Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-06-26 · Civilinė byla Nr. 2-9553-886/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-26
Bylos Nr.
2-9553-886/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06159-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Pareiškėjas
B. P.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Giedrė Martinėnaitė
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-9553-886/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06159-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos 128.2; 116.1 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai B. P. ir jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos B. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja B. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos sūnaus R. P. mirties 2010-08-11, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010-08-11 mirė jos sūnus R. P., kuris iki mirties gyveno (duomenys nesklebtini), Kaune, kartu su pareiškėja. Po R. P. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro palikėjo turėti daiktai: sofa, rašomasis stalas, rūbų spinta, sekcija, kilimas, drabužiai, nuotraukų albumas. Po sūnaus mirties šiuos daiktus pradėjo valdyti pareiškėja. R. P. neturėjo registruotino turto, todėl į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė. Pareiškėja 2012 m. kovo mėnesį iš gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ gavo pranešimą, kad sūnaus pensijų fondo sąskaitoje 2011 m. sukauptų lėšų suma - 1191,85 Lt. Šių lėšų pareiškėja negali gauti neturėdama paveldėjimo teisės liudijimo, todėl palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, tą patvirtina teismo šaukimo įteikimo pažyma. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (16 b.l.). Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, fakto nustatymo neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja B. P. yra palikėjo R. P., mirusio 2010-08-11, motina (8 b.l.). Pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimais ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų E. P. ir Z. Š., kurie yra pareiškėjos kaimynai, parodymais nustatyta, kad palikėjas R. P. iki mirties gyveno Kovo 11-osios g. 110-12, Kaune, kartu su pareiškėja. Po jo mirties atsirado palikimas, kurį sudarė namų apyvokos daiktai, šiuos daiktus priėmė ir juos kaip savus pradėjo valdyti pareiškėja. Pareiškėjai palikimo atsiradimo metu nebuvo žinoma palikėjo turėtos lėšos gyvybės draudimo ir pensijų bendrovėje „Aviva Lietuva“. Todėl pareiškėja į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė.

Pareiškėja yra antros eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad yra aukštesnės eilės įpėdinių. Iš Gyventojų registro tarnybos gauti duomenys patvirtina, kad R. P., miręs 2010-08-11, buvo nevedęs, duomenų apie vaikus nėra (29 b.l.). Kauno miesto 12-ojo notarų biuro 2012 m. kovo 13 d. pažyma patvirtina, kad po R. P., mirusio 2010-08-11, mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo (b.l. 12).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, ar kreipėsi į jį dėl turto apyrašo sudarymo. Įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po savo sūnaus mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270, 442 – 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos sūnaus R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2010 m. rugpjūčio 11 d., mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė