Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-05 · Civilinė byla Nr. 2S-978-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-05
Bylos Nr.
2S-978-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė (pirm.), Marijonas Greičius, Dalia Višinskienė
Atsakovas
O. S.
Ieškovas
I. U.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-978-464/2010Procesinio sprendimo kategorija:110.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 05 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Marijono Greičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovui O. S. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. U. 2010-02-22 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l.11-13), prašydama priteisti iš atsakovo O. S.: 1) išlaikymą nepilnametei dukrai S. S., gim. 2007-11-10, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki jos pilnametystės; 2) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. birželio mėn. iki ieškinio pateikimo teismui, iš viso – 3600 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai S. S. kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt.

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-02-24 nutartimi (b.l. 18-19) iš dalies patenkino ieškovės I. U. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo O. S. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai S. S. kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2010-02-23 iki teismo sprendimo ar kito procesinio dokumento, kuriuo būtų užbaigta civilinė byla, įsiteisėjimo; paskyrė ieškovę nepilnametei dukrai iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių dukra Samanta, gyvenanti kartu su ieškove, yra likusi be tėvo paramos. Nesant patikimų duomenų apie konkrečius dukters poreikius ir tėvų galimybes teikti išlaikymą, iki bylos išnagrinėjimo jos išlaikymui iš atsakovo priteisė po 300 Lt kas mėnesį, kas, teismo požiūriu, užtikrins minimalius nepilnametės dukters poreikius.

Šalies argumentai

Atsakovas O. S. atskiruoju skundu (b.l. 1-2) prašo panaikinti paskirtą laikinąją apsaugos priemonę – išlaikymą nepilnametei dukrai S. S. Tvirtina, jog šiuo metu jo finansinė padėtis sunki, todėl skirti išlaikymui 300 Lt per mėnesį jis neturi galimybės. Nurodo, kad šiuo metu jis negauna jokių pajamų, nuo 2010-01-28 yra įregistruotas Darbo biržoje, nekilnojamojo turto ir jo vardu įregistruotų transporto priemonių neturi, pragyvena iš tėvų paramos, kurios vos užtenka būtiniausiems jo paties poreikiams patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju egzistuoja prielaidos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki sprendimo byloje priėmimo, tinkamai nustatė tokio išlaikymo dydį.

Konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba padėti išvengti neigiamų padarinių, nes laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos (CPK 145 str.) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą, paties ieškinio pagrįstumo šioje proceso stadijoje nevertina. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes.

Ieškinio dalykas šioje byloje yra susijęs su išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimu (b.l.11-13). Tokios kategorijos bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą suponuoja būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus. Kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, patvirtinančios, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės arba asmeninės neturtinės vaiko teisės, pavyzdžiui, vienas iš vaiko tėvų gera valia nevykdo pagal įstatymą jam tenkančios pareigos prisidėti prie vaiko būtinųjų (fiziologinių) poreikių užtikrinimo, teismas gali laikinai jam tokią pareigą nustatyti nutartimi (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 3 d., CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Būtent šia aplinkybe savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir grindė ieškovė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį prašymą tenkino.

Vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki galutinio teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 249 str.-250 str.). Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystimuisi. Teismų praktikoje pripažįstama, jog minimalius vaiko poreikius gali užtikrinti periodinės išmokos, kurios lygios vienos minimalios mėnesinės algos dydžiui. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas vaikui – po 300 Lt kas mėnesį negali būti pripažintas per dideliu. Teismas, nustatydamas tokio dydžio laikiną išlaikymą, visiškai pagrįstai rėmėsi CK 3.192 str. nuostatomis, tik preliminariai įvertindamas byloje pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į įvardintą teismų praktikoje taikomą orientacinį mėnesio minimalios algos kriterijų (CK 6.461 str. 2 d.), kuris patvirtintas 2007-12-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ ir nuo 2008-01-01 yra lygus 800 Lt.

Kolegija akcentuoja, kad Lietuvos nacionaliniais įstatymais yra įtvirtinta absoliuti tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kuomet net visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Todėl apelianto turtinė padėtis, kuri akivaizdžiai yra laikino pobūdžio, pakeisti, o juo labiau panaikinti, kaip to prašo apeliantas, paskirtą laikinąją apsaugos priemonę teisinių prielaidų nesudaro. Apeliantas yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, iki bylos iškėlimo dirbo UAB „Autokausta“ (b.l. 8) bei gavo pajamas iš Darbo biržos (b.l. 5), kaip pats nurodo, yra remiamas tėvų. Jokių esminių aplinkybių, kaip, pavyzdžiui, ribota galimybė įsidarbinti dėl sveikatos būklės, kitų išlaikytinių atsiradimas ir pan., kurios galimai sudarytų sąlygas tik sumažinti laikino išlaikymo dydį, bet ne apskritai jį panaikinti, skunde neįvardinta. Todėl ir toks faktas, kad šiuo metu laikinai susiklosčiusi turtinė padėtis neleidžia sumokėti teismo priteisto 300 Lt kasmėnesinio išlaikymo, teisiškai nėra reikšmingas ir neįtakoja jo turtinės pareigos nepilnamečiui vaikui pasibaigimo.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo iš atsakovo, kuris, nors ir nedirba (b.l. 5), neturi jo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonės (b.l. 4, 9), yra įregistruotas Darbo biržoje, priteistas laikinas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui išlaikyti, yra būtinas minimaliems vaiko poreikiams laikinai užtikrinti (CK 3.198 str. 1 d.), o tokie apelianto atskirojo skundo argumentai nepagrindžia teismo nutarties neteisėtumo ir jos nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Atskirojo skundo netenkinus, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 9,95 Lt (b.l. 26) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

n u tarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš O. S. 9 (devynis) litus 95 centus pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Dalia VišinskienėMarijonas Greičius