Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamosios S. O. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis dėl kaltinamajai S. O. taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimo kardomąja priemone – suėmimu bei kaltinamajai nustatytas 2 (dviejų) mėnesių suėmimo taikymo terminas, jį skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. S. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: ji, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. 4 val. iki 2020 m. sausio 7 d. 4 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama I. K. gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir veikdama kartu su D. S., tyčia slapta pagrobė I. K. priklausančius 550 Eur grynųjų pinigų ir rankinį laikrodį ,,Vostok-Europe Anchar“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), 445 Eur vertės, tuo padarydama nukentėjusiajam I. K. bendrą 995 Eur turtinę žalą.

2. Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu įtariamajai S. O. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ją įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. K.. Ši kardomoji priemonė kaltinamosios atžvilgiu ilgą laiką buvo taikoma ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi S. O. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą bei paskelbta kaltinamosios S. O. paieška. Kaltinamoji vykdant paiešką sulaikyta 2021 m. spalio 12 d. ir į teismo posėdį spręsti ar yra pagrindas jai ir toliau taikyti suėmimą pristatyta 2021 m. spalio 13 d.

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį dėl kaltinamajai S. O. taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimo kardomąja priemone – suėmimu bei kaltinamajai nustatė 2 (dviejų) mėnesių suėmimo taikymo terminą, jį skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 12 d. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas – jog būdama laisvėje kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, kaltinamajai S. O. taikant švelnesnę kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) ji nuolat be pateisinamos priežasties neatvykdavo į teismo posėdžius (5 teismo posėdžiai) ir nuo teismo slapstėsi, todėl jokia švelnesnė už suėmimą kardomoji priemonė ar jų kompleksas šiuo atveju negali užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamosios S. O. gynėja advokatė D. Višinskienė skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti.

4.1. Anot gynėjos, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad S. O. į Vilniaus apygardos teisme vykusius 5 (penkis) posėdžius neatvyko be pateisinamų priežasčių. Dėl neaiškių priežasčių S. O. ir anksčiau jos interesus atstovavęs gynėjas tokias priežastis patvirtinančių duomenų teismui nepateikė, nors tokios priežastys objektyviai egzistavo. Kartu su skundu gynėja pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymas apie kaltinamajai išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus iš kurių matyti, kad S. O. į 2021 m. gegužės 26 d. ir 2021 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžius neatvyko dėl ligos. Anot gynėjos, į 2021 m. vasario 5 d. ir 2021 m. birželio 9 d. teismo posėdžius S. O. neatvyko, nes negavo šaukimų, o tuometinis jos gynėjas apie paskirtas posėdžių datas jai nepranešė. Gynėjos teigimu, gavusi šaukimus, jos ginamoji į posėdžius atvykdavo ir dalyvaudavo procese. Dėl neatvykimo į 2021 m. spalio 7 d. posėdį skunde nurodoma, jog policijos pareigūnai nesiėmė visų priemonių susisiekti su S. O. (2021 m. spalio 6 d. telefonu policijos pareigūnai jai pranešė apie 2021 m. spalio 7 d. vyksiantį posėdį ir kaltinamoji žinojo, kad ją pristatyti į teismą atvyks policijos pareigūnai, tačiau 2021 m. spalio 7 d. rytą pareigūnai su S. O. nesusisiekė, o ši miegojo savo namuose ir policijos pareigūnų negirdėjo). Gynėjos teigimu, visos šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog kaltinamoji nuolat, be pateisinamos priežasties neatvykdavo į teismo posėdžius, slapstėsi ir todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Be to, kartu su skundu kaltinamosios gynėja pateikia ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kuri patvirtina, jog kaltinamoji S. O. dirba vadybininke MB „A“.

4.2. Vadovaudamasi jau nurodytomis aplinkybėmis, gynėja teigia, jog S. O. ne slapstosi nuo teismo ir ne vengia dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, o priešingai – juose nedalyvauja, kadangi apie šiuos posėdžius nėra informuota arba tuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą. Be to, kaltinamoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir dirba. Gynėjos įsitikinimu, esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo skirti suėmimą ir (ar) jo terminą pratęsti. Gynėjos teigimu, kaltinamoji jau tą pačią dieną, kai buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, jai pateikė visą reikalingą informaciją, o tai rodo jos norą ir siekį tinkamai dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą ir gintis nuo jai pareikšto kaltinimo. Gynėja kategoriškai nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad tik S. O. paskyrus griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, bus užtikrintas jos dalyvavimas baudžiamajame procese.

