįvykdymo atveju, tačiau delspinigius pavadino palūkanomis. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nelogiškas įsiskolinimo raštelyje numatytas palūkanų dydis negali būti tenkintinas, o teismui nusprendus tenkinti reikalavimą dėl netesybų priteisimo, prašė laikyti, kad šalių numatytos netesybos 10 Lt dienai yra neprotingai didelės ir šiuo atveju galėtų būti paskaičiuoti tik iki 0,02 procentų dydžio delspinigiai, taikant senatį.
Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (LR CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (LR CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (LR CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, ir šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio.
Nors sutarties turiniui, t. y. paskolos (įsiskolinimo) raštelyje arba kitame skolos dokumente keliami reikalavimai dėl teksto aiškumo, tačiau ginčo atveju ieškovas pripažįsta, kad vartodami sąvoką ,,palūkanos“ realiai galvojo apie delspinigių dydį. Aiškinant ginčo sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Paprastai aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 1, 2 d.).
Iš ginčo įsiskolinimo raštelio turinio matyti, kad šalys, fiziniai asmenys, pasirašė dėl 1370 Lt įsiskolinimo grąžinimo iki nurodytos datos (2012-06-30) ir norėjo susitarti dėl atsakovo prievolės neįvykdymo užtikrinimo. Šiuo atveju vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad šioje byloje šalių įsiskolinimo raštelyje numatytos palūkanos kvalifikuotinos kaip netesybos už įsipareigojimų neįvykdymą ir skaičiuotini delspinigiai už kiekvieną skolininko įsiskolinimo neįvykdymo dieną.
Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad sutartyje numatyti delspinigiai - 10 Lt dienai - yra neprotingai dideli. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos. LR CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės), teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo skolinių įsipareigojimų nevykdymo patyrė konkrečius nuostolius. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, sutarties šalys yra jauni fiziniai asmenys, galimai neturintys patirties derybų srityje, negalintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmių, sutarties sąlygos buvo nurodytos ieškovo. Teismas įvertina, kad atsakovas gera valia savo prievolės neįvykdė, paskolinta suma (1370 Lt) nėra didelė, o prašoma priteisti delspinigių suma viršytų pačią skolos sumą, todėl remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, sumažina ieškovo reikalaujamų netesybų dydį iki 0,1 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Teismo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo mažinti netesybas iki minimalaus dydžio, nes iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
Ieškiniams dėl netesybų nustatytas 6 mėnesių ieškinio senatis terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1p.). Teisė reikalauti delspinigių atsiranda nuo to momento, kai skolininkas praleidžia terminą atsiskaityti, o kreditoriaus teisių pažeidimas, kai prašoma priteisti delspinigius, pagrindinei skolai esant vis dar nesumokėtai, yra tęstinis, t.y. prasideda kiekvieną kitą pažeidimo dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, delspinigiai skaičiuotini už 180 dienų ir iš atsakovo priteistina 246,60 Lt delspinigių.
Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis LR CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 str., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1616,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies (27 proc.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 177 Lt žyminį mokestį (9, 21 b. l.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 47,80 Lt žyminio mokesčio. CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų apskaičiavimą. Įvertinus tai, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ieškovui 2013-09-24 sprendimu Nr. SP-3062 (7.2746) suteikė 50 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinės pagalbos paslaugas, o valstybės išlaidos už atstovavimą teisme sudaro 240 Lt, iš atsakovo valstybei priteistinos 64,80 Lt valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų (51-52 b. l.).
Atsakovas pateikė prašymą teismui priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, nurodydamas, kad už atsiliepimo paruošimą ir atstovavimą teisme jis advokatui sumokėjo 1500 Lt (29, 40–43 b. l.). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Atsižvelgiant į teismo atmestų ieškinio reikalavimo dalį, atsakovui iš ieškovo priteistina 1095 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovo naudai iš ieškovo turi būti priteista 1047,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pagal nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančią CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalies redakciją ir LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, pašto išlaidų, kurios šioje byloje yra mažesnės nei 10 litų, iš šalių valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.37 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str., 6.256 str., bei remdamasis LR CPK 285-288 str.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1370 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt litų) skolą, 246,60 Lt (du šimtus keturiasdešimt šešis litus 60 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1616,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1047,20 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt septynis litus 20 ct) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 64,80 Lt (šešiasdešimt keturi litai 80 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.