5. Teismo posėdyje kaltinamoji ir jos gynėja prašė skundą tenkinti ir paskirti kitą kardomąją priemonę – užstatą, o prokurorė skundą prašė atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios S. O. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundas tenkintinas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamosios S. O. gynėjos advokatės D. Višinskienės skundą ir įvertinusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis, kuria kaltinamajai S. O. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, buvo priimta nepagrįstai ir tik dėl jos neatvykimo į teismo posėdžius bei nesvarstant jokių kitų švelnesnių kardomųjų priemonių, kurios nagrinėjamoje situacijoje gali užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant minėtų tikslų įgyvendinimo kaltinamajai bent jau šiame proceso etape visiškai pakanka skirti kelias tarpusavyje suderintas švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamajame akte – tai nukentėjusiojo I. K. parodymai ir S. O. atpažinimas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo D. S. tyrimo metu duoti parodymai, jog išėjus iš I. namų pas S. O. matė „VOSTOK“ laikrodį, kurį ji užstatė lombarde, pareigūnų tarnybinis pranešimas apie telefonų numerių išklotinių analizę, iš kurios matyti, kad S. O. buvo prisijungusi prie celės, kur visai šalia įsikūręs lombardas, į kurį buvo priduotas laikrodis „VOSTOK“ ir kiti kaltinamajame akte detaliau nurodyti duomenys, kurie suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamoji S. O. galėjo padaryti jai inkriminuojamą vagystę.

8. Kaltinamoji S. O. kaltinama padariusi vieną nesunkų tyčinį turtinį nusikaltimą – vagystę (BK 178 straipsnio 1 dalis), už kurį įstatyme numatyta maksimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė, formaliai leidžia taikyti suėmimą (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms ir pagrindams, Vilniaus apygardos teismas turėjo galimybę paskirti kaltinamajai suėmimą, tačiau atsižvelgiant į jai reiškiamų kaltinimų pobūdį ir sunkumą, taip pat turėjo itin rimtai svarstyti ir kitų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybę.

9. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajai S. O. paskirta įžvelgiant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. dėl to, jog pastaroji būdama laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog minėtu sprendimu buvo siekiama vieno labai konkretaus procesinio tikslo – užtikrinti netrukdomą kaltinamosios dalyvavimą teismo posėdžiuose, į kuriuos kaltinamoji dažnai vėluodavo, o kartais visai neatvykdavo ir turėjo būti atvesdinama. Kaltinamoji S. O., kuriai iki suėmimo buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, neatvyko į penkis teismo posėdžius, į ne vieną teismo posėdį buvo atvesdinama, kol galiausiai, nutarus ją atvesdinti, bet jos nesuradus namuose, kaltinamajai buvo paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas ir paskelbta paieška. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamajai suėmimas paskirtas siekiant užtikrinti netrukdomą baudžiamosios bylos, kurioje nusikalstamų veikų padarymu kaltinami dar 4 asmenys ir kurių dalis laikomi suimti, nagrinėjimą (BPK 119 straipsnis). Visgi, siekdamas šio tikslo įgyvendinimo apygardos teismas iš esmės nesvarstė ar netrukdomo baudžiamosios bylos nagrinėjimo negalima užtikrinti kitomis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas.

10. BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, jog procesiniame sprendime, kuriuo skiriamas suėmimas, būtina nurodyti ne tik suėmimo skyrimo pagrindus ir motyvus, tačiau ir faktines aplinkybes bei motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Šiame kontekste pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės apskritai nebuvo konkretizuotos – teismas akcentavo tai, kad kaltinamoji S. O., jos atžvilgiu taikant švelnesnę kardomąją priemonę, nuolat be pateisinamos priežasties neatvykdavo į teismo posėdžius, slapstėsi, ir visa tai leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti jai švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą. Skundžiamoje nutartyje iš esmės tik lakoniškai ir abstrakčiai pasisakyta, jog siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų S. O. skirtinas suėmimas, bet neanalizuota ir nevertinta, kodėl kitos procesinės prievartos priemonės ar konkrečios BPK numatytos švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju yra nepakankamos minėtiems tikslams įgyvendinti. Tokie teismo motyvai laikytini formaliais ir jokiu būdu nepakankamais teisingam ir objektyviam sprendimui priimti.

11. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog kaltinamoji S. O. iki suėmimo nerimtai ir neatsakingai vertino savo pareigas laikytis jai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų ir šaukiamai atvykti į teisminį bylos nagrinėjimą. Ji aiškiai atsainiai žiūrėjo į teismo ir policijos pareigūnų dedamas nuolatines pastangas užtikrinti jos dalyvavimą bylą nagrinėjant teisme ir jos atvesdinimus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji tam tikrais atvejais nesiėmė visų būtinų priemonių iš anksto pranešti apie negalėjimą dalyvauti teisiamajame posėdyje (nors pirmosios instancijos teismas apie tokią būtinybę ją yra įspėjęs). Tokius S. O. veiksmus teisėjų kolegija vertina neigiamai ir pabrėžia kaltinamosios pareigą dalyvauti teisiamajame posėdyje bei būtinybę iš anksto informuoti teismą apie priežastis, kurios gali sutrukdyti jos dalyvavimą procese. Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat akcentuoja ir teismo teisę bei pareigą proceso dalyviui nevykdant tokių pareigų, kiekvieną kartą rimtai ir adekvačiai vertinti neatsakingo elgesio priežastis, neleidžiant formuotis įspūdžiui, jog procesinių pareigų nesilaikymas bus toleruojamas ir dėl tokio elgesio teismas imsis vienos ir tos pačios priemonės – atvesdinimo į visus ateityje suplanuotus teismo posėdžius, kas tam tikrais atvejais dėl praktinių šios priemonės įgyvendinimo aspektų savo esme gali būti suprantama ne kaip procesinė prievartos priemonė, o kaip nemokama paslauga, kuria galima piktnaudžiauti.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamose situacijoje netrukdomą bylos nagrinėjimą galima užtikrinti keliomis švelnesnėmis kardomosios priemonėmis – pirmiausia, paskyrus kardomąją priemonę – užstatą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į padaryto turtinio nusikaltimo pobūdį, į kaltinamosios neatvykimo į teismo posėdžių priežastis ir greitą jos suradimą po paieškos paskelbimo, į nuteistosios nurodytas aplinkybes apie turimą darbą ir siekį jį toliau dirbti, gaunamas pajamas ir galimybes pačiai sumokėti pagrobto turto vertę atitinkančio dydžio užstatą, kuris, kaltinamosios teigimu, galės būti panaudotas ir siekiant įvykdyti teismo nuosprendį, jei jis būtų apkaltinamasis. Pažymėtina, jog teismo posėdyje kaltinamoji aiškiai parodė, jog suprato savo elgesio padarinius ir suėmimo, kaip itin griežtos kardomosios priemonės, pobūdį bei sutiko į teismo depozitinę sąskaitą, kaip užstatą, savo lėšomis įmokėti 1 000 Eur dydžio piniginę sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio užstatas yra pakankama paskata siekiant, jog S. O. ateityje dalyvautų baudžiamajame procese ir netrukdytų bylos nagrinėjimo, nes priešingu atveju nuteistoji šią, nagrinėjamoje situacijoje, pakankamai ženklią pinigų sumą gali prarasti nevykdydama teismo nustatytų reikalavimų.

13. Kita vertus, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, kaltinamajai skirtina ir dar viena už suėmimą švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas vienam mėnesiui. Tokia priemonė tikslinga kaip papildoma nuteistosios buvimo vietos kontrolės garantija, ypač iki bus sumokėtas šia teismo nutartimi paskirtas 1 000 Eur užstatas, taip pat kaip priemonė S. O. atgrasyti nuo tolesnio nedalyvavimo baudžiamajame procese ypač suprantant, kad pagal BPK 132 straipsnio 3 dalį už namų arešto sąlygų pažeidimą jai gali būti paskirtas suėmimas arba intensyvi priežiūra, jei tam būtų pagrindas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiesioginė griežtesnių suvaržymų grėsmė, kaip ir grėsmė prarasti pinigines lėšas, šiuo atveju yra pakankama S. O. atgrasyti nuo tolesnio nedalyvavimo baudžiamajame procese ar jo vengimo.

14. Pažymėtina, jog šioms priemonėms neužtikrinus BPK 119 straipsnio paskirties, pirmosios instancijos teismas ateityje bet kuriuo metu galės ne tik svarstyti griežtesnių kardomųjų priemonių skyrimo klausimą, bet ir spręsti dėl S. O. sumokėto užstato perdavimo valstybei. Taigi, įvertinus minėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis bent jau šioje proceso stadijoje gali būti įgyvendinta kaltinamajai S. O. paskiriant dvi švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą ir namų areštą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 11 straipsniu, 130 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamosios S. O. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi kaltinamajai S. O. 2 (dviem) mėnesiams paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į kitas kardomąsias priemones:

- namų areštą 1 (vienam) mėnesiui, šiuo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąją nuo 22.00 val. iki 17.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, kai išvykimas susijęs su darbu, sveikatos priežiūra ir pareiga dalyvauti teismo posėdžiuose, taip pat nebendrauti su nukentėjusiuoju I. K., šios priemonės terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos;

- 1 000 Eur dydžio užstatą.

Kaltinamąją S. O. įspėti, jog už namų arešto sąlygų pažeidimą, jai gali būti paskirtas suėmimas arba intensyvi priežiūra, jei tam būtų pagrindas (BPK 132 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti, jog paskirtą užstatą kaltinamoji S. O. per 3 (tris) dienas nuo šios nutarties įteikimo jai dienos privalo sumokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos numerį. Per nutartyje numatytą terminą sumokėjusi nustatyto dydžio užstatą į teismo depozitinę sąskaitą, S. O. privalo nedelsdama apie tai informuoti Vilniaus apygardos teismą ir pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą) (BPK 133 straipsnio 2 dalis).

Įspėti S. O., jog per nustatytą terminą minėto užstato nesumokėjus, gali būti svarstomas griežtesnės kardomosios priemonės skyrimo klausimas (BPK 133 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamąją S. O. nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.